Investicija į gražesnį miestą

Nuo pat starto 2015-aisiais kauniečiai kasmet kviečiami gražinti miesto veidą tvarkant bei puoselėjant jiems priklausančius kultūros paveldo statinius. Miestas savo ruožtu prie tokių darbų prisideda daliniu jų finansavimu.

Tokiu Kauno savivaldybės pasiūlymu jau pasinaudojo 114 pastatų savininkai, su miesto pagalba restauravę jiems priklausančius objektus. Pilki ir niūrūs fasadai buvo iš pagrindų atnaujinti. Sutvarkyti eksterjerai atgavo estetinę išvaizdą ir ryškias spalvas, suremontuoti byrantys balkonai, atkurti autentiški architektūriniai elementai, daugelis pastatų apšviesti ir pritaikyti žmonėms su negalia. Neretai po šių darbų jie pasikeisdavo beveik neatpažįstamai.

„Kaunas auga ir modernėja, tačiau mums ne mažiau svarbi ir miesto istorija, kultūrinis paveldas, kuris ypač ryškiai atsiskleidžia Kauno architektūroje. Tai yra reikšminga miesto identiteto dalis. Kauno savivaldybė ir toliau siekia aiškaus tikslo – prisidėti prie šių paveldo objektų atgaivinimo, puoselėjimo, kad jie dar labiau puoštų miestą, pasakotų jo istoriją kauniečiams ir miesto svečiams“, – pranešime cituojamas Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Fiksuoja rekordinį aktyvumą

Per penkerius paveldotvarkos programos gyvavimo metus miestas jau investavo beveik pustrečio milijono eurų. Šiai iniciatyvai skiriamos lėšos, kaip ir poreikis joms, nuolat augo – nuo pradžioje skirtų 22 tūkst. eurų iki šiems metams numatytos didžiausios sumos – 855 tūkst. Eur.

Paveldotvarkos žemėlapis taip pat ženkliai išsiplėtė: iš pradžių prioritetu laikytas reprezentacines gatves miesto centre nuo šiol papildė ir nuošalesnės, bet kauniečiams ir miesto svečiams taip pat nuolat matomos erdvės.

Programą administruojantis Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrius šiemet taip pat fiksavo rekordinį pastatų šeimininkų aktyvumą. Iš viso užregistruota 60 prašymų. Įvertinus juos pagal nustatytus kriterijus, atrinktos 45 paraiškos. Tokį sprendimą antradienį galutinai patvirtino Kauno miesto taryba.

Miestas pasirengęs investuoti į šių kultūros paveldo objektų bei į kultūros vertybių registrą neįrašytų statinių fasadų atnaujinimo darbus. Vienam pastatui tenkantis dalinis finansavimas svyruoja nuo 3 iki 95 tūkst. eurų priklausomai nuo bendros sąmatos, objekto architektūrinės vertės ir darbų sudėtingumo.

Tarp 2020 m. programos patvirtintų projektų galima rasti kauniečiams gerai žinomus ir turistų akį traukiančius istorinius ar tiesiog savotiškomis ikonomis tapusius pastatus: Perkūno namą, Pieno centrą, Pažangos rūmus, seserų benediktinių vienuolyno komplekso kleboniją bei vieną iš vadinamųjų Kauno vartų pastatų Vytauto prospekte, priešais geležinkelio stotį.

Su šiųmečiais objektais ir paveldotvarkos programa plačiau susipažinti galite čia.

Sulaukė plataus pripažinimo

„Miesto pastangos ir finansinis indėlis būtų beprasmis be pačių pastatų valdytojų iniciatyvos. Matome vis didėjančią jų atsakomybę už savo turtą. Esame dėkingi gyventojams, privačiam verslui bei institucijoms už rezultatyvų bendradarbiavimą, kad architektūrinis paveldas Kaune gali susigrąžinti savo tikrąjį veidą. Tai motyvuoja ir toliau tęsti tokias skatinimo priemones“, – sakė Kauno mero patarėjas Simonas Kairys.

Atnaujinami miesto pastatai nelieka nepastebėti ir tampa sektinu pavyzdžiu nacionaliniu mastu. 2019 m. spalį Valstybinė kultūros paveldo komisija simboline padėka įvertino Kauno miesto savivaldybės ženklų finansinį indėlį į vietos kultūros paveldo apsaugą ir efektyvų Paveldotvarkos programos įgyvendinimą.

Eksterjerus keičiantys pastatai bei daugiakultūrinis Kauno miestovaizdis taip pat sulaukė ir tarptautinio dėmesio: Kaunui suteiktas UNESCO dizaino miesto titulas, kurį šiuo metu Europoje turi tik Berlynas, Turinas, Helsinkis, Sent Etjenas bei Koldingas.

Taip pat pasauliniu mastu vis labiau vertinamas ir atpažįstamas modernistinis Kauno tarpukario architektūros veidas, pelnytai pretenduojantis patekti į UNESCO paveldo sąrašus.