„Atliepsime savivaldybių poreikius ir bendrausime su vietos bendruomenėmis, kad aktyviai girdėtume jų nuomonę. Po komunikacijos savivaldybėse tikiuosi konstruktyviai judėti į priekį. Poligonai nėra vien karinis objektas – tai ir ekonominės investicijos. Investuodami į poligonus sukursime apie šimtą tiesioginių darbo vietų, o lygiagrečiai plėsis paslaugų sektorius ir daugės galimybių kurtis verslams“, – sako pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos atstovų, poligonų steigimas ir plėtra yra ne tik kariuomenės stiprinimas, bet ir investicija į regionų ateitį. Tai nauja galimybė vietos bendruomenėms vystyti verslą, modernizuoti infrastruktūrą ir gyventi saugiau bei patogiau. Naujo poligono įsteigimas ir esamo poligono išplėtimas yra būtini, siekiant iki 2030 metų išvystyti Lietuvos nacionalinę diviziją. Tai ilgalaikė investicija į kiekvieno piliečio saugumą bei valstybės gynybos pajėgumus.

Jau šią savaitę Krašto apsaugos ministerija pradės intensyvias diskusijas ir konsultacijas su vietos savivalda, artimiausiu metu organizuos viešus susitikimus su vietos gyventojais Kapčiamiestyje ir Jurbarke, kurių metu bus atsakyta į jiems rūpimus klausimus. Tik po diskusijų su savivalda ir išklausius vietos gyventojus bus prieita prie sprendimų priėmimo.

Valstybės gynimo taryba (VGT) šį klausimą svarstys pakartotinai, o galutinį sprendimą dėl Kapčiamiesčio poligono steigimo ir Tauragės poligono išplėtimo priims Seimas.

KAM pav.

Kodėl būtent Kapčiamiesčio teritorija

Suvalkų koridorius yra nacionaliniam saugumui kritiškai svarbi teritorija, jungianti Baltijos valstybes su NATO sąjungininkais.

„Poligonų klausimas šiandien yra gyvybiškai svarbus Lietuvai, ypač Suvalkų koridoriuje – strateginėje teritorijoje, kurią visada akcentuojame kaip reikalaujančią ypatingo dėmesio. Būtent šiame regione vykdomos pratybos leistų efektyviausiai stiprinti gynybos pajėgumus ir užtikrinti greitą karinį pastiprinimą NATO sąjungininkų pajėgomis. Kapčiamiesčio poligonas įsikurtų prie sienos su Baltarusija, kuri yra pagrindinė rusijos sąjungininkė, o geografinė padėtis prie Lenkijos sienos ateityje atvertų galimybes bendradarbiauti su kaimyninės šalies kariuomene“, – teigia ministras R. Kaunas.

Tauragės poligono ribos Tauragės rajone išliktų nepakitusios. Poligonas būtų plečiamas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje.

Tauragės poligono paskirtis nesikeis – tai įtvirtinta įstatymu. Tauragės poligone ir toliau vyks tik Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo ir taktinio judėjimo pratybos. Karinė technika ir ginklai šiame poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis.

Karinė veikla poligonuose

Kapčiamiesčio kariniame poligone vyktų Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų karių pratybos ir kariniai mokymai. Vienu metu galėtų treniruotis 3500-4000 karių. Didesnio masto pratybos šiame poligone vyktų apie 5 kartus per metus ir truktų iki 10 dienų.

Mažesnės apimties pratybos vyktų nuolat. Planuojamo poligono teritorija būtų padalinta į dvi funkcines zonas. Maždaug du trečdaliai teritorijos būtų skirti manevravimui ir taktinio judėjimo pratyboms – šioje dalyje nebūtų šaudyklų ir nevyktų kovinis šaudymas. Kovinio šaudymo zona būtų koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos.

KAM pav.

Tauragės kariniame poligone vienu metu galėtų treniruotis keli šimtai Lietuvos ir NATO sąjungininkų karių. Karinė technika ir ginklai Tauragės poligone bus naudojami tik su imitacinėmis priemonėmis. Šaudyklų poligono teritorijoje nebus, o kovinis šaudymas nevyks.

Gyventojų lankymasis karinio poligono teritorijoje yra leidžiamas, kai nevyksta pratybos. Tuomet gyventojai gali lankytis, grybauti, uogauti poligono teritorijoje.

Nauda savivaldybėms ir gyventojams

Vyriausybės planuose – maksimali pagalba savivaldybėms, kuriose bus steigiami arba plečiami poligonai. Savivaldybėms su poligonais socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti papildomų lėšų, be to, vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinio poligono teritorijomis, bus skiriama dalis iš KAM biudžete numatytų iki 5 milijonų eurų per metus.

Būtų tvarkomi ne tik vidinio poligono kelių tinklai, bet ir privažiuojamieji keliai. Lėšos būtų skiriamos infrastruktūrai, kuri tarnautų tiek civilinėms, tiek karinėms reikmėms: keliams, vandentiekiams, elektros tinklams, apšvietimui.

Savivaldybėse su poligonais bus steigiami visuotinės gynybos centrai, kur visoms visuomenės grupėms bus suteikiamos pilietiniam pasipriešinimui reikalingos žinios ir įgūdžiai. Bus stiprinama savivaldybių kibernetinė sauga ir atsparumas.

Išplėtus Tauragės poligoną, Lietuvos kariuomenė įsipareigoja sutvarkyti pesticidais užterštą plotą Jurbarko rajone. Kapčiamiesčio poligone nebūtų vykdomi plyno miško kirtimai, iškertama minimaliai – tik tiek, kiek reiktų užtikrinti šaudyklų įrengimui ir karinės technikos pravažumui.