Sklandesniems Vilniaus tvarkymo darbams – naujas skaitmeninis įrankis
2024-10-29 09:53
Siekiant sklandesnės komunikacijos ir efektyvesnio išlaidų planavimo, Vilniaus miesto savivaldybė pristato virtualų įrankį Vilniaus DEK (Darbai, Efektyvumas Koordinavimas). Skirtingų miesto įmonių specialistai dažnai dirba prie tų pačių projektų ir jiems kyla poreikis virtualioje aplinkoje kompleksiškai stebėti vykdomo projekto eigą. Nuo šiol sostinės įmonių ir rangovų planavimą bei atliekamų darbų koordinavimą bus galima stebėti bendrovės „ID Vilnius" sukurtoje virtualioje Vilniaus DEK sistemoje.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas sako, kad šio įrankio įdiegimas buvo labai lauktas žingsnis, siekiant skaitmenizuoti ir valdyti mieste plėtojamus infrastruktūrinius projektus. „Vilnius DEK sistema yra dar vienas įrankis, padėsiantis ne tik efektyviau planuoti darbus, bet ir aiškiai suprasti, kas vyksta mieste realiu laiku. Ši sistema ženkliai pagerins tarpinstitucinę įmonių komunikaciją – specialistai galės lengvai dalintis duomenimis, palikti pastabas, bei operatyviai reaguoti į pasikeitimus. Taip sumažės nesusikalbėjimų rizika ir bus užtikrinta, jog miesto plėtra vyktų sklandžiau", – tvirtino pranešime cituojamas A. Bužinskas.
Užtikrins efektyvesnį lėšų naudojimą
Šia vidine miesto planavimo sistema jau naudojasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros, Miesto planavimo ir architektūros, Miesto aplinkos skyriai, įmonės „Vilniaus apšvietimas", „Vilniaus vandenys", „GRINDA", „Vilniaus miesto parkai", „Vilniaus šilumos tinklai", „Susisiekimo paslaugos", „Vilniaus vystymo kompanija".
Šiuo metu Vilniaus DEK sistemoje, veikiančioje virtualaus žemėlapio pagrindu, yra virš 5 000 mieste planuojamų objektų ir šį sąrašą numatoma nuolat plėsti. Tarp objektų – ištisinio asfaltavimo gatvės, šaligatviai, dviračių takai, laiptai, ramaus eismo gatvės, žvyrkeliai, šilumos, apšvietimo, elektros bei vandentiekio tinklai.
Vilniaus miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vadovas Ilja Karužis teigia, jog šis naujas miesto projektų valdymo įrankis padės sumažinti klaidų tikimybę ir užtikrinti efektyvesnį miesto lėšų naudojimą.
„Vilniaus DEK sistema yra reikšmingas žingsnis Vilniaus miesto infrastruktūros valdyme. Ji suteikia galimybę efektyviau planuoti ir koordinuoti miesto projektus, užtikrinant, kad skirtingi darbai būtų vykdomi sklandžiau ir be darbų dubliavimosi. Sistema leidžia užtikrinti geresnę komunikaciją tarp savivaldybės įmonių, suteikia prieigą prie realaus laiko duomenų, kas leidžia matyti, kaip vyksta projektai ir greitai reaguoti į galimus pokyčius. Jos gebėjimas integruoti tiek antžeminės, tiek požeminės infrastruktūros planus padeda užtikrinti, kad visa informacija yra vienoje vietoje ir lengvai prieinama", – sakė pranešime cituojamas I. Karužis.
Vilniaus DEK sistema
Atkurta požeminė ir antžeminė infrastruktūra
Vilniaus DEK sistema sudaro galimybę matyti projektų eigą realiu laiku. Sistemos palaikymu rūpinsis bendrovė „ID Vilnius", o už atnaujintų duomenų įkėlimą bus atsakingi atitinkamų savivaldybės įmonių specialistai.
Sistemoje darbų planavimas pateikiamas Ganto diagramos pavidalu. Virtualiame žemėlapyje taip pat sudaroma galimybė objekto savininkams peržiūrėti sankirtas su kitų įmonių planais. Čia galima palikti komentarus kolegoms iš kitų Vilniaus įmonių, galima prenumeruoti objektų pasikeitimus, gauti el. pašto pranešimus apie sankirtų pokyčius, atributų pasikeitimus.
Vilniaus DEK sistema
Vilniaus DEK šiuo metu pateikiama požeminės ir antžeminės infrastruktūros projektų informacija. Sistemoje matomi ne tik planuojami, vykdomi, bet ir esami inžineriniai miesto tinklai. Joje galima matyti garantinę projektų informaciją, užregistruotus defektus ir jų sprendimų sekimą. Švieslentėse pateikiama ir bendra miesto projektų statistika. Artimiausiu metu planuojama toliau palaikyti Vilniaus DEK platformą, pildyti projektų duomenis, įtraukti smulkesnius objektus, išplėsti naudotojų bazę ir tobulinti funkcionalumą pagal grįžtamąjį ryšį. Ateityje planuojama visuomenei suteikti dalinę prieigą prie šios platformos.
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Savivaldybė kaip nekilnojamojo turto vystytoja ir nuomotoja – tokį modelį Lietuvoje įgyvendina Alytus. Miesto pramonės parke statomas daugiau kaip 4 tūkst. kv. m gamybinis ir administracinis pastatas, kurio patalpas įmonėms nuomos pati savivaldybė. Projektui numatyta iki 6 mln. eurų investicija.
Prasidėjus šildymo sezonui, šilumos energija Lietuvos gyventojams brangsta. Lapkritį jos vidutinė kaina šalyje padidėjo 13,55 proc., o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose augimas buvo dar ryškesnis. Vilniuje šiluma pabrango daugiau kaip trečdaliu. Vis dėlto pagal šilumos kainų vidurkį Lietuva išlie...
Lazdijuose vykstanti Vytauto gatvės rekonstrukcija trunka ilgiau, nei planuota. Dėl papildomo sprendinių derinimo prie bažnyčios esančioje atkarpoje darbai užsitęsė, tačiau rangovas iki gruodžio ketina dirbti visu pajėgumu. Vėliau statybos bus tęsiamos, kai leis oro sąlygos.
Kretingos rajone įgyvendinami keli infrastruktūros atnaujinimo projektai. Pradėta Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukcija, parinktas rangovas Kretingos Geležinkelio gatvei tvarkyti, o dar vieno lopšelio-darželio laukia kapitalinis remontas. Bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 4,7 mln. ...
Taurų kaime (Tauragės rajonas) atnaujinta Ežeruonos gatvė – buvusi žvyruota važiuojamoji dalis pakeista asfaltu, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai ir LED apšvietimas. Daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas apėmė ne tik gatvės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvark...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...
Klaipėdos centre esanti dalis „Klaipėdos energijos“ gamybinės teritorijos gali virsti nauja viešąja erdve su sporto ir kultūros centru, biurais bei gyventojų aptarnavimo patalpomis. Miesto savivaldybė ir bendrovė susitarė bendradarbiauti rengiant teritorijos konversijos sprendinius.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Prieš Vėlines artimųjų kapų paiešką galima gerokai palengvinti – Kaišiadorių rajone veikianti skaitmeninė sistema „Cemety“ leidžia internetu rasti kapavietės vietą, peržiūrėti nuotraukas ir pasinaudoti navigacijos nuoroda.
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...