Numatyti pakeitimai, kaip praneša Aplinkos ministerija, leis tiksliau įvertinti planuojamą statyti statinį ir jo projektui turinčius pritarti subjektus, paskatins visuomenę aktyviau dalyvauti statybos procese, sugriežtins projektuotojų, statinio projekto ekspertizės rangovo ir projektą tikrinančių subjektų atsakomybę. Be to, pirmą kartą skirtingų institucijų, dalyvaujančių statybos procese, kompetencijos perkeliamos į įstatymų lygmenį.

„Pastarasis namo įtrūkimas Gabijos gatvėje Vilniuje, nugriauti paveldosaugininiai, tarpukariu statyti pastatai Kaune, ne vienas teisminiuose ginčuose įstrigęs projektas ir iššaukia tvarką sugriežtinančius įstatymų pakeitimus. Juolab kad 2017 m. valstybinis auditas nurodė, jog neištaisius tokių esminių kolizijų, ir susidaro minėti precedentai“, – pateikdamas įstatymo pataisas Seime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, cituojamas pranešime.

Viena iš įstatymo pataisų, kaip skelbia Aplinkos ministerija, padės išvengti tokių atvejų, kaip Panevėžio kino teatro „Garsas“ istorija. Išsiskyrus vietinių (Panevėžio savivaldybės) ir nacionalinio lygmens kultūros paveldo (Valstybinės kultūros paveldo komisijos) ekspertų nuomonei vietos bendruomenei kilo abejonių dėl sprendimo jį griauti skaidrumo ir pagrįstumo. Pastato griovimas sustabdytas, diskusijos dėl jo likimo tęsiasi.

Todėl siūloma atskirti savivaldybių ir Kultūros paveldo departamento kompetenciją tikrinant statinio projektus tais atvejais, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos paskelbtuose saugomuose kultūros paveldo objektuose arba savivaldybės tarybos paskelbtose saugomose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose.

Taip pat siekiama nustatyti aiškią statinio projekto ekspertizės rangovo atsakomybę – numatant, kad už projekto sprendinių atitikimą nustatytiems reikalavimams yra atsakingas ne tik statinio projektuotojas, bet ir statinio projekto (ar jo dalies) ekspertai.

Tam, kad statinio projektą vertinantys subjektai galėtų tiksliau įvertinti planuojamą statyti statinį, siūloma patikslinti, kokios statinio projekto dalys turi būti pateikiamos norint gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Statybos įstatymo pakeitimai aiškiau reglamentuos institucijų atsakomybę išduodant statybą leidžiančius dokumentus, nustatant statinio projektą tikrinančių subjektų kompetenciją. Griežtinama ir statybos proceso dalyvių atsakomybė – jeigu kvalifikacijos atestato ir teisės pripažinimo dokumento savininkui per trejus kalendorinius metus pareiškiami du rašytiniai įspėjimai, šiuos dokumentus išduodanti institucija sustabdo jų galiojimą, pokyčius įįvardina ministerija.

Siekiama išvengti galimų neigiamų pasekmių dėl netinkamo visuomenės informavimo, numatant, kad statybą leidžiantis dokumentas negali būti išduodamas, jei apskųsta visuomenės informavimo apie numatomą statinių statybą procedūra ar joje priimti sprendimai. Siūloma, kad visuomenę informuoti būtų privaloma ir tada, kai jau išdavus statytą leidžiančius dokumentus keičiami esminiai statinio projekto sprendiniai.

Kartu su Statybos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu teikiamas lydimasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo papildymo projektas, suderinant jį su pagrindiniu įstatymu. Įstatymų paketą Seime numatoma svarstyti balandžio 27 d.