2022 birželio 25 d. šeštadienis, 4:43
Reklama  |  facebook

Specialistų nuomonė: socialiniai būstai negali tapti izoliuotomis salomis

2018-12-11 13:57
Nors absoliuti dauguma, arba 95 proc. socialinių būstų, savivaldybių administracijų atstovų teigimu, yra įrengiami įprastuose daugiabučiuose, tačiau tokios kaimynystės nenori dalis šalies gyventojų. Visgi daugumos savivaldybių tarnautojai renkasi socialinių būstų integracijos politikos kryptį, kuri garantuotų, kad nepageidaujamų kaimynų „salelių“ visoje Lietuvoje būtų kur kas mažiau nei dabar.
nuotrauka
Asociatyvi portalo Statybunaujienos.lt (Mažeikių raj. sav. nuotr.) archyvo nuotr.


Minimos įmonės
CPVA (Centrinė projektų valdymo agentūra), VŠĮ
Savivaldybės renkasi integracijos politiką

Savivaldybių administracijos darbuotojų apklausos duomenimis, 62 proc. savivaldos atstovų yra įsitikinę, kad efektyviausia integracijos politika būtų įrengiant socialinius būstus įprastuose daugiabučiuose. Tuo tarpu 23 proc. savivaldos atstovų mano, kad socialinių būstų gyventojus reiktų įkurdinti įrengiant atskirus daugiabučius. 8 proc. respondentų tinkamiausias būdas būtų socialinių būstų įrengimas nuosavuose namuose, o 7 proc. siūlo taikyti kitus būdus, pavyzdžiui, socialinius būstus įrengti nenaudojamuose pastatuose ar rekonstruoti ir gyvenimui pritaikyti jau esamus pastatus.

„Tokios Europos šalys kaip Vokietija, Prancūzija, Suomija ar Švedija šiandien kuria socioekonomiškai mišrias kaimynystes. Jų praktika rodo, kad įrengiant socialinius būstus plačiu spinduliu, daugeliu atveju socialinio būsto gyventojai stengiasi prisitaikyti, prisiderina prie kaimynų, perima jų įpročius, galbūt net užmezga reikšmingas pažintis bei integruojasi į bendruomenę. Ypatingai socialinės aplinkos poveikį jaučia vaikai ir paaugliai“, – teigia savivaldybių apklausą inicijavusios Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Lidija Kašubienė.

Jos teigimu, skurdžiai gyvenantys ir teisę į valstybės pagalbą turintys žmonės yra ir jaunos šeimos, ir vienišos mamos, ir neįgalieji – klaidinga manyti, kad tai bėdų su svaigalais turintys, pagarbia kaimynyste nesuinteresuoti asmenys.

„Savivaldybės turi visas galimybes savarankiškai pasirinkti, kokiais būdais plėtoti socialinio būsto fondą. Jos gali pirkti būstus daugiabučiuose namuose, statyti naujus ar rekonstruoti negyvenamosios paskirties pastatus. Vis tik manome, kad savivaldybės neturėtų statyti daugiabučių namų, skirtų tik socialinio būsto nuomininkams ir tuo pačiu didinti jų izoliaciją. Geriau būtų ieškoti galimybių mišrios kaimynystės kūrimui“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.

Pasak viceministro, labai dažna problema, kad sudarius socialinio būsto nuomos sutartį, pamirštama prižiūrėti, kaip nuomininkai laikosi joje numatytų įsipareigojimų, vengiama padėti daugiabučio namo gyventojams spręsti problemas, kurias galimai sukelia vienas ar kitas socialinio būsto nuomininkas.

„Manome, kad nuomos sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymo užtikrinimas ir savivaldybės socialinių darbuotojų pagalba šioje srityje labai padėtų pagerinti neigiamą visuomenės nuomonę apie socialinio būsto nuomininkus“, – teigia viceministras E. Bingelis.

Gyventojai su integracija sutinka, tačiau ne šalia

Tuo tarpu visuomenės nuomonės tyrimas dėl socialinio būsto politikos parodė gyventojų nuomonės prieštaringumą: socialinių būstų gyventojų integravimui neprieštarautų, tačiau ji turi vykti ne kaimynystėje.

Socialinių būstų įrengimui įprastuose daugiabučiuose pritaria didžioji dauguma šalies gyventojų (76 proc.). Tačiau po eksperimento, atlikto 60-ties Lietuvos miestų ir miestelių daugiabučių, paaiškėjo, jog kas trečias Lietuvos daugiabučių gyventojas nenorėtų, kad tokie socialiniai būstai būtų įrengti šalia jų.

Psichologo Pauliaus Rakštiko teigimu, tokie rezultatai atspindi deklaratyvų altruizmą, tačiau tuo pat metu rodo, jog realiai dalis visuomenės nuo tokių problemų norėtų tiesiog atsiriboti, jų nematyti.

„Izoliuodami nepatinkančią bendruomenės dalį žmonės pasijaučia tariamai saugesni ir teisingesni. Tačiau realiai negalią turintys žmonės, kiti gyvenimo negandų bei sunkumų prislėgti žmonės tokiu būdu tampa svetimkūniu. Sakome, kad esame humaniški, linkime jiems gero, tačiau panašu, kad norėtume jų tiesiog nematyti, su jais nesusidurti bent jau artimiausioje aplinkoje. Bet jie yra integrali mūsų visuomenės, viso socialinio audinio dalis. Todėl į galvą ateina gana drastiška analogija. Kai prasidėjus plikledžiui nikstelėsite arba susilaužysite koją – negi nusipjausite ją? Negi galvosite, kam man ji tokia: deformuota ir nefunkcionali? Gal geriau tegu auga ir vystosi savarankiškai padėta kur nors rūsyje? Mintis skamba absurdiškai, bet kai kalbame apie socialinių būstų gyventojus, panašu, kai kam ji suskamba visai įtikinamai “, – aiškina psichologas.

Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis Lietuvoje numatoma įkurti iš viso beveik 2000 socialinių būstų visoje šalyje. Tam planuojama skirti apie 50 mln. eurų ES investicijų.

„Didžiausia socialinio būsto integracija planuojama Vilniuje, kur numatytas iš viso 472 naujų būstų įrengimas, Kaune numatyta 391 socialinio būsto įrengimas. Taip pat planuojama socialinių būstų integracijos plėtra ir Šiaulių regione“, – teigia CPVA vadovė L. Kašubienė.

Apie tyrimus:

Savivaldybių administracijų apklausą, vykdytą 2018 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, inicijavo ES struktūrinių fondų priemonę socialinio būsto fondo plėtrai administruojanti Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA). Siekiant išsiaiškinti socialinio būsto politikos įgyvendinimo praktikos aspektus Lietuvoje, apklausoje dalyvavo 60 savivaldybių – 8 savivaldybių administracijos direktoriai, 58 savivaldybių specialistai, dirbantys su socialiniu būstu, iš viso – 66 respondentai.

Visuomenės nuomonės tyrimą siekiant identifikuoti gyventojų nuostatas socialinio būsto fondo plėtros bei socialinio būsto gyventojų atžvilgiu, atliktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2017 m. lapkričio 6–19 d. Apklausti 841 18 m. ir vyresni šalies gyventojai visoje Lietuvoje. 
Statybunaujienos.lt




Savivaldybėse

nuotrauka
2022-06-20 09:27
Apleista ir neprižiūrima žemė niekam nedaro garbės, o ir naudos iš jos mažai. Tačiau Lietuvoje pastaruoju metu ir toliau mažėja apleistų žemės sklypų - šiuo metu šalyje suskaičiuojama per 40 tūkst. apleistų sklypų, o bendras apleistos žemės plotas siekia 24 tūkst. hektarų. Didžiausi apleistos žemės ...
nuotrauka
2022-06-20 09:13
„Luminor“ bankas su Vilniaus miesto savivaldybe pasirašė sutartį dėl finansavimo. Įvairiems sostinės investicijų projektams finansuoti „Luminor“ bankas skolina 28 mln. eurų.
nuotrauka
2022-06-20 06:43
Atnaujintos požeminės komunikacijos ir kontaktinis troleibusų tinklas, dar daugiau erdvės pėstiesiems – tokius pokyčius jau šią vasarą pasitiks Nemuno gatvė Kaune. Pradėjus intensyvius darbus, nuo pirmadienio ši senamiesčio gatvė taps nepravažiuojama – nuo Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos iki pat B...
nuotrauka
2022-06-16 11:26
Rekonstruojant Neries krantinę ir nuėmus dalį asfalto dangos P. Vileišio gatvėje, rastas akmenimis grįstas senovinis grindinys. Pagal pirminius archeologo vertinimus, tai tarpukariu (1930 m.) klota gatvė, besidriekianti palei upės krantą.
nuotrauka
2022-06-16 07:01
Regionų apygardos administraciniame teisme, rašoma šio teismo pranešime, birželio 14 d. buvo numatyta tęsti administracinės bylos nagrinėjimą pagal pareiškėjos Kauno m. savivaldybės administracijos skundą dėl atsakovo Kultūros paveldo departamento 2021 m. rugsėjo 1 d. reikalavimo stabdyti Vilniaus g...
nuotrauka
2022-06-16 06:46
Visą mėnesį gyventojai kviečiami teikti paraiškas paramai dėl senų šildymo katilų keitimo. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė naują paramos etapą, kuriame maksimali paramos suma pareiškėjui siekia net 14,5 tūkst. eurų, tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė sostinės gyventojams savo r...
nuotrauka
2022-06-16 06:36
VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (ŠRATC) laimėjo bylą prieš pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles Šiaulių mieste rengusias UAB „TIS“ ir belgų įmonę Zweva Environment BVBA, kurios Šiauliuose įrengė nekokybiškus ir sutarties sąlygų neatitinkančius pusiau požeminius atliekų surinkimo...
nuotrauka
2022-06-15 07:26
Pramoninės ir daugelio vilniečių niekad nematytos Vilkpėdės laukia pokyčiai. Apatinėje Neries upės terasoje išsidėstęs rajonas, gamybinės erdvės ir tarp jų įsiterpianti gamta – daug potencialo transformacijoms turinti teritorija.
nuotrauka
2022-06-14 15:45
Jurbarko rajono savivaldybės administracija įgyvendino projektą „Raudonės (rezidencinės) pilies parko tvarkymas ir pritaikymas lankymui“. Atnaujintas Raudonės (rezidencinės) pilies parkas, išsaugant jo kraštovaizdžio savitumą, atskleidžiant istorinį teritorijos kontekstą, išryškinant architektūrinę,...
nuotrauka
2022-06-10 08:36
Žaliakalnio sporto ir laisvalaikio komplekse vienus darbus veja kiti. Kol skaičiuojamos paskutinės savaitės iki oficialaus Dariaus ir Girėno stadiono bei Sporto halės atgimimo, šalia dirbanti sunkioji technika jau kloja pamatus uždaro Lengvojo atletikos maniežo statyboms. Čia prasideda didelio kruop...
nuotrauka
2022-06-10 08:20
Neringoje jau suprojektuota pėsčiųjų ir dviračių tako dalis nuo Smiltynės iki Juodkrantės (ruožai nuo 2,104 iki 2,956 km ir nuo 2,956 iki 15,567 km). Projektai galės būti realizuojami po to, kai bus gautas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos ir kitų suinteresuotų institucijų pritarimas. Pla...
nuotrauka
2022-06-08 16:28
Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė vilniečiams pasiūlyti šilumos taupymo sprendimą. Gyventojams, nusprendusiems atnaujinti gyvenamųjų namų šilumos punktus su priklausomąja sistema, savivaldybė teiks finansinę pagalbą. Programos įgyvendinimui savivaldybė planuoja skirti daugiau nei 2,4 mln. e...
nuotrauka
2022-06-08 15:59
Vilnius pradeda pasiruošimą nuo 2023 m. birželio įsigaliosiančiam draudimui deginti anglį ir durpių briketus sostinėje. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą skirti dalinį finansavimą asmenims, nusprendusiems keisti iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius į įrenginius, naudojan...
nuotrauka
2022-06-08 15:24
Vilnius toliau plečia mokyklų tinklą ir ruošiasi naujos progimnazijos Kalnėnų gyvenvietėje, Rasų seniūnijoje, Flamandų gatvėje, statyboms. Miesto Taryba pritarė beveik 4,24 ha žemės sklypo pirkimui, kuriame planuojama progimnazija.
nuotrauka
2022-06-07 10:09
Šių metų balandį veiklą pradėjęs „SB modernizavimo fondas" pasirašė pirmąją finansavimo sutartį. Fondo lėšomis renovuojamas daugiabutis namas Druskininkuose (Veisiejų g. 43). Kredito suma siekia 507 tūkst. eurų.
nuotrauka
2022-06-07 09:05
Finansų ministerija kviečia visus norinčius prisijungti prie diskusijos dėl pateikto Savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo paketo projekto ir siūlyti savo patobulinimus, pratęsiant pasiūlymų teikimo terminą iki birželio mėnesio pabaigos.
nuotrauka
2022-06-07 08:56
„Kauno energija“ iki naujojo šildymo sezono pradžios planuoja rekonstruoti 14 km susidėvėjusių šilumos tinklų mieste. Tam paruošta 19 projektų, kurių bendra vertė siekia beveik 11 mln. eurų. Tai didžiausias iki šiol rekonstruotas šilumos trasų ruožas, apimsiantis net keletą miesto mikrorajonų.
nuotrauka
2022-06-06 07:50
Sekmadienį, minint Pasaulinę aplinkos dieną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas pirmą kartą įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms – Vilniaus miesto, Druskininkų ir Jonavos rajono. Jos tapo šių metų Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo, kuris sudarytas pirmą kartą, lyderėm...
nuotrauka
2022-06-02 09:11
Pasirašyta sutartis tarp Ukmergės savivaldybės valdomos įmonės „Ukmergės šiluma“ ir energetikos bendrovės „Ignitis“, kuri rajone įrengs 3,6 MW galios saulės elektrinių parką. Pagal pasirašytą sutartį „Ignitis“ bus atsakinga už elektrinės įrengimą ir jos priežiūrą pirmuosius dvylika mėnesių. Vėliau e...
nuotrauka
2022-05-27 13:59
Rekonstruotas Druskininkų centre, vaizdingoje Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje esantis lenktas tiltelis ir jo prieigos.

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse