Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, kaip rašoma pranešime, šiemet 3,8 proc. Lietuvos įmonių savo veikloje naudojo pramoninius ir paslaugų robotus. Prieš dvejus metus, 2020-aisiais, šis skaičius siekė 4,6 proc. 2018 m. robotus naudojo 3,2 proc. Lietuvos įmonių.

Daugiausia verslas investuoja į pramoninius robotus: šiemet pramoninius robotus savo veikloje pasitelkė 3,1 proc. Lietuvos įmonių. 2020 m. tokių buvo 3 proc., o 2018 m. – 2,4 proc. Tiesa, tai yra išankstiniai duomenys, kurie metų pabaigoje dar gali keistis. Praėjusių metų skaičiams įtakos galėjo turėti ir pasikeitusi skaičiavimo metodika. Lietuvos robotizacijos asociacijos prašymu į tyrimą buvo įtrauktas robotinis procesų automatizavimas (RPA) ir kai kurios įmonės savo technologijas galėjo priskirti prie robotinio procesų automatizavimo, o šis procesas, pagal Europos Sąjungos statistikos tarnybos metodiką, neįtraukiamas į skaičiavimus. Tad, skaičiuojant robotus ir robotinį procesų automatizavimą, robotizacija šiemet, išankstiniais duomenimis, siekia 6,5 proc.

Apklausus robotus savo veikloje naudojančias įmones – 3,2 proc. nurodė, kad didžiausią įtaką sprendimui investuoti į robotus padarė siekis užtikrinti aukštą procesų ir pagamintų prekių bei paslaugų tikslumą arba standartizuotą kokybę. Vienas iš svarbesnių motyvų – didelės darbo sąnaudos. Dėl šios priežasties robotizacijos keliu nuėjo 2,7 proc. įmonių. 2,3 proc. verslų robotizaciją pasirinko norėdami padidinti darbų saugą.
Eurostato duomenimis, 2020 m. robotizacijos vidurkis ES šalyse siekė 7 proc.

KOMENTARAS

Reikia ieškoti savo kelio

Įvairių procesų automatizavimas ir skaitmenizavimas leidžia užtikrinti efektyvumą ir kokybę – dirbant robotams yra eliminuojamos žmogiškosios klaidos. Robotai gali atlikti tuos darbus, kurie yra sunkūs, monotoniški, nemalonūs, kartais net pavojingi. Nors, atrodytų, robotizacija galėtų būti daugelio verslų variklis, tačiau Lietuvoje ji vangiai skinasi kelią.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (Linpra) prezidiumo narys Mantas Gudas teigė, kad Lietuva bent jau artimiausiais metais nebus robotizacijos lyderė.

„Vertinant skaičius visuomet reikia žiūrėti, kas už jų slypi. Robotizacijos lygis Lietuvoje niekada neprilygs Vokietijos, Pietų Korėjos ar Taivano rinkoms. Bet savęs dėl to menkinti nereikia, nes visų pirma mūsų pramonės ne toks charakteris“, – pabrėžė M. Gudas.

Jo tvirtinimu, šalys, kurios daug investuoja į technologijas, jau turi sukūrusios palankią robotizacijai pramonę, rengia mokymo programas, ruošiančias inžinierius, nuolat ieško geriausių sprendimų. Robotus diegti rekomenduojama ten, kur reikia atlikti daug vienodų pasikartojančių operacijų. Arba ten, kur yra pigių žaliavų. M. Gudo teigimu, Lietuva negali pasigirti nei pigiomis žaliavomis, nei didele rinka. Tenka pripažinti, kad šiai dienai trūksta ir specialistų, kurie gebėtų valdyti bei prižiūrėti robotus. Lietuva neturi sąlygų greitai robotizacijos plėtrai.

„Mes, kaip maža rinka, galime eiti kitu keliu – ieškoti nišinių, vienetinių dalykų, kurių pasaulyje negamina niekas arba tai nėra masinė gamyba“, – savo įžvalgomis dalijasi M. Gudas.

Technologijos paskui talentus

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidento, poreikis individualių, išskirtinių produktų niekada nedings. Lietuvos raktu į sėkmę gali būti lankstumas, kūrybiškumas ir nišiniai gaminiai. Todėl didžiausias investicijas reikėtų nukreipti ne į technologijas, o į žmones. Kuo daugiau kūrybingų žmonių, tuo daugiau neišnaudotų galimybių.

„Tik tokiu būdu gebėsime kurti ir atrasti mažus dalykus, kurie reikalingi visam pasauliui. Pavyzdžiui, lietuvių sukurtas išmanusis sonaras žvejams, leidžiantis žvejybos metu reljefą ir žuvis matyti ne echoloto, o mobiliojo telefono ekrane, sparčiai skinasi kelią visame pasaulyje. Ir tokių pavyzdžių yra daugybė“, – pasakojo M. Gudas.

Pašnekovo teigimu, jau dabar Lietuvoje yra įmonių, kurios įgyvendina sudėtingus tarptautinius projektus, diegia inovatyvias technologijas, pažangias dirbtinio intelekto sistemas, kurios iš esmės keičia požiūrį į šiuolaikinę pramonę. Tačiau tokių verslų dar yra mažuma.

„Turime galvoti ne apie robotizaciją, o kaip į Lietuvą pritraukti kuo daugiau talentų, ypač IT, biotechnologijų srityse. Tuomet natūraliai į verslus ir pramonę įsilies naujosios technologijos“, – mano M. Gudas.

Daug potencialo

Lietuvos robotikos asociacijos direktorius Daumantas Simėnas teigė, kad kol kas iš išankstinių duomenų išvadas daryti dar per anksti. Pasaulinė robotų asociacija, kurios nare tapo ir Lietuvos robotikos asociacija, skaičiuoja, kad Lietuvoje 10–15 pramoninių robotų tenka 10 tūkst. pramonės darbuotojų, o pasaulio vidurkis – 119 robotų 10 tūkst. pramonės darbuotojų.

„Nors pagal pasaulinį vidurkį atsiliekame, bet sparčiai augame. Ypač per pandemijos metus buvo stebimas ryškus šuolis, kai kurios įmonės savo apyvartas padidino du kartus. Tempai ir toliau nemažėja. Lietuva turi daug potencialo“, – sakė D. Simėnas.
Vienas dažniausių mitų, stabdantis robotizacijos plėtrą, anot D. Simėno, yra susiformavusi nuomonė, jog su robotų atėjimu nemaža dalis dirbančiųjų liks be pragyvenimo šaltinio.

„Dėl to tikrai neturėtume nerimauti. Robotai gali sukurti kokybiškesnį produktą, bet visuomet reikės žmogaus rankų juos valdyti, prižiūrėti, perprogramuoti. Jie perima iš žmonių sunkius fizinius darbus, dėl ko mažėja ir sunkių ar net mirtinų traumų darbo vietose“, – privalumus vardijo pašnekovas.

Žinoma, robotizacija reikalauja nemažų investicijų. Tačiau dabar, anot asociacijos vadovo, robotai nekainuoja tiek, kiek kainavo prieš dešimtmetį. Naujieji robotai dirba daug efektyviau, o ir programavimas jų lengvesnis, naudoja mažiau elektros išteklių. Paskaičiuota, kad robotai atsiperka per kelerius metus. Verslas ne visada yra linkęs investuoti vien savo pinigus, tad tam tikros finansavimo priemonės išties reikalingos kaip paskata.

„Kitas dalykas – švietimas. Mes kaip asociacija tiesiogiai einame į įmones ir su jų vadovais kalbame, kad robotai – ateitis, apie kurią reikia galvoti dabar ir dideliais tempais. Kitu atveju galime prarasti konkurencingumą. Kaip bebūtų, pramonė yra vienas iš sektorių, kuriančių didžiausią pridėtinę vertę“, – sakė D. Simėnas. 

Šaltinis – Statistikos departamentas