Nukenčia ne tik įmonės reputacija.

„Dažnai į mus kreipiasi įmonės, kurioms dėl ribinių triukšmo dydžių viršijimo pradedamos administracinių pažeidimų procedūros. Joms yra tik du keliai: nutraukti veiklą arba diegti triukšmą mažinančias priemones, – tvirtina UAB „Aplinkos vadyba“ vadovas Nerijus Dilba. – Tačiau norint įvertinti, ką keisti, kokias triukšmą mažinančias priemones įdiegti, vis tiek pirmiausia būtina atlikti triukšmo sklaidos modeliavimą.“

Tik tuomet būtini pakeitimai kainuoja daug brangiau, nei juos numačius projektavimo metu. Ir šiuo atveju, kaip pastebi N. Dilba, įmonė patiria ne tik finansinių nuostolių – suduodamas smūgis ir įmonės reputacijai. Tai yra priežastys, kodėl projektų vystytojai, siekiantys tvarios ir darnios veiklos, turėtų skirti deramą dėmesį aplinkos triukšmui mažinti.

Kaip statytojas gali sutaupyti lėšų ir sumažinti skleidžiamą triukšmą

Triukšmo pasekmės. Europos aplinkos agentūros ilgalaikio vidutinio poveikio duomenys rodo:

• 65 % didžiųjų miestų europiečių kenčia dėl stipraus triukšmo
• 20 % – dėl naktinio triukšmo, turinčio neigiamą poveikį sveikatai
• 12 tūkst. pirmalaikių mirčių ir prisideda prie 48 tūkst. naujų išeminės širdies ligos atvejų ES per metus – tai ilgalaikio aplinkos triukšmo (kelių, geležinkelių, orlaivių ir pramonės) poveikis
• 22 mln. žmonių patiria nuolatinį didelį susierzinimą
• 6,5 mln. žmonių kenčia nuo lėtinio miego sutrikimo
• Dėl šių priežasčių kasmet prarandama apie 1 mln. sveikų gyvenimo metų

„Tačiau vienas efektyviausių būdų – triukšmo mažinimas pačiuose triukšmo šaltiniuose: jau veikiančių triukšmo šaltinių keliamo triukšmo mažinimas ir planuojamų potencialiai triukšmingų objektų (gamyklų, prekybos centrų, kelių, geležinkelio vėžių ir kt.) išankstinis įvertinimas bei, jei būtina, – prevencinių priemonių, skirtų triukšmui mažinti, numatymas“, – sako N. Dilba.

Pasak įmonės, atliekančios tokius modeliavimus, vadovo, išankstinis triukšmo įvertinimas sutaupo daug lėšų, nes dar objekto projektavimo stadijoje galima numatyti būtinas priemones: kur, kokiame aukštyje vertėtų projektuoti triukšmą skleidžiančią įrangą, kur turėtų būti įvažiavimas į automobilių aikštelę, kokia ir kur ji turėtų būti ir pan.

Jeigu tai susisiekimo infrastruktūros objektai, vadinasi, projektuojant galima parinkti tinkamą kelio dangą, numatyti triukšmo užtvaras, apskaičiuoti jų aukštį, ilgį ir kt.

Tokiu būdu pasiekiamas geriausias rezultatas – sutaupomos statytojo lėšos ir sumažinamas skleidžiamas triukšmas.

Daryti pakeitimus, kai projektas jau įgyvendintas, kainuoja nepalyginamai brangiau. Dėl to projektuojant objektus, kurie gali kelti triukšmą, atliekamas matematinis, kompiuterinis triukšmo sklaidos modeliavimas.

Žemėlapyje atvaizduojamas triukšmo lygis bet kuriame teritorijos taške

Triukšmo sklaida modeliuojama specializuota kompiuterine programa, kurioje sukuriamas projektuojamo ar esamo objekto ir aplinkinių teritorijų trimatis skaitmeninis modelis, kuriame pažymimi triukšmo šaltiniai, įvertinami jų parametrai, skleidžiamo triukšmo lygiai. Tuomet programa apskaičiuoja, kaip triukšmas sklis nuo triukšmo šaltinių ir koks triukšmo lygis bus aplinkinėse teritorijose.

Programos galimybės leidžia modeliuoti pačius įvairiausius scenarijus, pasirenkant vieno ar kelių tipų triukšmo šaltinius: keliai, geležinkeliai, oro transportas, pramonės įmonės ir kt. Modeliuojant triukšmo sklaidą įvertinamas teritorijos reljefas, meteorologinės sąlygos, pastatų, kelių, tiltų bei kitų statinių parametrai. Programoje taip pat galima įvertinti ir triukšmą mažinančias priemones: jų konstrukcijas bei parametrus – aukštį, ilgį, atspindžio nuostolį decibelais, absorbcijos koeficientą ir t.t.

Modeliavimo rezultatai pateikiami žemėlapiuose skirtingų spalvų izolinijomis, todėl galima nustatyti, koks triukšmo lygis yra bet kuriame teritorijos taške. Gauti rezultatai palyginami su Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimais bei nustatytais ribiniais ekvivalentinio garso slėgio dydžiais.

„Modeliuojant triukšmo sklaidą, svarbu įvertinti visas aplinkybes ir detales. Tai sudėtingas, aukštos kompetencijos reikalaujantis darbas. Specialistams, atliekantiems triukšmo modeliavimą, būtinos ne tik teorinės žinios apie triukšmą. Jie turi išmanyti technologinius procesus, įvertinti ir pasiūlyti triukšmo valdymo priemones“, – pasakoja N. Dilba, akcentuodamas, kad būtent modeliavimo kokybė lemia, ar įgyvendinus projektą bus pasiekti numatyti tikslai ir neviršytos ribinės triukšmo vertės.

Kaip neapsigauti su „netriukšmingais“ pastatais

Pramonės įmonės, komercinės paskirties objektai, automobilių aikštelės ar plovyklos, daugiabučių kompleksai, žemės ūkio objektai, inžineriniai statiniai ir įrenginiai, vėjo jėgainės, keliai, geležinkeliai – tai objektai, kuriems įprasta atlikti triukšmo sklaidos modeliavimą. Tačiau svarbu, kad dar projektuojant būtų atsakingai įvertintas net, rodos, netriukšmingų objektų galimas triukšmas ir jo įtaka aplinkai.

„Pavyzdžiui, statytojas, numatęs statyti biurų pastatą, parengia techninį projektą ir, jį pateikęs atsakingoms institucijoms, sulaukia prašymo įvertinti skleidžiamą triukšmą. Atlikus triukšmo sklaidos modeliavimą, paaiškėja, kad, pvz., vėdinimo-šaldymo įranga numatyta vietoje, iš kur skleidžiamas triukšmas gretimoje gyvenamojoje aplinkoje viršija leidžiamus ribinius triukšmo dydžius. Tuomet reikia papildomai projektuoti prieštriukšmines priemones arba koreguoti projektą perkeliant įrangą į kitą vietą. Tokių papildomų darbų galima išvengti, triukšmo sklaidą sumodeliavus ir ištyrus projektavimo stadijoje“, – dalijasi N. Dilba.

Dar brangiau įmonei gali kainuoti, jeigu jau eksploatuojant objektą paaiškėja, jog triukšmas viršija ribines vertes. Nors pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ tvarką techniniame projekte turi būti pateikti duomenys apie statinio atitiktį visuomenės sveikatos saugos teisės aktams, tačiau daugelis dar bando „dalyvauti loterijoje“ ir gauti statybos leidimą bei pastatyti objektą nevertindami jo keliamo triukšmo.

Pokyčius dėl koreguojamos veiklos prognozuoja pradiniame modelyje

Sudėtingiausia sumodeliuoti ir suvaldyti nepastovų triukšmą, koks gali būti, pvz., krovos darbai, vykdomi vis kitoje teritorijos vietoje. Tokiu atveju svarbu išsamiai įvertinti visus galimus triukšmo sklidimo scenarijus: vietos, laiko, keliamo triukšmo lygio atžvilgiu. Tačiau kaip ir kiekviename projekte, akcentuoja N. Dilba, kuo daugiau gaunama pradinės informacijos apie esamą ar planuojamą veiklą, triukšmo tipus, prognozuojamą triukšmo lygį, kur ir kokiame aukštyje bus triukšmo šaltiniai, koks jų veikimo laikas, tuo tikslesnį triukšmo sklaidos modelį galima sukurti. Triukšmo modelio kūrimas padeda išvengti triukšmo viršijimo.

„Daugeliu atvejų triukšmo sklaidos modeliavimas yra ilgalaikis ir tęstinis procesas. Turime klientų, kuriems esame sukūrę vykdomos veiklos triukšmo sklaidos modelį, o nusprendus įsidiegti papildomą įrangą, kuri skleidžia triukšmą, ar pakeisti gamybos procesą, pastatyti papildomą statinį, esamame modelyje pridedame papildomus triukšmo šaltinius ir greitai galime įvertinti, kaip pasikeis triukšmo sklaidos situacija, ar nebus viršijami ribiniai dydžiai“, – sako UAB „Aplinkos vadyba“ vadovas N. Dilba, pabrėždamas, kad tai itin svarbu įmonėms, kurių vykdomai veiklai yra nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, arba greta yra gyvenamosios ar visuomeninės teritorijos.

„Aplinkos vadybos“ iliustr.