2026 m. spalio 31 d. šeštadienis, 2:32:55
Reklama  |  facebook

Suvirinta GIPL dujotiekio auksinė siūlė žymi Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų sujungimą

2021-10-23 07:56
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, nutiesus tarptautinio GIPL dujotiekio dalis iš abiejų valstybių pusių, buvo suvirinta simbolinė auksinė siūlė, žyminti dviejų Europos Sąjungos šalių dujų perdavimo sistemų fizinį sujungimą. Auksinės siūlės suvirinimas – vienas paskutiniųjų svarbiausių darbų, įrengiant Baltijos šalių regiono ir Europos Sąjungos dujų rinkas sujungiantį dujotiekį.
nuotrauka
AMBER GRID nuotr.


Minimos įmonės
Amber Grid, AB
„Baltijos šalių ir Suomijos energetinę salą į bendrą Europos dujų rinką integruojantis GIPL dujotiekis yra baigiamajame statybų etape. Energetinė nepriklausomybė stiprinama galinga jungtimi su Europos žemynu. Ilgus dešimtmečius dujų srautų tarp Lietuvos ir Lenkijos sukūrimas buvo trūkstama grandis visame mūsų energetikos infrastruktūros paveiksle. Turėdami daugiau dujų tiekimo šaltinių, užtikrinsime dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, būsime laisvesni nuspręsti, iš kur gauti energijos išteklių, galėsime lanksčiau reaguoti į kainų pokyčius pasaulio dujų biržose. GIPL taip pat atvers galimybes daugiau išnaudoti Klaipėdos SGD terminalą, o ateityje bus pritaikytas žaliojo vandenilio perdavimui“, – „Amber Grid“ pranešime cituojamas energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Sujungiame Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas jungtimi, kuria kitais metais tekės dujos. GIPL dujotiekis panaikins Baltijos šalių energetinę izoliaciją ir sudarys sąlygas laisvai pasirinkti dujų tiekėjus, galimybes pirkti dujas už konkurencingą kainą. Ši dujotiekių jungtis taip pat labai svarbus strateginis dujų tiekimo į Lenkiją diversifikavimo elementas. Kartu su „Gaz-System“ įgyvendinamu „Baltic Pipe“ dujotiekio projektu, Świnoujście SGD terminalo plėtra ir dujotiekių jungtimi su Slovakija, GIPL projektas padės Lenkijai ir kitoms mūsų regiono šalims tapti nepriklausomoms nuo Rusijos monopolisto“, – sakė Lenkijos Vyriausybės strateginės energetinės infrastruktūros įgaliotinis Piotr Naimski.

Fizinis Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemų sujungimas yra istorinis momentas, nes pagaliau Lietuvos infrastruktūra integruojama į Europos dujų infrastruktūrą. Tai, pasak Nemuno Bikniaus, „Amber Grid“ vadovo, atveria Lietuvai didesnes dujų tiekimo galimybes, o žvelgiant į perspektyvą – galimybes planuoti tinklo pertvarką, ruošiantis vandenilio ir kitų žaliųjų dujų erai.

GIPL dujotiekio statybos darbų pažanga Lietuvoje siekia 95 proc., maksimalia galia jau išbandytas visas dujotiekis. 

„Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungtis yra vienas iš kelių didelių „Gaz-System“ infrastruktūros projektų, artėjančių prie įgyvendinimo pabaigos. Dujotiekio Lenkijoje 343 km atkarpos statybos darbų pažanga jau viršija 90 proc. Šiandienos simbolinė auksinės siūlės ceremonija Lenkijos ir Lietuvos pasienyje skelbia apie artėjančią šio projekto pabaigą, 2022 m. trečiojo ketvirčio pradžioje“, – pranešime cituojamas ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „GAZ-System“ viceprezidentas Marcin Kapkowski.

Bendras tarptautinės dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos ilgis yra 508 km, iš jų Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km. Dujotiekio skersmuo – 700 mm. Lietuvos pusėje dujotiekių jungties pradžios taškas įrengtas šalia Jauniūnų dujų kompresorių stoties, esančios netoli Vilniaus. Dujotiekis Lenkijoje bus prijungtas prie Holowczyce dujų kompresorių soties.

Dujotiekio statyba abejose valstybėse buvo pradėta 2020 metais. Lietuvoje įgyvendinta 95 proc. dujotiekio statybos darbų. Lenkijoje, darbams vykstant pagal numatytą planą, atlikta 90 proc. GIPL įrengimo darbų. Įveikus technologinius ir pasaulinės pandemijos keltus iššūkius, sudėtingos dujotiekio atkarpos nutiestos po didžiausiomis Lietuvos ir Lenkijos upėmis, atitinkant keliamus aplinkos apsaugos reikalavimus.

GIPL projekto vertė siekia apie 500 mln. eurų, daugiau kaip 60 proc. lėšų šio projekto įgyvendinimui skyrė Europos Komisija. Prie projekto finansavimo prisideda ir Latvijos bei Estijos dujų perdavimo sistemos operatoriai.

Netrukus užbaigus GIPL dujotiekio statybą, jungtis pradės veikti 2022 m. viduryje, konkrečią datą suderinus su perdavimo sistemos operatoriais, kai visos infrastruktūros statyba bus arti eksploatacijos pradžios. Įrengus dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros Europos Sąjungos dujų rinkos dalimi.

Europos Sąjungos bendrojo intereso projektą „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) įgyvendina abiejų šalių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „Gaz-System“. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-29 14:23
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
nuotrauka
2026-10-29 14:15
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
nuotrauka
2026-10-29 07:01
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 09:52
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
nuotrauka
2026-10-27 07:58
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
nuotrauka
2026-10-27 07:47
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
nuotrauka
2026-10-27 07:40
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
nuotrauka
2026-10-26 09:13
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
nuotrauka
2026-10-26 07:38
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
nuotrauka
2026-10-22 05:55
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
nuotrauka
2026-10-21 08:13
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
nuotrauka
2026-10-20 06:16
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra