Technologinių procesų organizavimas garantuoja profesionalią pagalbą architektui, inžinieriui ir efektyvią veiklą užsakovui

Būtent šiame etape formuojamos užduotys kitiems projekto dalyviams leidžia nukreipti sprendinius teisinga linkme, taip nulemiant ir statybos kainą.
Kas yra technologas?
„Pagal normalią projektavimo darbų technologiją, nusistatant darbų grafiką ir užduotis tarp specialybių, – tai yra, kas, kam ir ką išduoda, – visada pirmiausia reikia nusistatyti, kas yra technologas, – sako bendrovės projektų direktorius Valdas Babaliauskas. – Tarkim, technologas administraciniam ar viešosios paskirties pastatui yra architektas; jei projektuojama transformatorinė pastotė, elektros skirstykla – bus elektros specialistas technologas; jeigu vandens nuotekų valykla, technologas bus vandentvarkos specialistas ir panašiai.“
Nuotraukoje – bendrovės „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Valdas Babaliauskas
Technologijų gali būti įvairių: nuo naftos, chemijos produktų gamybos technologijos iki maisto, farmacinės ar kitos. Šias technologijas kuria atskiros srities specialistai – technologai. Investuotojai, pasirinkę jiems tinkamą technologiją, turi pasirūpinti, kad ta technologija galėtų tinkamai veikti, atsižvelgiant į technologijos keliamus reikalavimus (tinkamas sklypas, inžinerinis aprūpinimas, pastatai ir statiniai ir pan.).
Jiems į pagalbą ateina architektai, inžinieriai, kurių priešakyje turi būti technologas. Pagrindinis technologo uždavinys yra išsiaiškinti specifinius technologijos poreikius ir suformuluoti užduotis architektui bei inžinieriams.
Kitu atveju, kai nėra sudėtingų technologinių procesų, technologas gamybos technologijos projektą rengia vadovaudamasis geriausia inžinerine praktika, savo ar užsakovo specialistų turimomis žiniomis. Technologas parengia įrangos išdėstymo brėžinius, suformuluoja užduotis tarpiniams skyriams, parengia aiškinamuosius raštus, atlieka kitus susijusius darbus. Paprastai tai yra autoservisai; skystų, birių, kietų medžiagų sandėliai ir saugojimo bazės; priėmimas iš geležinkelių ir autotransporto, elektrinių krautuvų įkrovimo stotys prie sandėlių; skysto kuro bazės, degalinės; dažymo ir miltelinio padengimo cechai; įvairios laboratorijos ir jų moksliniai kompleksai, kartono taros gamybos bei medienos apdirbimo ir baldų gamybos cechai; metalo apdirbimo cechai ir kitos paskirties objektai.
Technologinius procesus – brėžinius, aiškinamuosius raštus ir kitą būtiną informaciją projektavimui – technologijos grandinę tiekiant užsienio firmoms, Lietuvos technologų užduotis yra suprasti pateiktą technologiją, jos esmę ir pritaikyti tai Lietuvos standartams.
Šiuo atveju technologas talkina kaip vietos konsultantas, kuris žiūri, kaip išspręsti priešgaisrinės saugos, darbų saugos, kitus aktualius klausimus, nes sprendiniai privalo atitikti galiojančius normatyvinius dokumentus.
„Nustačius, pavyzdžiui, gamybos kategorijas patalpoms, sprendžiama apie atitikimą mūsų standartams, o jeigu reikia, informuojame technologijos tiekėją ir užsakovą apie reikalingus pakeitimus, – pasakoja V. Babaliauskas. – Mūsų technologas taip pat nustato, ar pakanka informacijos kitoms projekto dalims. Jeigu dar trūksta, užklausia tiekėją arba sprendžiama vietoje, ką daryti.“
Pasitaiko, kad gauta technologija nėra išbaigta. Šiuo atveju technologas imasi darbo pats arba išreikalauja papildymo, t.y. galutinio varianto.
Kai technologiją tiekia užsienio firmos, daugeliu atvejų neatitinka priešgaisriniai atstumai sklypo plane, todėl keičiasi vamzdynų ir kitos infrastuktūros dalys, kurias tenka koreguoti ir papildyti.
Kur slypi klaidos?
„Technologinę dalį galima pavadinti koncepcine, „užduodančia ritmą“ viso pastato sprendimams, kai net ir smulki klaida gali nulemti efektyvų arba ydingą pastato gyvavimą. Kai technologiniai procesai suplanuojami netinkamai arba toks planavimas nukeliamas į statybos etapą, – pastebi V. Babaliauskas, – galimas ne tik pastato priežiūros ir eksploatavimo pabrangimas, bet gali atsirasti ir inžinerinių sprendinių, priešgaisrinės saugos ar aplinkosaugos reikalavimų pažeidimų.“
Patirtis rodo, kad projektuotojo, rangovo ir užsakovo bendradarbiavimas tiesiogiai lemia ir pastato įrengimo, ir eksploatavimo sąnaudas. Technologinių sprendinių keitimas darbo projekto metu, bandymas savarankiškai apspręsti technologinius procesus ir laiku neinformuojant projektuotojų apie pakeitimus, pabrangina inžinerinių sistemų įrengimą, didina išlaidas koreguojant esamus sprendinius, gali turėti neigiamų pasekmių eksploatuojant pastatą.
Technologo vaidmuo
Užsakovas, planuodamas, pavyzdžiui, specifinę gamyklą, yra suinteresuotas gauti pastatą, parengtą efektyviai veiklai, tačiau ne visada architektams, inžinerinių sistemų projektuotojams pateikia pakankamai informacijos apie technologijas. Užsakovas pasirašo sutartį su architektu, tikėdamasis, kad bus išspręsti ir technologiniai procesai. Architektas, nebūdamas technologijos žinovu, ir bandydamas pats surinkti visą informaciją, tikėtina, praleistų detalių, kurios vėliau gali atsiliepti projekto kokybei ir pabranginti statybą ir eksploatavimą.

„Technologas domisi technologiniu procesu, ieškodamas specifinės informacijos, bendrauja su užsakovu, įrangos tiekėju, domisi analogiškomis gamyklomis, eksploatavimo procesais ir kitose šalyse, – dalijasi V. Babaliauskas „Sweco Lietuva“ praktika, nes bendrovė, būdama tarptautine kompanija, turi stiprią technologų komandą, kuri gali konsultuotis su „Sweco“ įmonių grupės technologais. – Mūsų bendrovės projektuotojai, bendradarbiaudami su savais ir kitų kompanijų technologais, pasiekė gerų rezultatų projektuodami įvairių paskirčių gamybinius pastatus ir jų kompleksus, iš kurių būtų galima paminėti: bendrovės „Akmenės cementas“ naują cemento gamybos liniją; gamybinį „Vilniaus pergalės“ pastatą Vilniuje, perkeliant esamą technologiją į naują pastatą; įmonės „Vaderstad“ technikos prekybos ir aptarnavimo centrą Kėdainių rajone; taip pat autoservisus, sandėliavimo, logistikos ir kitos paskirties pastatus.“
Taigi, technologas aktyviai dalyvauja projektavimo procese, taip prisidėdamas prie to, kad komandos darbas būtų sklandus, sustyguotas.„Taip pat labai svarbu, kad technologo dalyvavimas reiškia ir mažiau klaidų projekte arba jų visai nebelieka. Taip taupomas laikas, pateikiami efektyvūs sprendiniai, kurie užtikrina, kad projektas bus parengtas kokybiškai ir per trumpesnį laiką“, – apibendrindamas sako bendrovės „Sweco Lietuva“ projektų direktorius Valdas Babaliauskas.
Statinio projekto sudėtyje tarp kitų projekto dalių technologija taip pat yra įvardinta. Tai, anot V. Babaliausko, gerai; tačiau blogai tai, kad technologai – pagal dabar galiojančią tvarką, – yra neatestuoti specialistai, tad šį darbą gali dirbti bet koks specialistas. Bendrovės „Sweco Lietuva“ atstovo nuomone, tokia situacija yra taisytina, nes technologo atsakomybė ir darbo svarba – labai dideli.
Bendrovės „Sweco Lietuva“ iliustr.