Konferencijoje dalyvavo srities ekspertai

Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos prezidentas Martynas Matulevičius kalbėjo apie fotovoltikos gaisrus ir jų efektą plokštiems stogams, apie gesinimo ypatumus; UAB ROCKWOOL techninis vadovas Andrius Buska susirinkusius kvietė diskutuoti apie tai, ar stogai paruošti saulės modulių montavimui.

Saulės baterijų įrengimo praktika bei patirtimi dalinosi Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidentas Andrius Karazinas.

Apie saulės elektrines ant stogų, apie rizikas ir rizikų valdymą draudimo pagalba pasakojo UADBB „Rizikos cesija” verslo klientų plėtros grupės vadovas Rokas Kalendra, o UAB Statybos projektų ekspertizės centro statybos projektų ir statinio ekspertizės vadovė Jelena Čepulėnienė pasakojo apie pagrindinius iššūkius įrenginėjant Saulės baterijas ant stogų.

Prieš daugelį dešimtmečių atsinaujinančios energijos era pradėta naudojant hidroenergiją. Šiandien ši sritis jau pasiekusi tokį lygį, kad liko mažai augimo galimybių. Pastaruosius 20 metų vis plačiau plėtojama ir naudojama vėjo ir saulės energija. Panašu, kad artimiausiu metu šios sritys turėtų dar smarkiau suklestėti. Saulės energija yra bene dažniausiai naudojamas atsinaujinantis energijos šaltinis. Tai puikus būdas gauti „švarios“ energijos kaip tik ten, kur jos reikia.

Kalbant apie jau pastatytus pastatus žinome, kad jie sunaudoja nemažai energijos ypač šildymui šaltuoju metų periodu, tačiau pastebėta jog ir vasarą energijos poreikis nuolat didėja dėl patalpų vėsinimo poreikio siekiant išvengti perkaitimo.

Teisinė aplinka

Pasauliniu mastu atsinaujinančių energijos išteklių poreikis nuolat auga – ypač Europoje, kurioje intensyviai kuriama teisinė aplinka, siekiant užtikrinti efektyvų atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą; daugelis šalių tai ir skatina. Kai kuriose iš jų atsiranda ir teisės aktų, aiškiai reguliuojančių šią sritį; kitose – privačių iniciatyvų, pavyzdžiui: gaisrinės saugos asociacijos ir draudimo įmonės. Privačios iniciatyvos, pasak konferencijos rengėjų, turi ir tam tikrų minusų: pavieniai veiksmai gali sukelti problemų, kai valstybėse narėse pradeda skirtis reikalavimai ir įgyvendinimo tvarka.

Siekiant sukurti vienodas sąlygas išleistos rekomendacijos (gairės), vadovaujantis iniciatyva „REPowerEU“ ir parengta Europos Sąjungos (ES) saulės energijos strategija. Vienas jų tikslų – siekti, kad statytojai būtų teisiškai įpareigoti pastatuose įrengti įrenginius gaminančius energiją iš saulės.

Į ES pasiūlymą įtrauktas saulės modulių, dar vadinamų fotovoltinėmis plokštėmis, įrengimas ant pastatų stogų:

• Naujų visuomeninės ir komercinės paskirties statinių, kurių stogo plotas viršija 250 m2 – nuo 2027 m.;
• Visų esamų minėtos paskirties statinių, kurių stogo plotas viršija 250 m2 – nuo 2028 m.;
• Visų naujų gyvenamosios paskirties statinių – nuo 2029 m.

Reikalavimas įrengti saulės modulius yra tik dalis minėtos strategijos. Strategijoje numatytos ir tokios priemonės kaip išmetamo anglies dioksido mažinimas pramonės srityje, dujų tiekimo diversifikavimas ir keitimas, vandenilio energijos naudojimo plėtra.

Saulės energijos rinkos tendencijos

Vėjo ir saulės energija sudaro apie 40 procentų atsinaujinančiosios energijos rinkos. Saulės energijos rinkos dalis auga sparčiausiai.

2020 m. pabaigoje sumontuotų saulės jėgainių galia pasauliniu mastu siekė maždaug 800 GW. Šis pajėgumas auga maždaug po 140 GW per metus. Europoje sumontuotų saulės jėgainių galia 2020 m. pabaigoje buvo apie 136 GW.

Nauja iniciatyva siekiama gerokai padidinti per metus sumontuojamų jėgainių galią: iki 320 GW 2025 m., ir iki 600 GW – 2030 m. Tam, kad būtų lengviau suvokti saulės energijos rinkos mastą, verta prisiminti, jog vienas šiuolaikinės atominės elektrinės branduolinis reaktorius kasmet pagamina apie 1,5 GW.

Gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius du metus Lietuvoje auga eksponentiškai. Absoliuti dauguma jų naudojasi valstybės skiriamomis dotacijomis. 2021 m. pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst., pernai metų pabaigoje – jau virš 42 tūkst. Per tris pirmuosius šių metų mėnesius jų skaičius jau viršija 50 tūkstančių. Visų jų saulės elektrinės sugeneruoja kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos.

Tad įrengiamų saulės elektrinių kiekis nuolat auga, o kartu ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos kiekis.

Naudos žinomos – o rizikos?

Sparčiai augant elektros energijos kiekiui gaminamam saulės modulių sistemomis kyla ir gaisrų atvejų susijusių su tokių sistemų eksploatavimu. Dėl populiarumo ir įrengimo mastų ši problema veikiausiai tik didės, ir kai kurių šalių priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos jau pradėjo rinkti tam tikrus duomenis ir statistiką apie gaisrus, susijusius su saulės modulių sistemų gaisrais.

Tarptautinės energetikos agentūros paskelbtų turimų duomenų analizė parodė, apie 51 % gaisrų kilo dėl elektrinio komponento gedimo susijusio su saulės modulio sistemos gedimu (pvz. inverteriai, jungtys ir izoliatoriai). Tai dažniausia lėmė montavimo klaidos – arba taip vadinamas „žmogiškasis faktorius“ . Likusius 49 % gaisrų sukėlė dėl nežinomo komponento arba uždegimo šaltinis, nesusijęs su sistema.

Verta paminėti, kad statybos produktų gaisrinio pavojingumo vertinimo srityje Europos Sąjungoje vis dar nėra sukurta vieningos metodikos; taa pats galioja ir saulės modulių įrengimui ant pastatų ar jų konstrukcijose. Kiekviena šalis tvarkosi pati – kuria metodikas arba nieko nedaro, nes dar nėra įvykę skaudžių nelaimių. Laukti nereiktų: verta sukurti vieningą standartizuotą metodiką, kaip saugiai saulės moduliai turi būti įrengti ir eksploatuojami, nekeliant rizikų.

Kaip pavyzdžius šalių, kuriose reglamentavimas jau numatytas, galima nagrinėti Italijos ir Prancūzijos atvejus. Daugelyje kitų šalių egzistuoja įvairių asociacijų parengtos ir patvirtintos rekomendacijos. Galima rasti ir atskirų draudimo įmonių taisykles, susijusias su rizikos vertinimu.

Visos Projektų ekspertizės ir gaisro saugos įmonių asociacijos (PEGSĮA) inicijuotos konferencijos metu temą lydėjo esminė problema: šalyje itin trūksta aiškaus saulės elektrinių teisinio reglamentavimo. Taip pat buvo išgryninti kiti bendruomenei aktualūs uždaviniai:

• Sukurti ir pradėti sistemingai rinkti duomenis apie gaisrus susijusius su atsinaujinančios energijos gamybos įrenginiais (šiuo metu fiksuojami tokių gaisrų atvejai veikiausiai priskiriami „Elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimams“);
• Inicijuoti saugaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklių parengimą, numatant konkrečias schemas ar sprendimus mažinančius gaisro kilimo ar išplitimo rizikas;
• Remiantis kitų šalių ar organizacijų patirtimis parengti rekomendacijas kaip saugiai įrengti saulės elektrines ant stogų;
• Informuoti visuomenę apie galimas problemas ir sprendimo būdus, metodiškai mokyti specialistus kaip saugiai montuoti ir eksploatuoti įrenginius.