Sostinės vizija: atverti Nerį miestui – nuo naujų tiltų iki viešųjų erdvių transformacijos
2025-10-08 13:09
Vilniaus miesto savivaldybė pristatė Neries pakrančių vystymo viziją – ilgalaikę strategiją, kuria siekiama atkurti miesto ryšį su upe, įveiklinti neišnaudotas teritorijas ir sustiprinti Neries ekologinį bei rekreacinį potencialą. Urbanistinė analizė, gyventojų apklausa ir kūrybinės dirbtuvės padėjo suformuoti sprendinius, kurie pavers upės prieigas viena svarbiausių sostinės viešųjų erdvių.
Dabartinės betoninės krantinės. Vilniaus m. savivaldybės nuotr.
„Šiandien Neries potencialas toli gražu neišnaudotas. Norime, kad upė taptų miesto gyvenimo ašimi – vieta, kur žmonės galėtų leisti laiką prie vandens visais metų laikais. Ji turi tapti traukos vieta bendruomenei ir investicijoms“, – sako pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Vizija apima visą upės ruožą nuo Vilkpėdės iki Verkių. Atsižvelgiant į skirtingus teritorijų charakterius, kiekvienai zonai numatyti saviti prioritetai. Gamtinėse teritorijose – Vingio parke, Valakampiuose – bus atveriamos panoramos, plečiami paplūdimiai, įrengiami takai. Naujuose kvartaluose, kaip Lazdynėliai ar Šiaurės miestelis, daug dėmesio teks susisiekimui – tiltams ir dviračių infrastruktūrai. Miesto centre planuojama plėtoti verslo ir poilsio zonas, kavines bei turizmo traukos taškus.
Tiltas per Nerį.
„Inhus Engineering“
vizualizacija
Darnesnės jungtys per Nerį
Analizė parodė, kad Vilniuje trūksta devynių tiltų – dauguma esamų skirti transportui, o pėstiesiems patogūs tik Baltasis ir Vingio tiltai. Vidutinis atstumas tarp jų nuo centro iki pakraščių išauga nuo 650 m iki 2 km. Vizijoje numatyta penki nauji tiltai: Alberto (jau statomas), Kernavės, Užvingio, Antakalnio-Žirmūnų ir transportinis tiltas tarp Lazdynėlių bei Vilkpėdės. Taip pat planuojamas esamų tiltų pritaikymas pėstiesiems ir dviratininkams.
Eismo saugumui gerinti siūloma lėtinti transportą prie upės – Upės, Žvejų, Verkių ir A. Goštauto gatvėse. Bus plėtojama dviračių infrastruktūra: naujos jungtys nuo Šiltnamių gatvės iki Užvingio tilto, nuo Verkių iki Upės bei nuo Valakampių iki P. Vileišio gatvės. Miestas taip pat ketina integruoti vandens transportą į viešojo transporto sistemą.
Nauji traukos taškai
Numatyta sukurti traukos vietų tinklą – nuo sporto ir kultūros erdvių iki poilsio zonų. Miesto centre planuojama CUP teritorijos konversija į požeminę aikštelę, viešąją erdvę ir multifunkcinį kvartalą. Baltojo tilto zonoje atsiras šildomi lauko baseinai, o prie Nacionalinės dailės galerijos – nauja aikštė su skulptūrų parku ir žaliosiomis erdvėmis.
Lauko baseinai. Vilniaus m. savivaldybės vizualizacija
Žirmūnuose statomas lengvosios atletikos maniežas bei planuojama irklavimo bazė su elingu, pirtimis ir prieplauka. Tvarkomas ir apleistas Žiemos uostas – planuojama pagilinti, sutvirtinti šlaitus, įrengti kavinių vietas, kad uostas taptų patraukliu maršruto tašku. Žvėryne bus atnaujintas E. Balsio skveras, Valakampiuose – įrengta 1,3 ha sporto ir poilsio zona, o Vingio parke – vilniečių laukiama pirčių zona.
Ekonominį potencialą stiprins netoli upės planuojamas Vilniaus kongresų centras – 31 500 kv. m komplekse numatyta daugiau nei 400 mln. eurų ekonominės naudos iki 2042 m.
Eduardo Balsio skveras. Vilniaus vystymo kompanijos koncepcija
Pakrantės atveriamos žmonėms
Miesto centre bus įrengta daugiau pėsčiųjų perėjų, sulėtintas eismas, demontuota dalis betoninių krantinių, vietoje jų – daugiau žalumos ir vandens augalijos. Prie vandens atsiras rampų, laiptų, mažosios architektūros elementų – suoliukų, pavėsinių, gultų. Viešąsias erdves papildys geriamosios vandens stotelės, apšvietimas, tualetai ir gelbėjimo priemonės.
Projektų įgyvendinimas planuojamas iki 2033 m., tačiau pirmieji pokyčiai jau matomi – mieste pradėjo kursuoti vandens transportas, įrengiami suoliukai ir naujas apšvietimas, tvarkomi želdiniai.
Kurorto plėtrai trukdo ne tik laisvų gyvenamųjų sklypų ir būsto pasiūlos stoka. Birštone išryškėjo ir žemėtvarkos, teritorijų planavimo bei renovacijos reguliavimo problemos, kurioms sprendimų ieškoma kartu su Aplinkos ministerija.
Marijampolės daugiafunkcės arenos projektas sulaukė 9 mln. eurų valstybės finansavimo, tačiau paaiškėjus, kad vietoj anksčiau planuotų 3 000 žiūrovų vietų numatyta 1 800, kilo diskusijų dėl objekto dydžio ir galimybių. Marijampolės savivaldybė paaiškino, kodėl pasirinktas mažesnės arenos variantas, ...
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Devyniose Lietuvos savivaldybėse planuojama statyti naujus sporto objektus – nuo daugiafunkcių arenų ir baseinų iki specializuotų sporto bazių. Valstybė 2026–2028 m. šiems projektams numatė beveik 45 mln. eurų, tačiau finansavimo pakako tik daliai savivaldybių: dar devyni projektai liko rezerviniame...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Savivaldybė kaip nekilnojamojo turto vystytoja ir nuomotoja – tokį modelį Lietuvoje įgyvendina Alytus. Miesto pramonės parke statomas daugiau kaip 4 tūkst. kv. m gamybinis ir administracinis pastatas, kurio patalpas įmonėms nuomos pati savivaldybė. Projektui numatyta iki 6 mln. eurų investicija.
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
Prasidėjus šildymo sezonui, šilumos energija Lietuvos gyventojams brangsta. Lapkritį jos vidutinė kaina šalyje padidėjo 13,55 proc., o kai kuriuose didžiuosiuose miestuose augimas buvo dar ryškesnis. Vilniuje šiluma pabrango daugiau kaip trečdaliu. Vis dėlto pagal šilumos kainų vidurkį Lietuva išlie...
Lazdijuose vykstanti Vytauto gatvės rekonstrukcija trunka ilgiau, nei planuota. Dėl papildomo sprendinių derinimo prie bažnyčios esančioje atkarpoje darbai užsitęsė, tačiau rangovas iki gruodžio ketina dirbti visu pajėgumu. Vėliau statybos bus tęsiamos, kai leis oro sąlygos.
Kretingos rajone įgyvendinami keli infrastruktūros atnaujinimo projektai. Pradėta Vydmantų gimnazijos stadiono rekonstrukcija, parinktas rangovas Kretingos Geležinkelio gatvei tvarkyti, o dar vieno lopšelio-darželio laukia kapitalinis remontas. Bendra šių projektų vertė siekia daugiau kaip 4,7 mln. ...
Taurų kaime (Tauragės rajonas) atnaujinta Ežeruonos gatvė – buvusi žvyruota važiuojamoji dalis pakeista asfaltu, įrengti šaligatviai, lietaus nuotekų tinklai ir LED apšvietimas. Daugiau kaip pusės milijono eurų vertės projektas apėmė ne tik gatvės infrastruktūros atnaujinimą, bet ir aplinkos sutvark...
Onuškio istorinis centras ruošiasi permainoms – už 500 tūkst. eurų bus atnaujinta Kipro Petrausko aikštė, o kartu siekiama sugrąžinti ir miestelio turgaus tradiciją. Trakų rajono savivaldybė jau pasirašė rangos darbų sutartį, todėl projektas pereina į įgyvendinimo etapą.
Kauno Aleksotas tampa viena didžiausių sporto infrastruktūros plėtros teritorijų mieste. Čia ne tik statoma futbolo ir regbio arena, bet ir rengiamasi įgyvendinti 16,33 mln. eurų vertės projektą – Ekstremalaus sporto centrą, kuriame vietos atsiras riedlentininkams, paspirtukininkams, parkūro ir kitų...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Savivaldybėms numatoma skirti milijonines paskolas, kurios padės įgyvendinti ES fondų finansuojamus projektus ir plėtoti vietos infrastruktūrą. Prienų rajono ir Kretingos rajono savivaldybėms iš viso planuojama perskolinti iki 2,77 mln. eurų.
Šalia Ignalinos atominės elektrinės (IAE) ir buvusio karinio miestelio numatyta teritorija gali tapti nauju pramonės traukos centru. Vyriausybė pritarė siūlymui Visagine steigti daugiau kaip 223 ha laisvąją ekonominę zoną (LEZ), kurioje tikimasi pritraukti iki 411,6 mln. eurų investicijų ir sudaryti...
Vilniaus darželių plėtra įgauna pagreitį – Jeruzalėje dar šiemet prasidės 9,27 mln. eurų vertės naujo lopšelio-darželio statybos. Rangovu pasirinkta UAB „Skanto“, o 2700 kv. m pastate numatytos aštuonios grupės ir 160 vietų vaikams.
Klaipėdoje statomo futbolo maniežo statybos pasiekė vieną ryškiausių etapų – pradėtas kelti kupolas, kurio aukštis kartu su atramine sienele sieks apie 25 metrus. Maždaug 3 mln. eurų vertės projektas turėtų suteikti galimybę futbolininkams treniruotis ir varžytis ištisus metus, nepriklausomai nuo or...
Pirkimai, kuriuose pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas, pasikartojantys sandoriai ir statybos darbų sutarčių vertės augimas jau po konkurso – tokias galimas korupcijos rizikas Šilalės, Šilutės ir Visagino savivaldybėse nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnybos vertinimu, tokia praktika g...