Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiau nei pusė poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankų užtrunka ilgiau nei pusę metų. Dažnai taip nutinka todėl, kad veiklos planuotojai arba jų atstovai gali neribotai ilgai atidėlioti proceso pabaigą – jie teikia patikslintą informaciją net po metų ar dar vėliau. Dėl to vertinimo procesas smarkiai užsitęsia.

Skirtingos institucijos dokumentus vertintų lygiagrečiai

Parengtose PAV įstatymo pataisose siūloma, kad Aplinkos apsaugos agentūra vertintų pateiktus dokumentus lygiagrečiai su kitomis įstaigomis: Kultūros paveldo departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir savivaldybėmis. Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra vertina dokumentus tik tada, kai jie jau būna suderinti su kitomis būtinomis įstaigomis.

Taip pat numatoma griežčiau reglamentuoti, kad dokumentų rengėjui įstaigos teiktų tik su savo kompetencija susijusias pastabas, o jų pateikus ne pagal kompetenciją būtų laikoma, kad pastabų nėra.

Įsigaliojus šioms nuostatoms, PAV dokumentų derinimas ir sprendimo priėmimas nebūtų nepagrįstai vilkinami. Dėl šių procedūrų supaprastinimo PAV procesas galėtų sutrumpėti iki 2 mėnesių.

Siūloma sutrumpinti terminą savivaldybių taryboms

Peržiūrint visų PAV procedūrų terminus, pataisose taip pat siūloma sutrumpinti terminą, per kurį savivaldybės taryba gali priimti motyvuotą sprendimą nepritarti planuojamai ūkinei veiklai iki 15 darbo dienų (šiuo metu – 20 darbo dienų).

Aplinkos ministerijos nuotr.

Kai kuriais atvejais savivaldybės taryba negali priimti neigiamo sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos (valstybei svarbūs projektai ar regioninės svarbos projektai). Tokias išimtis siūloma papildyti dar viena – taikyti ją projektams, susijusiems su gynybos ir saugumo pramone.

Svarbu, kad siūlomos pataisos leis paspartinti PAV procesą nepažeidžiant visuomenės teisės dalyvauti šiame procese ir nenukenčiant jo kokybei. Pataisomis netrumpinami terminai, skirti visuomenei susipažinti su PAV dokumentais ir teikti pastabas.

Skaitmenizuojami taršos prevencijos procesai

Aplinkos ministerija šiuo metu įgyvendina Taršos prevencijos procesų informacinės sistemos (TPPIS) projektą, kurio tikslas – vienoje informacinėje sistemoje skaitmenizuoti šiuos taršos prevencijos procesus: PAV, PAV atranką, taršos integruotos kontrolės ir prevencijos ir taršos leidimų išdavimą, viešinti informaciją apie šiuos procesus ir vykdyti jų stebėseną. Todėl rengiant įstatymo projektą išanalizuoti ir reikalingi pakeitimai, susiję su TPPIS naudojimu PAV procese.

Parengtose Miškų įstatymo pataisose siūloma supaprastinti miško žemės pakeitimo kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose tvarką, vystant gynybos ir saugumo pramonės projektus.

Pastabas ir pasiūlymus dėl šių teisės aktų galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki gegužės 30 d.