Tai reiškia, rašoma sostinės savivaldybės pranešime, kad infrastruktūros plėtros mokesčio išimtis būtų taikoma privatiems vystytojams statant viešąsias bibliotekas, muziejus, mokyklas, darželius, ligonines, poliklinikas, sporto sales, stadionus ir kitą sporto infrastruktūrą. Norėdamas gauti lengvatą, statytojas privalės įsipareigoti penkerius metus nekeisti objekto paskirties.

Mokėjimo tvarkos pokyčių imtasi atsižvelgus ir į Specialiųjų tyrimų tarnybos vertinimo išvadas, kuriomis rekomenduota aiškiau apibrėžti, kada taikoma infrastruktūros plėtros įmokos išimtis.

Vilniaus savivaldybė ir iki šiol bendradarbiavo su statytojais dėl įvairios miestui svarbios infrastruktūros vystymo. Įstatymais nustatyta tvarka, sukauptos lėšos gali būti panaudotos kompensuojant plėtotojui už jo lėšomis įrengtą prioritetinę savivaldybės infrastruktūrą. Tokiu atveju kompensuojamas skirtumas tarp pagal pastato plotą apskaičiuotos įmokos ir įrengtos infrastruktūros vertės.

Infrastruktūros plėtros įmoka, kaip ir kituose sparčiai augančiuose pasaulio miestuose, įvesta, siekiant užtikrinti viešosios infrastruktūros prieinamumą gyventojams. Jos įrengimas ir išlaikymas nuo susiformavusių miesto centrų nutolusiose teritorijose yra brangesnis ir sudėtingesnis. Dėl to skirtingose miesto vietose taikomas skirtingas įmokos dydis: prioritetinėse zonose – 30 eurų už kvadratinį metrą, o neprioritetinėse – 50 Eur / kv. m. Lengvatinis 15 Eur / kv. m infrastruktūros plėtros įmokos dydis taikomas vienbučiams pastatams, kai, nepriklausomai nuo zonos prioritetiškumo, tai yra vienintelis gyvenamasis pastatas sklype.

Per 2021 metus Vilniaus savivaldybė surinko beveik 6,6 mln. eurų įmokų, o 2022 m. – daugiau nei 9,8 mln. eurų. Lėšos 2022 metais naudotos lopšelio-darželio „Bajorėlis“, Pilaitės gimnazijos, Jeruzalės progimnazijos priestato statyboms, taip pat gatvių tiesimui bei rekonstravimui, viešajam transportui skirtų juostų įrengimui.

Daugiau informacijos apie infrastruktūros plėtros įmokos taikymą Vilniuje