Vėsinimas per kapiliarinius kilimėlius – perspektyvus sprendimas

Anot Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus architekto Gintaro Stauskio, retas kuris nepamena, kokie seniau maloniai vėsūs vasaromis būdavo masyvūs namai, statomi iš molio plytų ir turintys praktiško dydžio langus. 

„Dabar projektuojami ir statomi santykinai mažos masės pastatai, konstruojami iš karkaso ir lengvų apšiltinimo sluoksnių, o jų išorės atitvaros dažnai paverčiamos ištisiniu įstiklintu paviršiumi. Todėl tokiems pastatams šildyti, vėdinti ir vėsinti naudojami šiuolaikiniai inžineriniai sprendimai. Vienas moderniausių vėsinimo būdų – vėsinimas aktyvavus paviršius, pavyzdžiui, kapiliarinius kilimėlius“, – sako specialistas.

Lietuvoje daugelis statybos naujovių prigyja ne iškart. Pavyzdžiui, karkasinių namų, kurie turi daug ekonominių pranašumų, lietuviai dar nepamėgo. Vėsinimas per kapiliarinius kilimėlius – taip pat naujiena šalies rinkoje, tačiau pasaulyje – seniai naudojamas sprendimas. 

„Kaip architektas manau, kad tai perspektyvi sistema: ji „nematoma“, nes kilimėliai slepiami po lubų plokštėmis, pakankamai lengvai sumontuojama ir dar gali teikti dvigubą naudą – vėsinti ir šildyti, todėl yra tvari“, – apie šalyje gana naują patalpų vėsinimo sprendimą pasakoja architektas. Jis pastebi ir dar vieną niuansą, dėl kurio ištverti karštas vasaras biuruose ir namuose tampa nepakeliama – per daug stiklo.

Upa Medical Spa nuotr.

Kai pastate suprojektuota daug daugiau nei reikėtų pagal apšviestumo, energijos taupymo, jaukumo, pagal architektūrinį sprendimą langų ir kitų įstiklintų paviršių, natūralu, kad į pastatą įleidžiam itin daug saulės šilumos. Dėl to namuose jaučiamės lyg šiltnamyje. Tokiu atveju gelbėtis nuo karščio reikia inžineriniais sprendimais.

„Kokią sistemą pasirinkti – kiekvieno sprendimas, tačiau aš visada patariu žiūrėti plačiau į ateitį, į perspektyvas ir į galimybes gyventi kuo komfortiškiau bei tvariau“, – sako prof. G. Stauskis.

Specialisto nuomone, kapiliariniai kilimėliai – efektyviausia vėsinimo sistema

Inžinerijos specialistas Rolandas Mackonis sako, kad kapiliarų veiksmingumu patikėjo tik tada, kai 2014 m. juos sumontavo pirmame name. Šiandien inžinierius turi dešimtis patenkintų klientų, kurie per vasaros karščius gyvena komfortiškai ir yra patenkinti, kai daugelis dūsta nuo tvankumos. 

„Siūlydamas klientui tai, ko neturi kiti, aš rinkoje turiu pranašumą. Kalbant apie kapiliarinį vėsinimą, įmonė „Tenko Baltic“ yra inovatoriai, kurie į Lietuvą atvežė šią naujieną iš Vokietijos. Beje, ten šis išradimas užpatentuotas prieš 25 metus, tad nauja tai tik Lietuvoje, bet ne Vakarų Europoje“, – sako pašnekovas.

Energiškai efektyviuose pastatuose reikalinga ne tik šildymo sistema, vėdinimas, bet ir vėsinimas. Klimato atšilimo poveikį jaučiame vis stipriau, todėl dabartiniuose pastatuose tiesiog būtina galvoti apie namų vėsinimą vasarą. Vaillo & Irigaray Architects nuotr. 

„Kapiliariniai kilimėliai gaminami iš polipropileno ir gali būti montuojami įvairiose konstrukcijose. Jie teikia energiją taupantį ir malonų plokštuminį šildymą ir vėsinimą visuose pastatų tipuose: nuo vienos šeimos namo iki biurų dangoraižio. Modernizuojant senus pastatus, kapiliarinių kilimėlių įmontavimas taip pat jokia problema. Mano nuomone, tai šiuolaikinio, modernaus komfortiško namo dalis – dabar rinkoje nėra geresnės, efektyvesnės vėsinimo sistemos“, – tvirtina R. Mackonis, pastebėdamas, kad sistemų, kurios vėsina, yra labai daug, tačiau jos turi minusų.

Sistemą lengvai integruoti, pritaikyti

„Jei man pačiam reikėtų apibūdinti pojūtį, koks būna karštą dieną įėjus į kapiliarais vėsinamą pastatą, sakyčiau taip: kaip molinėje kaimo sodyboje – kūną apgaubia maloni vėsa, bet ne šaltis. Vėsa iš kapiliarų lengvai sklendžia žemyn, nėra jokio pūtimo. Dizaineriai, su kuriais dirbu, sako, kad tai ir labai estetiška, palanki sistema – nes jos tiesiog nematyti. Tai lengvai integruojama, pritaikoma sistema: jokių revizinių durelių, nėra kondicionierių ant sienų, jokios priežiūros, aptarnavimo, nereikia priėjimo.

Tai sistema, kurią paprasta reguliuoti: tiek iš namų, tiek per programėlę“, – patirtimi dalinasi R. Mackonis. Jo žodžiais, klimatinė lubų sistema veikia gerokai efektyviau nei grindinis vėsinimas/šildymas.

Hiepler & Brunier nuotr.

„Kai kas nusigąsta, kad tai sudėtinga sistema, bet ji montuojama paprastai. Svarbu, kad sistemos instaliuotojas turėtų būtinų žinių“, – sako R. Mackonis.

Patikrino efektyvumą: temperatūra skyrėsi 6 laipsniais

Tadas Sprindžiūnas name kapiliarinę vėsinimo sistemą turi jau penkerius metus. Jo žodžiais, dienomis, kai lauke itin karšta, kambariai mansardiniame aukšte (su stoglangiais) prišiltų taip, kad juose būtų neįmanoma gyventi. Šiuo atveju situaciją gelbsti inovatyvi vėsinimo sistema.

„Mėgstu stebėti, kaip tam tikri įrenginiai veikia namuose. Vieną karštą dieną palyginau, ką rodo termostatai skirtinguose sodybos kambariuose. Temperatūra vonios kambaryje, kur kapiliarinės sistemos nėra, buvo +29 oC, o greta esančiame miegamajame, kur ši sistema veikia, net šešiais laipsniais mažesnė. Kambario drėgmė taip pat yra labai komfortiška. Ir pats pastebėjau, ir sodybos svečiai atkreipia dėmesį, kad pojūtis toks, lyg karštą vasaros dieną užeitum į vėsų rūsį: gera, malonu, komfortiška“, – dalinasi T. Sprindžiūnas.

Vyriškiui patinka, kad ši sistema neskleidžia jokių garsų, nepučia, nešvokščia. Esant tokiai vėsinimo sistemai, nerekomenduojama darinėti langų, nes tuomet ji dirbs neefektyviai. Bet darinėti langų nėra ir jokio poreikio: sodyboje įrengta vėdinimo sistema, kuri tiekia gryną orą, užtikrina jo cirkuliaciją name. T. Sprindžiūnas sako negirdėjęs apie geresnį sprendimą, kad per tą pačią trasą veiktų ir šildymas, ir vėsinimas.

Tai ne tik skirtumas tarp karšta ir vėsu, tai bendras pojūtis

Prieš penkerius metus T. Sprindžiūnas nepabūgo namuose diegti naujos, modernios sistemos, nes suintrigavo pati kapiliarinės šildymo ir vėsinimo sistemos su „BEKA“ kapiliariniais vamzdelių kilimėliais idėja bei veikimo principas: „Paskaičiau, kad pasaulyje ši sistema sėkmingai naudojama, ypač kai diegiama kartu su geoterminiais gręžiniais, todėl nusprendžiau pats išbandyti. Šiandien jau neįsivaizduoju, kaip reikėtų gyventi be vėsinimo. Mums tai itin aktualu miegamuosiuose, esančiuose antrame aukšte: langų darinėti nenorime, nes tai neefektyvu ir nepatogu“.

Pašnekovas dažnai iš aplinkinių sulaukia klausimų apie vėsinimą, ar pasiteisino, ar verta, „nes Lietuvoje tiek ir tos vasaros“? Vyras sako skeptikams ne pasakojantis, o kviečiantis užeiti į vidų.

„Žmonės, užėję į namus ir pajutę, koks skirtumas, lieka sužavėti. Tai ne tik karšta ir vėsu, tai bendras pojūtis, kuris leidžia ilsėtis, jausti malonumą būnant namuose, o ne „tirpti“ iš karščio“, – pasakoja pašnekovas.

Inžinerinė sistema gimė iš poreikio gyventi tvariau, komfortiškiau

Kaip sako „TENKO Baltic“ pardavimų vadovas Mindaugas Budrys, kapiliarinė sistema iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sudėtinga, bet ji labai artima gamtai, žmogui ir jo kūnui: „Šilumos reguliavimas gamtoje vyksta vandenį cirkuliuojančiais kapiliarais: augalų lapuose arba po žmogaus oda. Vanduo perduoda šilumą tūkstančius kartų geriau, tad ir efektyviau už orą. Taip ir ši sistema – ji susideda iš daugybės plonyčių 3–4 mm vamzdelių, kuriuose cirkuliuoja vėsus arba šiltas vanduo, priklausomai nuo sezono (vasara ar žiema). „BEKA“ kapiliariniai kilimėliai integruojami į patalpą supančias plokštumas labai arti paviršiaus ir tokiu būdu užtikrina itin komfortišką, natūralų šilumos ir vėsos perdavimą patalpose“.

Ši moderni sistema skiriasi nuo įprastinių vėsinimo įrenginių, tokių, kaip, pavyzdžiui, kondicionieriai.

„TENKO Baltic“ nuotr. 

Naudojant naująją sistemą, patalpos vėsinamos be jokio oro judėjimo, įprasto pūtimo. Šis pranašumas greitai įvertinamas tiek namuose, tiek biuruose. Tai ypač aktualu, kai šeimoje yra mažamečių vaikų, o biuruose – daug darbuotojų.

Kondicionieriai paprastai tampa nesutarimų ir galimų peršalimo ligų priežastimi, kai vieniems kyla diskomfortas dėl šalto oro srovių, o kitiems reikia daugiau vėsos, nes jų darbo vieta – kiek toliau nuo kondicionieriaus. Aktyvavus paviršius šildymui ir vėsinimui, visoje patalpoje temperatūra būna tolygi ir komfortiška.

M. Budrys akcentuoja ir itin paprastą sistemos eksploatavimą: „Žmonėms patinka, kad šios sistemos nereikia prižiūrėti, – svarbu jos įrengimo metu užtikrinti, kad nebūtų koroziją skatinančių medžiagų ir sistema būtų užpildyta tinkamai paruoštu vandeniu. Sistemą sudaro plastikiniai vamzdeliai, kuriais cirkuliuoja vanduo, tad nėra poreikio keisti filtrų, pildyti įrenginių specialiomis dujomis, kitomis medžiagomis“.

Pasak inžinerijos įmonės specialisto, kapiliariniai kilimėliai ypač tinka naudoti kartu su gruntas-vanduo tipo šilumos siurbliais. Tokia vėsinimo sistema yra 15–25 kartus efektyvesnė nei įprasti kondicionieriai ir gali būti naudojama 50 metų ir ilgiau.

Malonus mikroklimatas – didžiulis pranašumas, tad vis dažniau ir individualiuose namuose, ir biuruose, komerciniuose pastatuose diegiamas šis modernus, efektyvus ir žmogaus sveikatai palankus vėsinimo būdas.

Abejojančius, norinčius patiems patirti, kokią vertę kuria kapiliarinė vėsinimo sistema, „TENKO Baltic“ kviečia užsukti į įmonės biurą Vilniuje, Žirmūnų g. 139A – karštą vasaros dieną čia apgaubs maloni vėsa.