Tokio pobūdžio maisto atliekų apdorojimo cechas – jau antrasis Lietuvoje. Atidarymo ceremonijoje dalyvavo svečių, tarp kurių buvo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) direktorius Žilvinas Šilgalis bei projekto rangovai – UAB „Raseinių statyba“ generalinis direktorius Saulius Bekampis ir UAB „Ugira“ vadovas Aloyzas Jurdonas.

Darbus lėmė nepalankūs orai ir technologiniai pokyčiai

Pasak įmonės „Raseinių statyba“ generalinio direktoriaus Sauliaus Bekampio, projekto įgyvendinimas nebuvo paprastas. „Statyba prasidėjo vasaros pabaigoje ir tęsėsi rudenį bei žiemą, kas sukėlė nemažai iššūkių dėl besikeičiančių oro sąlygų. Nusikėlus darbų pradžiai į rudenį, susidūrėme su šviesos trūkumu, dirbti teko lietų keičiant šlapdribai bei žemėjant temperatūrai. Todėl siekdami išlaikyti sutartinius terminus, turėjome neplanuotai didinti darbuotojų skaičių objekte“, – pasakojo S.Bekampis.

UAB „Raseinių statyba“ 

generalinis direktorius

Saulius Bekampis

Vienas sudėtingiausių ir kritiškiausių darbų tiek rangovui „Raseinių statyba“, tiek ir įrangos projektuotojui bei tiekėjui „Ugirai“ buvo gelžbetoninio kesono-rezervuaro, kuriame buvo įrengta pagrindinė perdirbimo įranga, statyba.

100 kub. metrų atliekų kaupimo įrenginys buvo iš karto pagamintas gamykloje kaip vientisas gaminys. Tačiau teko jį grąžinti į gamyklą „pjaustyti“ ir į parengtą gelžbetoninį kesoną kelti bei montuoti dalimis. Tokią situaciją lėmė darbų grafikas ir nepalankios oro sąlygos – statybininkai, iki atvežant kesoną, jau buvo sumontavę kolonas ir uždengę stogą.

Kitas subtilumas – pulpos rezervuarai paprastai yra išoriniai, o Šiauliuose nuspręsta vietoj atskirų cisternų juos integruoti pačiame kesone po pastato grindimis, padidinus jo plotą. Tokiu būdu kesone buvo įrengti 2 rezervuarai pasterizuotai ir nepasterizuotai pulpai, siurblių bei maisto atliekų kaupimo įrenginio patalpa.

Šis monolitinis kesonas buvo liejamas 6 metrų gylyje. „Kad užtikrintume monolitinio betono vientisumą ir aukščiausią kokybę, naudojome nenutrūkstamo betonavimo metodą, net ir iškritus pirmajam sniegui. Tai reikalavo ypatingo tikslumo – tinkamo betono sudėties parinkimo, nepertraukiamo tiekimo, įtrūkių suvaldymo, drėgmės kontrolės bei apsaugos nuo išorinių sąlygų“, – aiškino S.Bekampis.

Pasikeitus aplinkybėms, teko koreguoti projektą

Perprojektavus kesoną ir padidinus jo talpą, jis tapo patogiu įrenginiu supilti atvežtas atliekas – ne tik specialiuoju transportu, bet ir, ko Lietuvoje iki šiol nebuvo, mažais konteineriais, kurie yra išplaunami, dezinfekuojami ir grąžinami.

Šio projekto įgyvendinimo metu prisireikė keisti atliekų perdirbimo technologijas, kurių pokyčiai pareikalavo projekto perprojektavimo. „Dėl pasikeitusios atliekų perdirbimo technologijos užsakovui teko iš naujo peržiūrėti ir koreguoti Techninį darbo projektą. Tačiau kadangi projektas nebuvo rengiamas BIM aplinkoje, t. y. nebuvo skaitmeninio modelio, projekto korekcijos sukėlė papildomų klaidų ir kolizijų tarp atskirų projekto dalių“, – dalijosi kilusiais iššūkiais S.Bekampis.

Sumontuota moderni technologinė maisto atliekų apdorojimo grandinė

Kad maisto ir virtuvės atliekos taptų naudingu produktu – pulpa, ŠRATC buvo įdiegta pati moderniausia, kokia buvo iki 2024 m., maisto ir virtuvės atliekų apdorojimo įrenginių sistema – technologinė grandinė. Ją projektavo ir sukomplektavo įmonė „Ugira“. Technologinės projekto dalies vadovas, įmonės „Ugira“ direktorius Aloyzas Jurdonas pabrėžė, kad cecho įranga yra pritaikyta prie dabartinių atliekų tvarkymo sąlygų ir atitinka dabartinius, nepakankamus visuomenės įgūdžius tinkamai rūšiuoti atliekas.

UAB „Ugira“ 

vadovas

Aloyzas Jurdonas

Maisto ir virtuvės atliekas perdirbti į pulpą, o išplautas pakuotes išdžiovinti, smulkinti, presuoti, granuliuoti yra sudėtingas, tačiau efektyvus procesas, leidžiantis maksimaliai išnaudoti biologines atliekas ir pakuotes, tuo pačiu sumažinant jų patekimą į sąvartynus. Šis procesas apima kelis etapus – nuo atliekų surinkimo iki jų perdirbimo į antrines žaliavas.

Atliekos, kurios patenka į cechą, dažnai būna užterštos neorganinėmis medžiagomis, tokiomis kaip plastikas, stiklai ar metalai. Siekiant išvalyti atliekų srautą, jos patenka į pirminio rūšiavimo liniją, kur neorganinės medžiagos pašalinamos rankiniu būdu. Kitame etape į procesą įjungiamas įrenginys (depakeris) maisto atliekų atskyrimui nuo jų pakuočių, pašalinant plastiką ir kitas priemaišas, kad liktų tik grynos organinės atliekos perdirbimui.

„Tolimesnio proceso metu atskirtos pakuotės išplaunamos ir gali būti džiovinamos presuojamos ir/ar smulkinamos, sumaišomos su medžio atliekomis ir granuliuojamos kurui. Visas būtinas procese vanduo cirkuliuoja uždaru ciklu: po pakuočių išplovimo vanduo nuteka į nusodintuvą ir vėl grąžinamas į pakuočių plovimo įrenginį bei į pulpos bunkerį, kur maišyklių pagalba palaikoma vienoda biomasės konsistencija. Visas procesas yra pilnai automatizuotas, valdomas nuotoliniu būdu. Taip paruošiant pulpą galima kontroliuoti visą gamybą“, – aiškina A.Jurdonas.

Pagaminta pulpa turi prekinę vertę – ji naudojama biometanui gaminti įvairiuose technologiniuose procesuose. Norint ją parduoti, būtina pasterizuoti. Pasterizuojant pulpa kaitinama iki tam tikros temperatūros, kad būtų sunaikinti patogeniniai mikroorganizmai ir užtikrintas produkto saugumas. Tai svarbu, norint pervežti pulpą biodujų gamybai. „Išlaisvinus“ maisto atliekose sukauptą energiją, šių atliekų kelias pasibaigia humusu – trąša.

Projekto sėkmės dedamosios – socialinė atsakomybė ir gyventojų indėlis

Ir generalinio rangovo – įmonės „Raseinių statyba“ – vadovas S.Bekampis, ir technologinės įrangos projektuotojo bei tiekėjo – įmonės „Ugira“ – vadovas A.Jurdonas akcentuoja žmogaus atsakomybę tinkamai rūšiuoti atliekas. Pristatydamas ŠRATC sukomplektuotą technologinę įrangą, A.Jurdonas pastebi, kad tokios apimties technologinės grandinės reikia vien todėl, kad žmonės netinkamai rūšiuoja atliekas. „Kuo labiau išprusę vartotojai, tuo mažiau reikia sudėtingų įrenginių. Kol Lietuva dar tik mokosi šių įgūdžių, tokių cechų ir rankų darbo, rūšiuojant atliekas, poreikis išlieka aktualus“, – pabrėžė jis.

Jam pritaria ir S.Bekampis, išsakydamas nuomonę, kad „jeigu mes, kaip atsakingi piliečiai, pirktume tik tiek, kiek reikia, ir gamintume tik tiek, kiek suvalgome, tokie cechai galbūt nebūtų reikalingi“. O dabar atliekų perdirbimo infrastruktūros plėtra yra būtina, nes žmonės vis dar dažnai nesugeba efektyviai planuoti maisto vartojimo ir nesugeba tinkamai rūšiuoti maisto ir virtuvės atliekų.

„Maisto ir virtuvės atliekų perdirbimas ne tik padeda mažinti atliekų kiekį sąvartynuose, bet ir prisideda prie švaresnės aplinkos. Tačiau norint pasiekti aukštą tokio cecho darbo efektyvumą, būtinas gyventojų sąmoningas požiūris į atliekų rūšiavimą, – pabrėžė S.Bekampis. – Visgi džiaugiamės, kad turime galimybę prisidėti prie tvaresnės aplinkos kūrimo.“

Iš atliekų kuria vertę ir sprendžia aplinkosaugos problemas

Šiaulių rajone atidarytas maisto ir virtuvės atliekų perdirbimo cechas yra pavyzdys, kaip infrastruktūros projektai gali prisidėti prie aplinkos apsaugos ir tvarios plėtros, skatinti žiedinę ekonomiką. Nors projektas buvo įgyvendintas sudėtingomis sąlygomis, rangovų profesionalumas ir atsidavimas padėjo įveikti visus iššūkius. Tikimasi, kad šis cechas taps puikiu pavyzdžiu kitoms savivaldybėms ir įmonėms, siekiančioms spręsti atliekų tvarkymo problemas ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo.

„Nepaisant apgailestavimo dėl netinkamo maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo, šių atliekų perdirbimas į pulpą ir granules yra ne tik tvarus, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas, padedantis efektyviau tvarkyti atliekas ir kurti vertę iš to, kas anksčiau buvo laikoma tik atliekomis“, – sako įmonės „Ugira“ vadovas A.Jurdonas, pridurdamas, kad nors darbas dėl įvairių priežasčių buvo sudėtingas, painus, bet įgyvendintas projektas kelia pasitenkinimą.

Šiame projekte atsispindi ne tik inovatyvių technologijų pritaikymas, bet ir stiprus dėmesys socialinei atsakomybei, o sėkmė, rangovų žodžiais, priklausys nuo to, kaip gyventojai įsitrauks į atsakingą atliekų rūšiavimą bei perdirbimą. 

Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro nuotr.