Nuo 2027 m. savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės.

NŽT tikrina savivaldybių sprendimus dėl valstybinės žemės

Savivaldybėms suteikta teisė valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise perduota valstybine žeme reiškia ir didesnę atsakomybę. NŽT prižiūri, kaip ši atsakomybė įgyvendinama, vertina nustatytus kriterijus atitinkančių sandorių projektus ir teikia dėl jų išvadas.

„Valstybinė žemė yra viešas turtas, todėl jos valdymas turi būti grindžiamas aiškiomis taisyklėmis, vienoda praktika ir atsakomybe. NŽT priežiūros tikslas nėra sudaryti savivaldybėms papildomų kliūčių. Siekiame, kad sprendimai dėl valstybinės žemės būtų priimami teisėtai ir nuosekliai, o galimos klaidos būtų pastebėtos kuo anksčiau“, – sako NŽT laikinasis direktorius Dovydas Petraška.

NŽT taip pat atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus, konsultuoja savivaldybes ir teikia metodinę pagalbą. Tarnybos teigimu, taip siekiama ne tik nustatyti pažeidimus, bet ir užkirsti kelią situacijoms, kai dėl netinkamo sprendimo vėliau kyla teisminių ginčų ar pažeidžiamas viešasis interesas.

Sandorių „stabdžiu“ savęs nelaiko

NŽT pabrėžia, kad valstybinės žemės nuomos ar panaudos sandorio sudarymas nėra vienos institucijos procesas. Savivaldybė parengia sandorio projektą, o NŽT įvertina jo atitiktį teisės aktams ir pateikia išvadą.

Teisės aktuose NŽT išvadai parengti nustatytas 10 darbo dienų terminas. Tarnybos duomenimis, praktikoje jos vidutiniškai pateikiamos per 6–7 darbo dienas.

Prašymą pateikus elektroniniu būdu per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), galima stebėti jo nagrinėjimo eigą ir atskirus proceso etapus. NŽT priežiūros ir išvadų teikimo duomenys skelbiami ir viešoje interaktyvioje Tarnybos švieslentėje.

STT randa rizikų dėl valstybinės žemės panaudos

NŽT kontrolės poreikį išryškina ir STT atlikta korupcijos rizikos analizė. Rugpjūčio 13 d. STT, įvertinusi valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo patikėjimo teise procesus dešimtyje savivaldybių bei NŽT, nustatė korupcijos rizikos veiksnių.

Viena iš nustatytų rizikų susijusi su valstybinės žemės panauda. STT atkreipė dėmesį į atvejus, kai neatlygintinai statiniams eksploatuoti gavę valstybinės žemės sklypus panaudos gavėjai statinius ar jų dalis išnuomoja. Tokiu atveju už komercinei veiklai naudojamą valstybinę žemę ar jos dalį gali būti nemokamas žemės nuomos mokestis, o tai gali iškreipti konkurencijos sąlygas.

STT rekomendavo stiprinti kontrolės ir priežiūros mechanizmus, kad būtų geriau nustatomi nepagrįsti savivaldybių sprendimai dėl patikėjimo teise valdomos valstybinės žemės.

„Savivaldybėms patikėta svarbi atsakomybė valdyti valstybinę žemę. NŽT šioje srityje yra sukaupusi didelę kompetenciją ir praktinę patirtį, todėl ja dalijamės su savivaldybėmis konsultuodami ir teikdami metodinę pagalbą“, – sako D. Petraška.

NŽT gali stabdyti sprendimų vykdymą

Nustačiusi neteisėtą patikėtinio sprendimą ar teisės aktų pažeidimą, NŽT gali reikalauti pakeisti arba pripažinti netekusiu galios administracinį sprendimą. Tarnyba taip pat gali stabdyti sprendimo vykdymą ir sandorio pasirašymą.

Jeigu nustatoma, kad savivaldybės priimtas sprendimas pažeidžia viešąjį interesą, NŽT gali jį ginčyti teisme.

Tarnybos teigimu, pagrindinis priežiūros tikslas – ne sankcijos, o kuo anksčiau nustatytos ir ištaisytos klaidos. Todėl didelę dalį priežiūros sudaro savivaldybių konsultavimas ir metodinė pagalba.

Nuo 2027 m. savivaldybėms – daugiau kaip 800 tūkst. ha

NŽT priežiūros reikšmė dar labiau išaugs užbaigus antrąjį valstybinės žemės reformos etapą. Pirmajame etape savivaldybėms perduota teisė administruoti valstybinę žemę miestų ir miestelių teritorijose.

Nuo 2027 m. savivaldybės perims ir valstybinės žemės administravimą kaimiškosiose teritorijose. Įgyvendinus antrąjį reformos etapą, joms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės.

Tai reiškia, kad savivaldybėms teks administruoti gerokai didesnę valstybės turto dalį, todėl kartu didės ir poreikis užtikrinti sprendimų teisėtumą, skaidrumą bei viešojo intereso apsaugą.