Šalyje esančių visų paskirčių statinių vidutinės rinkos vertės vidutiniškai padidėjo 5 procentais. Registrų centro specialistų teigimu, tam daugiausiai įtakos turėjo bendras Lietuvos ekonomikos augimas ir teigiamos demografinės tendencijos - didėjant gyventojų perkamajai galiai, būsto įperkamumui, augant gyventojų skaičiui, natūralu, kyla ir būsto paklausa.

Naujai kuriamos darbo vietos, verslo investicijos į plėtrą, užsienio investuotojų atėjimas, taip pat geras susisiekimas ir tinkamai pritaikyta infrastruktūra skatina įvairaus nekilnojamojo turto kainų augimą.

Pavyzdžiui, praėjusiais metais gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė labiausiai išaugo Naujojoje Akmenėje, kur naują gamyklą ir naujas darbo vietas ketina steigti viena iš medienos pramonės bendrovių. Be to, kainų šuolį šiame mieste taip pat sukėlė ir būstu čia susidomėję atvykėliai iš Ukrainos. Aktyvi plėtra Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ir intensyviai kuriamos naujos darbo vietos lėmė tai, kad Kauno mieste ir rajone nekilnojamojo turto kainos per metus ūgtelėjo 15 procentų.

• Visoje šalyje butų vidutinės rinkos vertės 2018 metais, palyginti su 2017 metais, vidutiniškai padidėjo 7 proc., daugiausiai (apie 15 proc.) Akmenės, Birštono, Jonavos rajonuose, Kaune ir Panevėžyje.
• Gyvenamieji namai Lietuvoje pernai vidutiniškai brango apie 4-5 proc., o didžiausias vidutinių rinkos verčių augimas (apie 10 proc.) fiksuotas Birštone, Kauno ir Klaipėdos rajonuose.
• Komercinės ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto vidutinės rinkos vertės praėjusiais metais kilstelėjo 3 proc., daugiausiai - apie 10 proc. - Birštono ir Druskininkų savivaldybėse.

Visų šalyje esančių ir įvertintų žemės sklypų vidutinės rinkos vertės per metus vidutiniškai padidėjo 8 proc.: žemės ūkio paskirties - apie 18 proc., gyvenamosios paskirties - 3 proc., komercinės grupės žemės - 2 procentais.

Žymus (30 proc. ir didesnis) žemės ūkio paskirties vidutinis rinkos vertės augimas fiksuotas tose savivaldybių teritorijose, kuriose yra aukštesnis žemės ūkio naudmenų našumo balas - pavyzdžiui, Pasvalio, Plungės, Tauragės, Telšių, Biržų, Klaipėdos, Kupiškio, Mažeikių, Panevėžio ar Ukmergės rajonuose, taip pat atskirose rekreacinėse teritorijose Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybėse.

Pasak Registrų centro specialistų, žemės ūkio paskirties žemės sklypų verčių augimą skatino pakankamas žemės ūkio veiklos pelningumas, šiai veiklai skiriamos Europos Sąjungos dotacijos, taip pat toliau mažėjanti geros kokybės žemės ūkio paskirties žemės pasiūla.

Iš viso šiemet įvertinta beveik 6 mln. statinių ir žemės sklypų - 62,8 tūkst. (1 proc.) daugiau nei praėjusiais metais.

Papildoma Registrų centro informacija:

Žemės vidutinės rinkos vertės (VRV) apskaičiuojamos pagal vietovėje, kurioje yra žemės sklypas, vertinimo laikotarpiu (pavyzdžiui, apimant 1-3 metus) parduotų žemės sklypų kainas, naudojant duomenis, įrašytus Nekilnojamojo turto registre, ir viešai skelbiamus pagalbinius duomenis (pvz., elektros linijų apsaugos zonos, sklypo užstatymo intensyvumas ir pan.). Taigi, žemė yra įvertinama pagal notariškai patvirtintų žemės pirkimo-pardavimo rinkos sandorių, įvykusių tam tikroje vertinamoje teritorijoje, kainas, ir atliekant žemės ir kito nekilnojamojo turto rinkos sandorių analizę.

Masiniu vertinimu nustatyta mokestinė vertė laikoma objektyviausiu dydžiu, nuo kurio galima skaičiuoti turto mokesčius. Vertinant nekilnojamąjį turtą masiniu būdu, įvertinami visi konkrečioje teritorijoje su panašiu turtu įvykę sandoriai per tam tikrą laikotarpį. Todėl nustatyta konkretaus objekto vidutinė rinkos vertė kartais gali skirtis nuo to konkretaus objekto pirkimo?pardavimo kainos, kuriai įtaką daro ne tik objektyvūs, bet ir subjektyvūs kriterijai, pvz., susitarimas dėl kainos ir pan.

Laisvos pasiūlos ir paklausos sąlygomis žemės pardavimo kainos rodo parduodančiosios pusės sutikimą už sutartą kainą parduoti ir perkančiosios pusės sutikimą mokėti tam tikrą kainą, įvertinant esamas žemės rinkos aplinkybes, individualias sklypo charakteristikas, vietos sąlygas, todėl maksimaliai išreiškia objektyvų turto vertingumą.

Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais, taikant bendras ir kompiuterizuotas statistinės analizės bei vertinimo procedūras įvertinti didelį turto objektų kiekį. Dėl šių savybių, taip pat nedidelių kaštų ir atitikimo bendriesiems socialinio teisingumo, skaidrumo bei gero administravimo principams, masinio vertinimo būdas taikomas mokesčiams nustatyti ir kitoms valstybės reikmėms daugelyje valstybių, o Lietuvos sukurtas sprendimas skelbiamas vienu geriausių pasaulyje. Lietuvoje Registrų centras masinį vertinimą atlieka jau daugiau kaip dešimtmetį.

Kasmet atliekant masinį žemės vertinimą analizei naudojami naujausi (aktualūs) žemės rinkos duomenys, kai gali būti fiksuojamas rinkos kainų augimas, ir tuomet, suprantama, nustatomos aukštesnės žemės vidutinės žemės vertės.

Apie nekilnojamojo turto vertinimą daugiau sužinoti galima ČIA.