„Sprendinių paieškos aktualios ne tik dėl A++ klasės reikalavimų. Dėmesio centre yra žmonės: patalpose jie praleidžia didelę savo gyvenimo dalį būdami, dirbdami, mokydamiesi, sportuodami ar užsiimdami kita veikla. Todėl yra svarbu ne tik statyti pastatus, kurie atitiktų normatyvus, keliamus A++ klasės pastatams, bet statyti tokius, kuriuose žmogui būtų komfortiška, sveika. Svarbus siekinys – statinių santarvė su aplinka, su gamta“, – tvirtina bendrovės „Mapid LT“ statybos direktorius Vladislav Lomeckij.

Šiame kontekste svarbūs aspektai yra tvari statyba, ekologija, pagaliau – ekonominė logika, kuri griežtai brėžia ribą iki per didelių sąnaudų, kai išlaidos neduoda pageidaujamo efektyvumo. Taigi – būtina rasti pusiausvyrą tarp naujų, racionalių statybos technologijų, kuriomis galima įgyvendinti keliamus įstatymų reikalavimus, ir vartotojų lūkesčių, kurie dažnai statybų metu kinta.

Griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai yra dar viena šio konteksto dedamoji. Pasaulio statybos pramonė ir patys pastatai išskiria apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Todėl pastatai ir statyba yra laikomi vienais iš didžiausių planetos teršėjų.

„Projektuojant ir statant pastatus naudojamos labai įvairios statybinės medžiagos. Statybų procese įgyvendinami skirtingi inžineriniai sprendiniai, kurie daro didelę įtaką žmonių saugai, komfortui, darbingumui patalpose. Svarbu atsiminti, kad pastatai – ilgalaikis produktas, todėl būtina atsižvelgti į statinių efektyvumą, ilgaamžiškumą, estetinį vaizdą, būsimas eksploatavimo savybes ir rodiklius, tokius kaip kaina, remonto paprastumas, patikimumas“, – vardina Vladislav Lomeckij.

Sektorius gręžiasi į medžiagų perdirbimą ir tvarių medžiagų gamybą

Miestai plečiasi, tad daugėja ir pastatų. Nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo reikalavimas, kad projektuojami ir statomi pastatai turi tenkinti A++ energinės klasės pastatams keliamus reikalavimus. Įvertinant tvarumą, griežtinamus energijos taupymo reikalavimus, tampa aišku, kad seni metodai statyboje nebetinka – būtina ieškoti naujų sprendimų.

 

„Mažinant energijos sąnaudas, reikėtų ieškoti tokių konstrukcijų ir sprendinių, kurie ne tik būtų pagaminti iš perdirbtų medžiagų, bet reikėtų rinktis medžiagas, kurios yra mažiausiai nutolusios nuo statybvietės“, –

neabejoja bendrovės „Mapid LT“

statybos direktorius Vladislav LOMECKIJ.

„Tam į statybą ir į pastatus būtina žiūrėti kaip į visumą elementų, kurie sudaro sistemą: tad svarbus yra kiekvienas elementas, nes ir vieno elemento tobulinimas arba, priešingai, neįvertinimas, – keičia visą sistemą“, – sako V. Lomeckij, akcentuodamas tvarios statybos konteksto svarbą.

Tvari statyba pirmiausia verčia atsigręžti į aplinkosaugą – statyti taip, kad pastatas būtų kuo mažiau kenksmingas aplinkai ir darytų jai kaip įmanoma mažesnį neigiamą poveikį. Statant tvarius pastatus, vertinama ne tik pastatų eksploatacijos metu sunaudojama energija, bet ir statybos proceso, ir medžiagų gamybai reikalingos energijos sąnaudos. Tvari statyba glaudžiai susijusi su racionaliu sąnaudų naudojimu bei jų mažinimu, tiek kalbant apie energiją, tiek ir apie statybos atliekas.

„Mažinant energijos sąnaudas, reikėtų ieškoti tokių konstrukcijų ir sprendinių, kurie ne tik būtų pagaminti iš perdirbtų medžiagų, bet reikėtų rinktis medžiagas, kurios yra mažiausiai nutolusios nuo statybvietės“, – neabejoja „Mapid LT“ statybos vadovas.

Šią problemą yra įvardinęs ir Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, pastebėdamas, kad dabar statybų sektoriaus įmonės nėra įpareigotos elgtis tvariai ir rūpintis žiedinės ekonomikos principais. Jo žodžiais, prioritetas šiuo metu teikiamas estetikai ir pastato išbaigtumui, tačiau situacija turi keistis, o to pasiekti galima šiais būdais: „Pirma, sukurti specialų investicinį fondą, remiantį medžiagų perdirbimą ir tvarių medžiagų gamybą. Antra, teisės aktais numatyti ir statybos medžiagų pasą, žymintį naudojamų medžiagų perdirbamumo indeksą.“

Kodėl pavojinga vertinti vien šilumos izoliacijos sluoksnio storį

Akcentuojant energijos vartojimo sutaupymus, kaip pastebi V. Lomeckij, būtina įvertinti visas dedamąsias, nes kaip tik atskirų faktorių visuma keičia visą sistemą.

Siekiant didelių sutaupymų ir kuo labiau mažinant CO₂ kiekius eksploatavimo metu, galima įrengti storą sienos šilumos izoliacijos sluoksnį. Tačiau tokia statyba toli gražu nebus tvari, nes didesniam šiluminės izoliacijos kiekiui pagaminti bus sunaudojama daugiau energijos, tokiu būdu išmetamas CO₂ kiekis padidėja gamybos metu.

„Statyboje svarbu surasti optimalų šilumos izoliacijos sluoksnio storį, vertinant ne tik eksploatavimą, bet ir gamybos procesus“, – sako „Mapid LT“ atstovas. Taigi tai yra investicija, kuri turi būti įvertinta keliais aspektais. Ir pastaruoju metu itin svarbiu tampa aplinkosauginis aspektas, kuris rodo, kad geriausia naudoti perdirbtas medžiagas: atliekos ne išmetamos, o perdirbamos, ir nebereikia pradinės žaliavos.

Todėl V. Lomeckij, kaip jaunosios statybos specialistų kartos atstovas, tiki, kad statybos pramonės ateitis yra žalių pastatų statyba.

Abejoja reglamentų racionalumu

Kalbėdamas apie reglamentų ir realios situacijos sąveiką, V. Lomeckij abejoja, ar įstatymuose ir STR nurodyti reikalavimai yra racionalūs, nes nevertinama medžiagų kaina, statybos darbų specifika ar poveikis aplinkai.

„Praktika rodo, kad projektuojant racionalias atitvaras nepakanka vien tik laikytis reikalavimų, nes siekiant kuo didesnio efektyvumo, šilumos išsaugojimas per išorines atitvaras turėtų būti dar geresnis nei numatyta reglamente, – sako V. Lomeckij, pastebėdamas, kad valstybė neskatina rinktis medžiagų su mažesniu poveikiu aplinkai, neriboja medžiagų naudojimo. – Kai valstybė nereguliuoja, veikia rinkos principai ir laimi sprendimas, kuris sukuria didžiausią vertę dabar, negalvojant apie ilgesnį laiką ir poveikį aplinkai. Juk investuotojui nėra poreikio siekti geresnių aplinkosauginių rezultatų, nes eksploatacines sąnaudas ateityje padengs pastato naudotojas.“

Kalbėdamas apie šių metų naujovę – privalomus A++ energinės klasės reikalavimus, V. Lomecij pastebi, kad valstybė turėtų skatinti statybą, kuri darytų kuo mažesnį poveikį aplinkai. Tada statyboje naudojamos medžiagos privalėtų turėti ne tik saugaus naudojimo, bet aplinkosaugos deklaraciją.

„Šiuo metu labiausiai skatinama diegti energijos gamybos priemones, kurios naudoja arba gamina energiją iš atsinaujinančių šaltinių: saulės ir vėjo elektrinės, šilumos siurbliai, šilumos kolektoriai. Tačiau mažai kreipiamas dėmesys į energijos poreikį medžiagoms gaminti“, – pastebi paradoksą bendrovės „Mapid LT“ statybos direktorius Vladislav Lomeckij. 

„Mapid LT“ nuotr.