CV-Online iniciatyva ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, vadovaujami dėstytojos dr. Eglės Verseckaitės-Grzeskowiak 2025 metų pavasarį atliko tyrimą, siekiant sužinoti jaunimo požiūrį į automatizacijos poveikį darbo rinkai bei karjerai.

Tyrimas, kuriame buvo apklausta apie pusė šimto 18-26 metų amžiaus studentų, atskleidė vieningą tendenciją – dauguma jaunų žmonių į technologinius pokyčius žvelgia palankiai, tačiau abejoja, ar švietimo sistema spėja prisitaikyti prie naujos darbo realybės.

Apie 2/3 jaunimo savo darbe ar praktikoje jau yra susidūrę su automatizacijos technologijomis ir jas vertina palankiai. Dauguma jaunų žmonių automatizaciją laiko ne tiek grėsme, kiek galimybe ir sieja su produktyvumo augimu, naujų darbo vietų kūrimu, ypač technologijų srityje bei didesniu aukštos kvalifikacijos specialistų poreikiu.

KTU nuotr.

Nors dauguma automatizaciją mato kaip vieną pagrindinių produktyvumą didinančių veiksnių, tačiau maždaug pusė jaunimo tiki, kad ji mažins žemos kvalifikacijos darbo vietų skaičių. Respondentų manymu, dėl automatizacijos nyks rutininės profesijos, bet tuo pačiu atsiras daugiau erdvės kūrybiškumui ir inovacijoms. Technologijoms artimesnių sričių studentai (IT, inžinerija) automatizaciją vertina optimistiškiau, tačiau skirtumai tarp studijų krypčių nėra dideli – jaunimas neturi „technologijų baimės". Automatizacijos klausimu išryškėjo ir lyčių skirtumai: vyrai dažniau nurodė, kad automatizacija jų karjeros nepaveiks, o moterys labiau joje linkusios įžvelgti profesines galimybes.

Perkvalifikavimas ir nauji įgūdžiai ateities darbo rinkoje

WEF duomenimis, 86 proc. įmonių tikisi, kad DI ir automatizacija iki 2030 metų transformuos jų verslą. Tačiau tyrimai rodo, kad tik 39 % įmonių investuoja į darbuotojų perkvalifikavimą ir įgūdžių tobulinimą.

Tyrime dalyvavę studentai mano, kad gebėjimas prisitaikyti, kritinis mąstymas, skaitmeninės žinios ir nuolatinis mokymasis yra būtinos savybės norint išlikti konkurencingiems ateities darbo rinkoje.

LITEXPO nuotr.

„Šiuo metu darbo skelbimų www.cvonline.lt portale daugiausiai darbo pasiūlymų yra skirta gamybos, klientų aptarnavimo, IT, finansų, valdymo, inžinerijos, pardavimų, transporto ir prekybos srities darbuotojams. Nepriklausomai nuo įmonės veiklos ar darbo pareigų srities, daugumoje darbo skelbimų figūruoja su technologijomis susiję reikalavimai. Tai gali būti ir pagrindinės kompiuterinės, IT žinios, skaitmeninis raštingumas ir specifinių programų bei technologijų išmanymas, gebėjimas greitai jas perprasti ir mokytis“, – technologijų svarbą darbo rinkoje akcentuoja pranešime cituoujama „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Apskritai, respondentai, palankiau žiūrintys į robotizacijos diegimą, yra ir labiau linkę kelti kvalifikaciją bei mokytis naujų technologinių įgūdžių. Jaunimas pasirengęs mokytis naujų įgūdžių ir persikvalifikuoti, tačiau dauguma neplanuoja keisti profesijos vien dėl automatizacijos.

KTU nuotr.

Ar aukštosios mokyklos atliepia automatizuotos darbo rinkos poreikius

Daugiau nei pusė respondentų abejoja savo universitetų pasirengimu juos tinkamai paruošti automatizuotai darbo rinkai. Dauguma pritaria, kad vyriausybė ir švietimo įstaigos turėtų aktyviau investuoti į įgūdžių, atsparių automatizacijai, ugdymą bei persikvalifikavimo programas.

Tyrimą atlikę studentai vieningai sutaria – Lietuvos jaunimas pasiruošęs priimti technologinius pokyčius, tačiau tikisi didesnio švietimo įstaigų įsitraukimo, investuojant į persikvalifikavimo programas bei įgūdžius, kurie išliks vertingi net ir sparčiai automatizuojantis darbo rinkai.

„Jei nori išlikti konkurencingas, turi mokytis greičiau nei technologijos keičia darbo rinką", – tokią žinutę siunčia šių tyrimų dalyviai.