2023 rugsėjo 24 d. sekmadienis, 4:36
Reklama  |  facebook

Robotizacija – lėtais, bet tvirtais žingsniais

2022-07-22 09:52
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
nuotrauka
Statistikos departamento iliustr.


Minimos įmonės
Valstybės duomenų agentūra (iki 2023 m. Lietuvos statistikos departamentas),
LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija ),
Lietuvos robotikos asociacija,

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kaip rašoma pranešime, šiemet 3,8 proc. Lietuvos įmonių savo veikloje naudojo pramoninius ir paslaugų robotus. Prieš dvejus metus, 2020-aisiais, šis skaičius siekė 4,6 proc. 2018 m. robotus naudojo 3,2 proc. Lietuvos įmonių.

Daugiausia verslas investuoja į pramoninius robotus: šiemet pramoninius robotus savo veikloje pasitelkė 3,1 proc. Lietuvos įmonių. 2020 m. tokių buvo 3 proc., o 2018 m. – 2,4 proc. Tiesa, tai yra išankstiniai duomenys, kurie metų pabaigoje dar gali keistis. Praėjusių metų skaičiams įtakos galėjo turėti ir pasikeitusi skaičiavimo metodika. Lietuvos robotizacijos asociacijos prašymu į tyrimą buvo įtrauktas robotinis procesų automatizavimas (RPA) ir kai kurios įmonės savo technologijas galėjo priskirti prie robotinio procesų automatizavimo, o šis procesas, pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos metodiką, neįtraukiamas į skaičiavimus. Tad, skaičiuojant robotus ir robotinį procesų automatizavimą, robotizacija šiemet, išankstiniais duomenimis, siekia 6,5 proc.

Apklausus robotus savo veikloje naudojančias įmones – 3,2 proc. nurodė, kad didžiausią įtaką sprendimui investuoti į robotus padarė siekis užtikrinti aukštą procesų ir pagamintų prekių bei paslaugų tikslumą arba standartizuotą kokybę. Vienas iš svarbesnių motyvų – didelės darbo sąnaudos. Dėl šios priežasties robotizacijos keliu nuėjo 2,7 proc. įmonių. 2,3 proc. verslų robotizaciją pasirinko norėdami padidinti darbų saugą.
Eurostato duomenimis, 2020 m. robotizacijos vidurkis ES šalyse siekė 7 proc.

KOMENTARAS

Reikia ieškoti savo kelio

Įvairių procesų automatizavimas ir skaitmenizavimas leidžia užtikrinti efektyvumą ir kokybę – dirbant robotams yra eliminuojamos žmogiškosios klaidos. Robotai gali atlikti tuos darbus, kurie yra sunkūs, monotoniški, nemalonūs, kartais net pavojingi. Nors, atrodytų, robotizacija galėtų būti daugelio verslų variklis, tačiau Lietuvoje ji vangiai skinasi kelią.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (Linpra) prezidiumo narys Mantas Gudas teigė, kad Lietuva bent jau artimiausiais metais nebus robotizacijos lyderė.

„Vertinant skaičius visuomet reikia žiūrėti, kas už jų slypi. Robotizacijos lygis Lietuvoje niekada neprilygs Vokietijos, Pietų Korėjos ar Taivano rinkoms. Bet savęs dėl to menkinti nereikia, nes visų pirma mūsų pramonės ne toks charakteris“, – pabrėžė M. Gudas.

Jo tvirtinimu, šalys, kurios daug investuoja į technologijas, jau turi sukūrusios palankią robotizacijai pramonę, rengia mokymo programas, ruošiančias inžinierius, nuolat ieško geriausių sprendimų. Robotus diegti rekomenduojama ten, kur reikia atlikti daug vienodų pasikartojančių operacijų. Arba ten, kur yra pigių žaliavų. M. Gudo teigimu, Lietuva negali pasigirti nei pigiomis žaliavomis, nei didele rinka. Tenka pripažinti, kad šiai dienai trūksta ir specialistų, kurie gebėtų valdyti bei prižiūrėti robotus. Lietuva neturi sąlygų greitai robotizacijos plėtrai.

„Mes, kaip maža rinka, galime eiti kitu keliu – ieškoti nišinių, vienetinių dalykų, kurių pasaulyje negamina niekas arba tai nėra masinė gamyba“, – savo įžvalgomis dalijasi M. Gudas.

Technologijos paskui talentus

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento, poreikis individualių, išskirtinių produktų niekada nedings. Lietuvos raktu į sėkmę gali būti lankstumas, kūrybiškumas ir nišiniai gaminiai. Todėl didžiausias investicijas reikėtų nukreipti ne į technologijas, o į žmones. Kuo daugiau kūrybingų žmonių, tuo daugiau neišnaudotų galimybių.

„Tik tokiu būdu gebėsime kurti ir atrasti mažus dalykus, kurie reikalingi visam pasauliui. Pavyzdžiui, lietuvių sukurtas išmanusis sonaras žvejams, leidžiantis žvejybos metu reljefą ir žuvis matyti ne echoloto, o mobiliojo telefono ekrane, sparčiai skinasi kelią visame pasaulyje. Ir tokių pavyzdžių yra daugybė“, – pasakojo M. Gudas.

Pašnekovo teigimu, jau dabar Lietuvoje yra įmonių, kurios įgyvendina sudėtingus tarptautinius projektus, diegia inovatyvias technologijas, pažangias dirbtinio intelekto sistemas, kurios iš esmės keičia požiūrį į šiuolaikinę pramonę. Tačiau tokių verslų dar yra mažuma.

„Turime galvoti ne apie robotizaciją, o kaip į Lietuvą pritraukti kuo daugiau talentų, ypač IT, biotechnologijų srityse. Tuomet natūraliai į verslus ir pramonę įsilies naujosios technologijos“, – mano M. Gudas.

Daug potencialo

Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Daumantas Simėnas teigė, kad kol kas iš išankstinių duomenų išvadas daryti dar per anksti. Pasaulinė robotų asociacija, kurios nare tapo ir Lietuvos robotikos asociacija, skaičiuoja, kad Lietuvoje 10–15 pramoninių robotų tenka 10 tūkst. pramonės darbuotojų, o pasaulio vidurkis – 119 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.

„Nors pagal pasaulinį vidurkį atsiliekame, bet sparčiai augame. Ypač per pandemijos metus buvo stebimas ryškus šuolis, kai kurios įmonės savo apyvartas padidino du kartus. Tempai ir toliau nemažėja. Lietuva turi daug potencialo“, – sakė D. Simėnas.
Vienas dažniausių mitų, stabdantis robotizacijos plėtrą, anot D. Simėno, yra susiformavusi nuomonė, jog su robotų atėjimu nemaža dalis dirbančiųjų liks be pragyvenimo šaltinio.

„Dėl to tikrai neturėtume nerimauti. Robotai gali sukurti kokybiškesnį produktą, bet visuomet reikės žmogaus rankų juos valdyti, prižiūrėti, perprogramuoti. Jie perima iš žmonių sunkius fizinius darbus, dėl ko mažėja ir sunkių ar net mirtinų traumų darbo vietose“, – privalumus vardijo pašnekovas.

Žinoma, robotizacija reikalauja nemažų investicijų. Tačiau dabar, anot asociacijos vadovo, robotai nekainuoja tiek, kiek kainavo prieš dešimtmetį. Naujieji robotai dirba daug efektyviau, o ir programavimas jų lengvesnis, naudoja mažiau elektros išteklių. Paskaičiuota, kad robotai atsiperka per kelerius metus. Verslas ne visada yra linkęs investuoti vien savo pinigus, tad tam tikros finansavimo priemonės išties reikalingos kaip paskata.

„Kitas dalykas – švietimas. Mes kaip asociacija tiesiogiai einame į įmones ir su jų vadovais kalbame, kad robotai – ateitis, apie kurią reikia galvoti dabar ir dideliais tempais. Kitu atveju galime prarasti konkurencingumą. Kaip bebūtų, pramonė yra vienas iš sektorių, kuriančių didžiausią pridėtinę vertę“, – sakė D. Simėnas. 

Šaltinis – Statistikos departamentas

Statybunaujienos.lt



Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2023-09-12 16:22
Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu buvo patvirtintas „Nuolatinę potencialiai pavojingų įrenginių priežiūrą atliekančių asmenų kvalifikacijos arba specialiųjų žinių ir įgūdžių reikalavimų nustatymo aprašas".
nuotrauka
2023-08-23 16:15
Šiuolaikinės technologijos keičia pramonės pasaulį, siūlydamos naujoviškus sprendimus mašinų ir sistemų efektyvumui ir tikslumui didinti. Fotoelektriniai jutikliai yra viena iš pažangių priemonių, lemiančių šią technologinę revoliuciją. Tačiau kaip juos palyginti su tradiciniais aptikimo metodais? A...
nuotrauka
2023-03-15 08:09
Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...
nuotrauka
2022-07-18 15:07
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
nuotrauka
2022-06-09 10:56
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
nuotrauka
2022-02-21 07:32
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
nuotrauka
2021-12-07 11:26
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
nuotrauka
2021-12-06 11:25
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
nuotrauka
2021-08-30 08:23
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-07-12 09:09
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
nuotrauka
2021-05-31 08:56
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
nuotrauka
2021-05-28 10:48
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
nuotrauka
2021-05-13 16:27
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-03-23 10:09
Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.
nuotrauka
2021-03-18 12:26
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
nuotrauka
2021-03-08 09:38
Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrim...
nuotrauka
2021-02-23 13:43
Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akseleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ...

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija