Gatvių plovimas taršą sumažino iki 72 proc.

„LIFE Green Me5“ projekto metu Vėtrungių gatvės atkarpoje tarp P. Žadeikos ir Gedvydžių gatvių sankryžų vertintas eismo ribojimų, gatvių valymo ir plovimo, želdinių bei kritulių poveikis oro taršai ir triukšmui.

Vienas ryškiausių rezultatų užfiksuotas iš karto po žiemos sezono išvalius ir išplovus gatvę. Smulkiųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo apie 42–45 proc., KD10 – apie 52 proc., o azoto dioksido (NO₂) koncentracija – net 72 proc.

„Gatvių valymas – efektyvi priemonė, kurios poveikį vis dar nepakankamai įvertiname. Tyrimas parodė, kad reguliarus gatvių ir šaligatvių valymas gali padėti sumažinti nuo kelio dangos į orą pakylančius teršalus“, – sakė projekto „LIFE Green Me5“ atstovas, Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo vyriausiasis specialistas Emilis Tamošiūnas.

Tyrimas taip pat parodė, kad vienai dienai apribojus automobilių eismą viena kryptimi pagrindinių vertintų oro teršalų koncentracija sumažėjo maždaug 50–60 proc. Tačiau visiškai apribojus automobilių eismą kai kurių teršalų koncentracija mažėjo, o kietųjų dalelių kiekis padidėjo. Tam galėjo turėti įtakos meteorologinės sąlygos, foninė miesto tarša ir į aplinkines gatves persikėlę transporto srautai.

„Trumpalaikis eismo draudimas mažai gelbsti. Automobiliai niekur nedingsta, todėl šiuo atveju turėtų prisidėti ir miestiečiai – sumažinti savo kelionių taršiu automobiliu skaičių bei rinktis kitus alternatyvius, aplinkai draugiškus keliavimo būdus“, – teigia ataskaitą rengusios „ID Vilnius“ aplinkosaugos ekspertas Linas Vaitkevičius.

Želdiniai sumažino ir taršą, ir triukšmą

Vėtrungių gatvėje buvo pasodinti 74 medžiai ir 7977 krūmai. Tyrimo metu vertintas esamų ir naujai pasodintų želdinių bei tankaus želdinių barjero tarp gatvės ir gyvenamojo namo poveikis.

Medžiams ir krūmams paaugus bei sužaliavus, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo maždaug 29–52 proc. Želdiniai taip pat mažino triukšmą – įvertinus rodiklius prieš vegetaciją ir po jos, triukšmo lygis sumažėjo 6,7 proc. Tai buvo geriausias triukšmo mažinimo rezultatas tarp išbandytų priemonių.

Tyrimas parodė, kad tanki medžių ir krūmų juosta gali veikti kaip kietųjų dalelių barjeras, tačiau tam tikromis sąlygomis kartu gali sumažinti oro cirkuliaciją. Dėl to skirtingų teršalų koncentracijos kito nevienodai. Pavyzdžiui, sužaliavus želdiniams NO₂ koncentracija padidėjo, todėl šiam poveikiui tiksliau įvertinti reikėtų ilgesnių ir detalesnių tyrimų.

Lietus atskleidė gatvių drėkinimo naudą

Krituliai taip pat turėjo pastebimą poveikį oro kokybei. Po lietaus kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo apie 24–36 proc. Sudrėkusi gatvės danga neleidžia dulkėms taip lengvai pakilti į orą, o krituliai dalį ore esančių dalelių nusodina.

Tyrimo rezultatai sustiprina išvadą, kad gatvių plovimas ir drėkinimas gali būti veiksmingos priemonės mažinant nuo kelio dangos pakeliamų dulkių kiekį, ypač sausu laikotarpiu.

Mažesnio tėvų automobilių srauto nepakako

Mažiausias poveikis oro kokybei ir triukšmui nustatytas mokinių atostogų metu sumažėjus tėvų automobilių srautui prie mokyklos. Palyginus keturias darbo dienas prieš atostogas ir keturias jų metu, reikšmingo teigiamo poveikio nenustatyta.

Tai rodo, kad vien vaikų vežimo automobiliais sumažėjimas yra per mažas pokytis, palyginti su bendru transporto srautu, kad pastebimai pakeistų gatvės oro taršą ir triukšmą.

Vilniuje priemones ketinama derinti

„LIFE Green Me5“ tyrimas parodė, kad vienos universalios priemonės oro taršos ir triukšmo problemoms spręsti nėra. Eismo ribojimai gali greitai sumažinti kai kurių teršalų koncentraciją, gatvių valymas ir plovimas padeda mažinti nuo dangos pakeliamas kietąsias daleles, o želdinių barjerai ypač veiksmingi mažinant triukšmą.

Dalis šių priemonių jau taikoma Vilniuje. Šį rudenį planuojama medžiais ir krūmais želdinti Švitrigailos, Kalvarijų, Medeinos ir Konarskio gatves bei Laisvės prospektą. Iš viso numatoma pasodinti daugiau kaip 900 medžių ir 22 tūkst. krūmų.

Po žiemos sezono gatvės valomos vakuuminiu būdu, o vasarą, esant nepalankioms sąlygoms teršalams išsisklaidyti, jos drėkinamos.

Vilniuje taip pat plečiamas oro taršos stebėjimo tinklas. Šiuo metu mieste veikia 25 sensoriai, o iki metų pabaigos planuojama įrengti dar 18, iš kurių trys fiksuos ir triukšmo taršą. Oro taršą realiuoju laiku galima stebėti platformoje „Miesto plaučiai“.

Su „LIFE Green Me5“ bandomojo veiksmo – triukšmo ir oro taršos priemonių įgyvendinimo Vėtrungių gatvėje – ataskaita galima susipažinti čia.