Statybininkų nerimas dėl pabrangusių statybų kiek atlėgo – valstybės įmonės indeksavo apie 75 proc. sutarčių su statybų bendrovėmis

„Džiaugiamės, kad nors ir vėluodamos, valstybės institucijos viena po kitos vis dėlto peržiūrėjo sutartis su statybų bendrovėmis ir šiandien situacija iš raudonos zonos stabilizavosi į geltoną – daugelis sutarčių yra peržiūrėtos, tad bent kol kas, situacija suvaldyta. Kita vertus, paaiškėjo, kad nėra jokio greito kelio kaip peržiūrėti sutartis, kai valstybei svarbūs objektai statomi panaudojant Europos Sąjungos fondų lėšas – dauguma likusių neperžiūrėtų sutarčių yra būtent tokios. Tikimės, kad bus rasti sprendimai ir dėl šių likusių sutarčių“, – pranešime cituojamas Dalius Gedvilas, Lietuvos statybų asociacijos prezidentas.
Kelis mėnesius laukę valstybės institucijų reakcijos imtis indeksuoti dėl karo Ukrainoje staiga pabrangusių valstybei svarbių objektų statybų sutartis, gegužės viduryje statybininkai ir kelininkai surengė protesto akciją „#stabdomestatybą“. Akcijos metu pusdieniui buvo sustabdytos statybos maždaug 80-yje valstybei svarbių visuomeninių objektų, tarp kurių – keliai, viadukai, darželiai, mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos, šilumos tinklai, sporto ir mokslo centrai.
Lietuvos statybos sektorius šiemet susidūrė su lig šiol dar neregėtu statybinių medžiagų kainų šuoliu: dauguma pagrindinių statybinių medžiagų per metus pabrango nuo 40 iki 70 proc., o ypač brangimas pasijautė Rusijai užpuolus Ukrainą. Statybinių medžiagų kainos augo taip drastiškai, kad statybininkai ir kelininkai buvo priversti kelis mėnesius iš eilės dirbti nuostolingai, o kai kurie tiesiog nebegalėjo tęsti darbų.Sieks įtvirtinti vieningą sutarčių indeksavimą reikšmingai pasikeitus statybų kainoms
„Lietuvoje vis dar daug kas priklauso nuo atskirų institucijų geros valios. Jeigu jos nėra – turime problemą. Norime pasiekti, kad gera valia būtų įtvirtinta visose sutartyse ir, esant sudėtingoms situacijoms, visoms institucijoms būtų iš karto aišku, kas ir kaip yra indeksuojama, o mums nereikėtų kiekvieną kartą organizuoti akcijas ir tokiu būdu spręsti problemas, kurios lengvai galėtų būti sureguliuotos teisiniu keliu“, – sako D. Gedvilas.
Alekso Jauniaus nuotr.
Pasak LSA prezidento, nors Viešųjų pirkimų tarnyba yra išsakiusi aiškią poziciją, kad sutartys gali būti keičiamos jau pasirašytose sutartyse LR viešųjų pirkimų įstatymo pagrindu ir rangovai turi teisę kreiptis į perkančiąsias organizacijas dėl sutarties pakeitimo, tačiau nesant vieningo sutarties standarto, esant krizinei situacijai sprendimai užsitęsia, ką gerai parodė pirmieji karo mėnesiai.
„Perkančiosios organizacijos, nors ir gali, tačiau vis dar vengia taikyti VPT paruoštą standartizuotą statybos rangos sutartį, kuri, deja, nėra privaloma. Tai užprogramuoja naujas problemas viešųjų pirkimų procese, tad nors situacija dabar atrodo suvaldyta, tačiau problemos niekur nedingo ir esant panašioms aplinkybėms, jos kartosis. Gaila, kad tik ištikus krizinei situacijai pirkimų organizatoriai pradeda kažką daryti. Nors dirbdami planingai ir taikydami gerąją užsienio praktiką, galėtų išvengti daugybės ginčų ir teisminių procesų“, - cituojamas D. Gedvilas.
Statybininkai sutinka su abipusiu indeksavimu – kai statybinės medžiagos brangsta ar pingaPasak asociacijos vadovo, žiūrint atgal, visos pasekmės statybų sektoriui būtų buvę nepalygintinai švelnesnės, jeigu Lietuvoje, kaip daugelyje ES šalių, būtų užtekę politinės valios įtvirtinti vieningo standarto valstybei svarbių visuomeninių objektų statybų sutartis, pagal kurias numatyti ir statybų kainų padidėjimo, ir sumažėjimo scenarijai.
„Dabar, kai situacija šiek tiek normalizavosi, pagrindinis mūsų asociacijos tikslas – kuo skubiau pasiekti, kad būtų visuotinai patvirtinta vieno pavyzdžio sutartis, įtvirtinanti skaidrų indeksavimo mechanizmą. Siekiant skaidrumo, statybų bendrovės sutinka, kad indeksavimas būtų abipusis – jeigu statybinės medžiagos brangsta, kainų skirtumą dengia užsakovas – valstybė, jeigu krinta – kainas mažina rangovas“, – teigė Dalius Gedvilas, LSA vadovas.