Startuoja Baltijos prospekto Klaipėdoje estakados rekonstrukcija
2020-09-07 14:06
Jau netrukus, rugsėjo viduryje, kaip pranešė Klaipėdos m. savivaldybė, prasidės realūs pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą, vadinamosios Baltijos prospekto estakados, rekonstrukcijos darbai.
Pirmiausia bus vykdomi esamos požeminės inžinerinės infrastruktūros (šilumos tinklų, vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų, taip pat elektroninių ryšių tinklų) atnaujinimo ir perkėlimo darbai, tam bus uždaryta dalis kairiosios Baltijos prospekto juostos, eismą nukreipiant dešine puse. Galutinę transporto eismo schemą patvirtins šią savaitę posėdžiausianti Saugaus eismo komisija.
Dėl didelio eismo intensyvumo Baltijos pr., Šilutės pr. ir Vilniaus pl. žiedinėje sankryžoje gretimuose įvažiavimuose nuolat susidaro transporto spūstys. Siekiant jų išvengti, į Klaipėdą įvažiuojantys ir iš jos išvažiuojantys transporto priemonių vairuotojai prašomi esant galimybei rinktis kitus įvažiavimo/išvažiavimo kelius. Iki tol, kol pasibaigs kone pustrečių metų truksiančios estakados statybos, vairuotojų prašoma kantrybės ir supratingumo.
„Pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą įgyvendinimas yra ilgai lauktas ir labai svarbus miestui. Šios sankryžos rekonstrukcija iš esmės pagerins esamą situaciją. Tikimės, kad rangovas, kuris turi didelę patirtį įgyvendinant panašius objektus, darbus atliks kokybiškai ir numatytais terminais“, - cituojamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Andrius Dobranskis.
Siekiant palengvinti transporto priemonių vairuotojų dalią, bus įrengtas papildomas įvažiavimo/išvažiavimo kelias. Š. m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybė pasirašė rangos sutartį su UAB „Kavesta“ dėl Lypkių gatvės Klaipėdoje statybos, įrengiant geležinkelio pervažą. Šios sutarties dėl laikino kelio, tarnausiančio kaip alternatyvus įvažiavimas į Klaipėdą, vertė – beveik 1,6 mln. Eur. Pagal ją ateinančių metų pavasarį turi būti įrengta gatvė – Statybininkų prospekto tęsinys iki Kretainio g. ir Lypkių g. sankryžos, esančios LEZ teritorijoje. Bus įrengta dviejų eismo juostų gatvė (po vieną į kiekvieną pusę), apšvietimas, pėsčiųjų - dviračių takas. Darbai jau yra pradėti, AB „ESO“ atlieka elektros tinklų apsaugojimo ir perkėlimo darbus.
Artimiausiu metu bus pradėti ir statybai trukdančių medžių pašalinimo darbai. Vadovaujantis Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos posėdžio 2020-08-10 protokolu ir LR aplinkos ministro 2020-06-06 įsakymu yra išduotas leidimas iškirsti 242 vnt. medžių. Dauguma šių medžių yra dešinėje pagrindinio įvažiavimo į Klaipėdą pusėje (šalia Vilniaus pl.) ir, anot specialistų, čia išaugo savaime, o ne kieno nors specialiai pasodinti. Želdinių būklės ekspertizėje – išvadoje pažymėta, kad medžiai Baltijos pr. ruože tiek estetiniu, tiek ekologiniu požiūriu yra svarbūs, nes saugoja gyventojus nuo oro taršos, triukšmo, mažina automobilių keliamos vibracijos įtaką pastatams. Tačiau rekonstruojant sankryžą nėra galimybės išsaugoti šiuos želdinius, nes jie patenka į būsimą važiuojamąją kelio dalį, būsimus dviračių ir pėsčiųjų takus, autobusų stotelės vietą, didžioji dalis Baltijos prospekte augančių medžių, kuriuos leista iškirsti, yra požeminių tinklų (apšvietimo, kanalizacijos, elektros tinklų ir kt.) apsaugos zonose. Pažymėtina, kaip rašoma savivaldybės pranešime, kad pagal projektą „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant įvažiavimą į Dubysos g.) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ yra numatyta pasodinti naujų želdinių – 170 medžių ir 1083 vienetus įvairių krūmų.
Projekto rangovas - AB „Kauno tiltai“ yra įsipareigojęs darbus už beveik 30,5 mln. Eur atlikti per 30 mėn. Rekonstravimo darbai bus vykdomi pagal 2019 metais patvirtintą techninį projektą, kurio rengėjas - UAB „Kelprojektas“. Numatyta rekonstruoti Šilutės plento ruožą nuo Dubysos gatvės iki pietinio įvažiavimo į prekybos centro teritoriją. Baltijos prospekto ruožas bus rekonstruojamas nuo automobilių salono sklypo ribos iki žiedinės sankryžos, vėliau pereinantis estakada iki magistralinio kelio A1, prasidedančiu geležinkelio viaduku. Rekonstrukcijos metu bus uždarytas posūkis į Dubysos gatvę, žiedinė sankryža pertvarkoma į turbožiedą.
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...