aspektus – ir aplinkai, ir kišenei.

Įsivaizduokite, kad namui papuošti jums reikia 80 metrų lempučių girliandos. Jei rinksitės LED girliandą, jūsų išlaidos šventiniam apšvietimui sudarys 0,64 eurų mėnesiui (laikant, jog vidutinė elektros kaina Lietuvoje – 0,114 EUR/kWh). Tuo tarpu, dėl kaitrinių lempučių papuošimų elektros sąskaita gali išaugti iki 33 eurų.

Be to, naudojant senąsias kaitrines lemputes, kurioms reikia daug daugiau elektros energijos, jai pagaminti į aplinką išskiriama penkis kartus daugiau anglies dioksido. Ekspertai pabrėžia, jog LED technologijos energijos sąnaudas, jei vertintume tą patį sukuriamą šviesos kiekį, sumažino iki 90 proc.

Galioja taisyklė: kas per daug – tas nesveika

Be aukšto energijos efektyvumo, LED yra ir saugesnės – neįkaista, todėl mažėja gaisrų tikimybė, nedūžta, todėl mažėja rizika susižeisti. LED sistemos jungiamos tarpusavyje, todėl reikia mažiau elektros lizdų; jos naudojamos iki 10 metų, todėl mažėja atliekų kiekis ir galimas aplinkos teršimas netinkamai pašalintomis atliekomis.

„Šiandien LED pasiūla viršija kaitrinių lempučių pasiūlą, tad klausimo, ką rinktis, beveik nekyla. Tiesa, perkant girliandas, rekomenduojama atsižvelgti į energijos efektyvumo kategorijas. Kita vertus, informacija, kad LED apšvietimas yra taupesnis, sąlygoja rikošeto efektą – kai aplinkai palankesni gaminiai imami naudoti masiškai ir dideliais kiekiais, dėl to išauga suminis šios įrangos poveikis aplinkai“, – perspėja I. Gurauskienė.

Įdomu, ar Londono gatvių puošėjai įsiklausė į aplinkosaugininkų rekomendacijas?

Kalėdas be šviesų įsivaizduoti sunku

I. Gurauskienė skatina elgtis sąmoningai, stengiantis kiek įmanoma sušvelninti vartojimą šventiniu laikotarpiu ir jo sukeliamą poveikį aplinkai.

„Siekiant atkurti sunaudojamos energijos balansą, galima taupyti kitoms veikloms – trumpinant laiką, praleidžiamą prie televizoriaus, prioritetą teikiant laikui su šeima šventinių dekoracijų, žvakių šviesoje ar prie židinio. Arba atvirkščiai – daugiau laiko praleisti mieste, besidžiaugiant šventinėmis šviesomis“, – rekomenduoja KTU APINI tyrėja.

Ji sutinka, jog tamsiuoju laikotarpiu šviesos ne tik natūraliai norisi, tačiau ji turi ir simbolinę prasmę – primena Kalėdų žvaigždę ir religinę šventės prigimtį.

I. Gurauskienė nurodo ir technologines priemones, kurios padeda pagerinti energijos efektyvumą šventiniu laikotarpiu. Tai – laikmačiai, kurie leidžia nustatyti apšvietimų įjungimo/išjungimo laiką, optiniai ar infraraudonųjų spindulių jutikliai, apšvietimą reguliuojantys pagal tai, ar patalpoje yra žmonių, prie girliandų integruoti saulės elementai, šviesą kaupiančios dekoracijos ir kitos technologijos.

Paklausta, kaip vertina Kauno pasirinktą būdą Kalėdų eglutę apšviesti iš kavos tirščių pagaminta energija, I. Gurauskienė šypsosi: „Antrinis atliekų panaudojimas – sveikintinas, tačiau sukuriamos papildomos energijos sąnaudos jų transportavimui ir perdirbimui. Būtų šaunu, jei tokia iniciatyva peraugtų į visų bioskaidžių atliekų surinkimą iš vartotojų, o nesibaigtų kartu su šventiniu laikotarpiu“.

Pasak jos, principas – „pažeidėm ir užtenka“, deja, neskatina visuomenės sąmoningumo.

„Galbūt kitais metais Kauno Kalėdų eglutė naudos saulės energiją?“ – sako mokslininkė.