„Vakarų Lietuvoje vis dažniau kylantys potvyniai sukelia didelę žalą. Pavyzdžiui, Kretingoje visai neseniai buvo kilusi didelė grėsmė: dėl gausiai iškritusių kritulių ir pakilusio vandens lygio Akmenos upėje, vanduo galėjo užlieti miestelio gatves. Turime atsakingai ruoštis tokiems ekstremaliems reiškiniams ir užtikrinti veiksmingą potvynių prevenciją. Šios skirtos lėšos padės Kretingai sumažinti kylančią riziką“, – sako pranešime cituojamas aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, o tai didina potvynių tikimybę ir mastą. Vis dažnėjantys potvyniai, ypač Vakarų Lietuvoje, pastaraisiais metais daro žalą tiek aplinkai, tiek žmonių gyvenimui ir turtui. Lėšos bus skirtos įgyvendinant potvynių rizikos mažinimo priemones Kumponų viensėdijos teritorijoje mažinant neigiamas klimato kaitos pasekmes ir ekosistemų ir šalies ūkio pažeidžiamumą.

ES lėšos taip pat skirtos potvynių rizikos mažinimo priemonėm įgyvendinti Sausgalvių polderio teritorijoje, Kintų, Sakučių žiemos ir Alkos vasaros polderių teritorijose Šilutės rajono savivaldybėje bei Puskelnių ir Būdviečių kaimų teritorijose Marijampolės savivaldybėje.

Projektams įgyvendinti numatyta skirti iki 34 mln. eurų 2021-2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos lėšų.

Potvynių rizikos mažinimo priemonių įgyvendinimas 85 proc. finansuojamas ES lėšomis, o likusią sumą skiria pačios savivaldybės.

Šalyje potvynių problema tampa vis aktualesnė dėl specifinių gamtinių ir klimato sąlygų, kurios gali sukelti staigius ir gausius vandens lygio pakilimus upėse bei kituose vandens telkiniuose.