Statistika rodo, kad 2017 m. inžinierių vidutinės pajamos buvo net 46 proc. didesnės nei šalies vidutinis atlyginimas.

Pasak konsultacijų bendrovės „Korn Ferry“ atliktos Lietuvos įmonių apklausos, darbo rinkoje specialistų labiausiai trūksta gamybos, informacinių technologijų ir inžinerijos grupėse. Į „trūkstamųjų“ penketuką patenka ir pardavimų bei projektų valdymo specialistų grupės.

„Daugiausiai tai specialistai, kuriems inžinieriaus kvalifikacija – vienas iš esminių reikalavimų“, – tikina energetikos ir automatikos technologijų įmonės „ABB“ padalinio Lietuvoje vadovas Kęstutis Jablonskis, cituojamas KTU pranešime.

Vis tik jauni žmonės vangiai renkasi inžinerines ir technologines specialybes, pirmenybę dažniau teikdami socialiniams mokslams. LAMA BPO duomenimis, šiemet universitetuose pirmu prioritetu inžinerinius mokslus rinkosi tik 9,39 proc. stojančiųjų, kai tuo tarpu socialinius mokslus – net 18,83 proc.

„Šiandien sparčiai tobulėjančių ir besivystančių technologijų potencialas gali būti pilnai panaudojamas tik tinkamai pasiruošusių inžinierių, – pastebi Kauno technologijos universiteto (KTU) Studijų prorektorius Jonas Čeponis, – dėl besikeičiančios aplinkos, technologijų vystymosi iš profesionalaus inžinieriaus tikimasi, kad jis toliau kurtų savo produktus visuomenei“.

Kaip paskatinti jaunuolius atkreipti dėmesį į šią potencialią sritį? Kokia gi iš tiesų inžinierių kasdienybė ir kokios kompetencijos joje reikalingiausios? Ir svarbiausia – kuo ši sritis aktuali tiek dabar, tiek ateityje?

Pramonė 4.0 didina inžinierių poreikį

Didelį inžinierių poreikį, pasak darbdavių, lemia greitėjantis gyvenimo tempas, atsirandančios naujos veiklos sferos. Taip pat įtaką daro vykstanti ketvirtoji pramonės revoliucija, skatinanti įvairių procesų automatizaciją, robotizaciją bei skaitmenizaciją.

„Inžinerinių specialybių poreikis sparčiai auga visame pasaulyje, Lietuvos darbo rinka nėra išimtis“, – teigia „Continental“ personalo vadovė Jurgita Motiejūnienė.

Pasak jos, didžiųjų gamybos ir technologijų kompanijų plėtra pastaraisiais metais Lietuvoje išryškino įvairios srities inžinierių trūkumą: ypatingai trūksta kokybės, procesų, testavimo, automatikos, robotikos ir kitų specialistų.

Šiemet Suomijos pramonės mašinų bendrovė „Metso“, kurios daugumą darbuotojų sudaro būtent inžinieriai, paskelbė Vilniuje steigsianti paslaugų centrą, kurį ketina atidaryti jau metų pabaigoje. Centras veiks kaip bendrovės finansinių operacijų ir logistikos skyrius, padedantis plėtoti „Metso“ tokias modernias technologijas, kaip robotų procesų automatizavimas ir dirbtinis intelektas.

„Įmonės padaliniuose dirba tūkstančiai inžinierių – jų poreikis visada išlieka labai didelis. Mes nuolat samdome skirtingų sričių inžinierius savo skyriuose visame pasaulyje ir ieškome naujų talentų“, – teigia Katri Koivisto, „Metso“ vyresnioji žmonių išteklių vadovė Suomijoje ir Baltijos šalyse.

Nors kalbant apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir jos skatinamus pokyčius darbo rinkoje, baiminamasi, kad daugumos šiandien įprastų specialistų gali nebereikti, „Investuok Lietuvoje“ atlikto tyrimo duomenimis, kylantis automatizacijos lygis nekelia grėsmės inžinerijos srities darbo vietoms. Priešingai – net 85 proc. įmonių prognozavo, kad kartu su technologine pažanga reikalingų inžinierių poreikis išliks toks pat arba augs.

Vietoj rutinos – iššūkiai ir nuolatinė kūryba

Įsivaizdavimas, kad inžinierių darbas gali būti monotoniškas ir nuobodus, įmonių teigimu, visiškai neteisingas. 

„Inžinieriaus darbas yra ne kas kita, kaip kūryba. Jis negali būti nuobodus, nes nuolatos kinta – vyksta tęstinis mokymosi ir tobulėjimo procesas“, – pažymi J. Motiejūnienė.

Įmonės „ABB“ padalinio Lietuvoje vadovas K. Jablonskis įsitikinęs, kad inžinerinis išsilavinimas suteikia galimybę ateityje pasukti įvairiomis karjeros kryptimis: „Galima rinktis mokslinių tyrimų sferą, taip pat atviras kelias į technologijas ir gamybą bei techninę priežiūrą. Be to, ateityje reikės profesionalių inžinierių ir pardavimų procesuose“.

Šiuolaikiniai inžinieriai reikalingi moderniose organizacijose, besitaikančiose prie naujausių tendencijų, kurios diegia aplinką ir energiją tausojančius sprendimus.

„Inžinerija visada bus puikus karjeros pasirinkimas, nes tai specialybė, kuri nestovi vietoje ir reaguoja į svarbiausius pasaulio pokyčius“, – sako ji.

Beje, su ketvirtąja pramonės revoliucija susijusios inžinerijos sritys, anot „Continental“ atstovės, yra tai, į ką labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį, nes kaip tik dabar vyksta sparčios skaitmenizacijos, robotizacijos, dirbtinio intelekto taikymo etapas pramonėje.

„Inžinieriams neabejotinai tenka pagrindinis vaidmuo. Visų jų darbai įdomūs, o karjera daug žadanti tiek dabar, tiek ir ateityje. Tačiau šiuolaikinė inžinierių darbo specifika reikalauja daugybės skirtingų įgūdžių“, – tikina K. Koivisto, „Metso“ vyresnioji žmonių išteklių vadovė Suomijoje ir Baltijos šalyse.

Pataria nuolat tobulėti ir būti iniciatyviu

Šiuolaikinio pasaulio iššūkiai taip pat verčia specialistus tobulėti ir įgyti naujų žinių bei gebėjimų.

„Skaitmenizacija, robotizacija, virtuali realybė – tai šiuolaikinės priemonės, kurias privalo išmanyti ir įvaldyti profesionalus šiandienos inžinierius“, – teigia KTU prorektorius J. Čeponis.

Vis didesnę reikšmę, anot K. Jablonskio, įgauna tarpdisciplininės kompetencijos ir kūrybiškumas, gebėjimas socializuotis ir adaptuotis prie nuolatinių pokyčių, taip pat kritinis mąstymas bei drąsa priimti sprendimus.

„Visada pirmenybę teikiu tiems kandidatams, kurie aktyviai ieškojo ir dalyvavo bei pasiekė rezultatų įvairiose veiklose tiek studijų metu, tiek „užklasinėje veikloje“ – praktikose, kursuose, būreliuose, asociacijose, klubuose“, – sako „ABB“ padalinio Lietuvoje vadovas.

Ne mažiau svarbus dalykas išlieka geras išsilavinimas ir noras tobulėti. 

„Metso“ darbuotojai moka spręsti susidariusias problemas ir prisiimti atsakomybę už savo darbus. Vertiname išradingumą, praktinį požiūrį ir gerus komandinio darbo įgūdžius“, – pastebi K. Koivisto.

Šiuolaikiniams inžinerijos darbams taip pat reikalingas sugebėjimas dirbti su įvairiais žmonėmis iš skirtingų sluoksnių, turinčių skirtingus įgūdžius. Itin reikšmingas ir kalbų mokėjimas.

Sudominti jaunuolius – ir pačių įmonių atsakomybė

Įmonių atstovai sutartinai tvirtina, kad norint sudominti jaunuolius šia sritimi, pirmiausia svarbus ir pačių darbdavių įsitraukimas, siekiant parodyti, koks tai darbas ir kokios perspektyvos laukia inžinerijos srityje.

„Labai svarbu kviesti jaunimą atvykti į gamyklas, parodyti, kokios naujausios technologijos yra naudojamos, koks svarbus ir kuriantis vertę yra inžinieriaus darbas“, – sako „Continental“ personalo vadovė.

Dauguma šiandieninių įmonių bendradarbiauja su universitetais ir kitomis mokymo įstaigomis, taip pat ir mokyklomis. Įmonės perduoda ne tik savo turimą patirtį, bet ir siūlo įvairius mokymus, baigiamųjų darbų ir disertacijų rengimo galimybes, praktikos, o kartais net ir darbo vietas.

„Dalyvaujame skirtingų aukštųjų mokyklų rengiamose karjeros mugėse, tačiau kartu palaikome ryšius tiek su pradinėmis, tiek su vidurinėmis mokyklomis. Norime, kad moksleiviai ir studentai lankytųsi mūsų įmonės padaliniuose ir tokiu būdu daugiau sužinotų apie technologijų pramonę ir su ja susijusias karjeros galimybes“, – teigia „Metso“ vyresnioji žmonių išteklių vadovė Suomijoje ir Baltijos šalyse K. Koivisto.

Parengta pagal KTU inf.