Europos Sąjungoje „žalioji statyba", kaip ir į senų pastatų energinio efektyvumo didinimą orientuoti atnaujinimo procesai, siejasi su taupymu, mažesne savo įtaka klimato kaitai. 

Modulinė arba skydinė renovacija – tvaresnė ir greitesnė

Kadangi modulinei renovacijai dažniausiai naudojami mediniai skydai, ji laikoma draugiškesne aplinkai. Vilniaus miesto savivaldybės pranešime cituojamas administracijos direktorius Adomas Bužinskas pastebi, kad renovacijos spartai Vilniuje įtakos turi įvairūs veiksniai. „Vienas iš jų – sezoniškumas. Žiemą renovacijos procesai stoja, todėl tokios alternatyvos, kaip pastatų atnaujinimas skydais, gali spręsti šią problemą. Tikimės, kad būtent tokio tipo renovacija paspartins procesus sostinėje, o šiuo pavyzdžiu paseks ir kiti Lietuvos miestai", – teigia A. Bužinskas.

Anot VšĮ „Atnaujinkime miestą" vadovės Eglės Randytės, modulinė renovacija – viena iš alternatyvų norint mažinti statybų sektoriaus poveikį klimato kaitai. „Be to, šiuo principu modernizuojant daugiabučius, skydai konkrečiam pastatui gaminami gamykloje. Tai reiškia, kad objekte jie montuojami nestatant pastolių ir fasado šiltinimo darbus galima atlikti kur kas greičiau", – pasakoja ji.

Pasaulyje modulinė (skydinė) renovacija praktikuojama jau seniai. Puikių renovacijos pavyzdžių gausu Vokietijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Skydais atnaujinant pastatus siekiama mažinti įprastinės infrastruktūros poreikį, transportavimo ir logistikos mastą bei svarbiausia – taikyti į aukštesnio energinio efektyvumo standartą.

„Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) pagal kvietime nurodytus kriterijus pateikėme keturias paraiškas pavyzdiniams–bandomiesiems pastatams atnaujinti: tris iš jų – daugiabučiams namams ir vieną lopšeliui-darželiui. Džiaugiamės, kad atsižvelgta į mūsų patirtį valdant skirtingus projektus ir trys iš keturių paraiškų yra patenkintos. Nekantraujame prisidėti prie naujo renovacijos modelio Lietuvoje įdiegimo", – teigia E. Randytė.

 

Skydinė (modulinė) daugiabučio renovacija Estijoje. Timbeco Woodhouse nuotr.

Lopšeliui-darželiui – 3,4 mln. eurų, parodomiesiems daugiabučiams – 2,5 mln.

Vilniaus Justiniškių mikrorajono lopšelis-darželis „Justinukas" duris atvėrė 1985 metais. Nuo statybos pradžios šis pastatas neatnaujintas, jo būklė prasta.

Vaikų ugdymo įstaigoje nusidėvėjusi ir nebetinkama ilgalaikiam naudojimui inžinerinė sistema (vamzdynai), nėra vėdinimo sistemos, reikia atnaujinti fasadą, apšiltinti bei suremontuoti stogą, pakeisti duris. Planuojama, kad po atnaujinimo lopšelis-darželis pasikeis neatpažįstamai: bus pasirūpinta jo bendra išvaizda, senais vamzdynais, apšvietimu, sutvarkytos vidaus patalpos, įėjimas pritaikytas žmonėms su negalia. Ant darželio stogo taip pat numatoma įrengti saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad bendros investicijos į tokį projektą sieks apie 3,4 mln. eur. Jis bus įgyvendintas Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

Po atnaujinimo vaikų ugdymo įstaiga pasieks A energinę klasę, o bendras šilumos energijos sutaupymas sieks ne mažiau kaip 60 procentų.