Bendrovei nustatytu terminu nepateikus reikalaujamų dokumentų, Statybos inspekcija surašė administracinio nusižengimo protokolą ir paskyrė 289,50 Eur dydžio baudą už tai, kad privalomasis nurodymas nebuvo įvykdytas. Taip pat šiai bendrovei Inspekcija paskyrė 4344 Eur baudą už tai, kad pakartotinai, nepraėjus vieniems metams, bendrovė padarė administracinį nusižengimą, t. y. neįvykdė paties privalomojo nurodymo.

Pirmosios instancijos teismas panaikino Statybos inspekcijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas nurodė, kad tiek vienu administracinio nusižengimo protokolu, tiek kitu administracinio nusižengimo nutarimu bendrovei kaltinimai buvo pateikti dėl to paties Inspekcijos privalomojo nurodymo nevykdymo. Teismo vertinimu, taip Inspekcija pažeidė draudimą bausti antrą kartą už tuo pačius veiksmus (lot. non bis in idem). Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Kreipdamasi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Inspekcija prašė panaikinti teismų sprendimus, kuriais administracinio nusižengimo byla nutraukta, ir palikti galioti Inspekcijos nutarimą, kuriuo bendrovei paskirta bauda. Inspekcija savo prašymą grindė tuo, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime, kuriais bendrovė nubausta, buvo aiškiai nurodyti skirtingi laikotarpiai, kuriais bendrovė neįvykdė pareigos pateikti dokumentus. Tai, kad bendrovė sumokėjo pirmuoju protokolu paskirtą 289,50 Eur baudą, neatleido jos nuo pareigos pateikti statybų dokumentus. Todėl bendrovė, ir toliau nevykdydama privalomojo nurodymo, padarė naują administracinį nusižengimą, už jį ir buvo nubausta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad žemesnės instancijos teismai tinkamai aiškino įstatymą ir pagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamu atveju bendrovė pirmą kartą buvo pagrįstai nubausta už Inspekcijos privalomojo nurodymo neįvykdymą iki nustatytos datos. Antrasis nubaudimas pagrįstai pripažintas neatitinkančiu teisės principo, draudžiančio antrą kartą bausti už tą patį pažeidimą, reikalavimų.

Šiuo atveju Inspekcija, vieną kartą nubaudusi bendrovę administracine tvarka, nepateikė naujo privalomojo nurodymo, kuriame būtų išdėstytos dokumentų pateikimo apimtys ir terminai. Tiek  viename administracinio nusižengimo protokole, tiek kitame nutarime administracinės atsakomybės pagrindas nurodytas tas pats – privalomojo nurodymo nevykdymas. Todėl, nors bendrovei inkriminuota veika padaryta skirtingais laikotarpiais, pateikti kaltinimai, kaip pagrįstai nustatė abiejų instancijų teismai, yra iš esmės tapatūs.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad tokiais atvejais, kai nusižengimas pasireiškia pareigos nevykdymu tam tikrą laikotarpį, negalima iš esmės automatiškai, tik nustatant naują trunkamojo nusižengimo laikotarpį, taikyti administracinę atsakomybę, nevykdžius naujai inicijuoto administracinio proceso ir jo metu nenustačius nusižengimo sudėtį atitinkančios neteisėtos veikos. Kita vertus, turi būti užtikrinta, kad vien dėl trunkamojo nusižengimo pobūdžio asmenys, vieną kartą jau patraukti atsakomybėn už pareigos nevykdymą, tačiau toliau jos nevykdantys, negalėtų išvengti atsakomybės už tolesnį nusižengimo darymą. Todėl, siekdamos tinkamai tęsti priežiūros veiksmus, įgaliotos institucijos (pareigūnai) gali siųsti pakartotinius privalomuosius nurodymus ir nustatyti naujus jų vykdymo terminus bei, nustačiusios nusižengimo požymius, patraukti administracinėn atsakomybėn už atitinkamos pareigos nevykdymą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija paliko galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus sprendimus, kuriais panaikintas Inspekcijos 2022 m. liepos 13 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena bendrovei nutraukta, rašoma pranešime.