Keliai, kuriais važiuoja visa Lietuva

Vienas svarbiausių 2026 metų tikslų – modernizuoti apie 100 kilometrų blogiausios būklės automagistralinių ir magistralinių kelių. Pasak „Via Lietuva“, tai ruožai, kuriuose susikerta intensyvūs vietiniai ir tranzitiniai srautai, todėl kiekvienas atnaujinimas turi tiesioginę įtaką eismo saugumui ir kelionių laikui.

Istoriniu projektu taps magistralės Vilnius–Utena rekonstrukcijos pabaiga. Iki metų pabaigos planuojama užbaigti 42,8 kilometro ilgio ruožą, kuris galutinai užvers senosios „betonkės“ istoriją. Vietoje jos atsiras modernus kelias su „2+1“ eismo juostų sistema, gyvūnų perėjomis, triukšmo užtvaromis, naujomis autobusų stotelėmis ir poilsio aikštelėmis. Šis kelias taps ne tik saugesnis, bet ir gerokai patogesnis kasdienėms kelionėms.

Tiltai – silpniausia infrastruktūros grandis

Jei keliai yra šalies kraujotakos sistema, tiltai – jos jautriausios vietos. Todėl 2026 metais „Via Lietuva“ išlaikys aukštą tempą tvarkant kritinės būklės tiltus ir viadukus. Vien pernai buvo sutvarkyti 29 tiltai, tačiau blogos būklės objektų šalyje dar liko daugiau nei šimtas.

Šiemet planuojama sutvarkyti dar 25 tiltus, o iki 2028 metų pabaigos – daugiau nei šimtą kritinės būklės statinių. Tarp svarbiausių objektų – Krunos tiltas magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Jo rekonstrukcija, apimanti ir laikinojo tilto statybą, tęsis iki 2027 metų pavasario. Naujasis tiltas bus statomas iš plieno ir gelžbetonio konstrukcijų, pritaikytas intensyviam eismui ir ilgam tarnavimo laikui.

Ne mažiau svarbus projektas – A1 kelio viaduko per Jonavos gatvę ir tilto per Nerį kapitalinis remontas Kaune. Tai vienas intensyviausių eismo mazgų Lietuvoje, kuriuo kasdien juda tūkstančiai lengvųjų ir krovininių automobilių.

Miestų spūstys ir regionų kasdienybė

2026 metais vairuotojai turėtų pajusti pokyčius ir Vilniaus regione. Po automagistrale A2, ties Tarande, bus baigtas statyti tunelis, kuris leis saugiai kirsti intensyvų kelią ir, kaip tikimasi, ženkliai sumažins spūstis ties posūkiu į gyvenvietę.

Tuo pat metu dėmesys skiriamas ir regionams. Bus tęsiami rajoninių kelių remonto darbai, įrengiamos eismo saugumo priemonės, tvarkomos sankryžos. Tai mažiau matomi, bet vietos gyventojams itin svarbūs projektai, keičiantys kasdienį susisiekimą.

„Via Baltica“ – žvilgsnis į ateitį

Tarptautinė magistralė „Via Baltica“ išlieka vienu strateginių valstybės prioritetų. 2026 metais bus rengiamas specialusis planas nuo Kauno iki Latvijos sienos, kuriuo siekiama suplanuoti teritorijas ateities darbams. Tikslas – kad visa magistralė Lietuvoje taptų keturių eismo juostų keliu, prilygstančiu ruožui iki Lenkijos.

Kai žvyrkelis tampa asfaltu

Regionų gyventojams bene labiausiai apčiuopiamas pokytis – žvyrkelių asfaltavimas. 2026 metais numatyta išasfaltuoti apie 100 kilometrų žvyrkelių, o dar 80 kilometrų – pasirašyti rangos sutartis. Tai reiškia mažiau dulkių, triukšmo ir geresnį susisiekimą su miestais.

Metai, kuriuos pajus visi

„Via Lietuva“ pabrėžia, kad 2026-ieji nėra pavieniai metai, o nuoseklios, ilgalaikės strategijos dalis. Kelių, tiltų ir viadukų modernizavimas, regionų jungčių stiprinimas ir tarptautinių koridorių plėtra – tai investicijos, kurių naudą Lietuva jaus dar ne vieną dešimtmetį.