Ji pamini ir unikalų projektą, kuris šiuo metu vykdomas Jablonskio skvere priešais sostinės savivaldybę.

„Ten niekas nesėjama, veja nešienaujama ir tiesiog stebima, kas sužaliuos ir išaugs savaime. Rezultatas stulbinantis – galime jau pasidžiaugti pirmuoju natūraliai išaugusiu saulėgrąžos žiedu. Vietiniai augalai svarbūs mūsų vietiniams vabzdžiams ir paukščiams. Toms pačioms bitėms patraukliausios vietinės gėlės. Todėl pastaruoju metu želdinant miestus ieškoma kuo artimesnių mūsų natūralioms buveinėms rūšių“, – dalijasi pastebėjimais Ugnė Guogytė.

Reikalavimai miesto augalui: ne tik gražus, bet ir ištvermingas

„Tegul būna gražu ir ryšku“, – neretai išgirsta gėlynais besirūpinanti projektų vadovė. Bet kartais mūsų norai prasilenkia su specialisto vizija, kaip teritoriją apsodinti ne tik ryškiai, bet ir tvariai, kad jos priežiūra ateityje reikalautų minimalių išlaidų. Ji siūlo verčiau ieškoti vietinio augalo, žydinčio panašiomis spalvomis. Vis dėlto yra augalų, kurie gali atkartoti ir formą, ir spalvą, kurie dera toje erdvėje, kurioje mes augalą norime pritaikyti.

„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad augalas daug dėmesio nereikalauja – pasodiname jį ir atrodo, kad tai ekologiška, darnu, – pokalbį tęsia U. Guogytė. – Tačiau labai svarbu, ką sodiname ir kur. Pirmiausia – ar augalas yra vienmetis, ar daugiametis. Daugiametės gėlės – tvaresnis sprendimas, tačiau dar reikia parinkti tokias gėles ar žolynus, kurie atlaikytų miesto gamtines sąlygas. Kartais netgi viename Lietuvos mieste augantis augalas nebūtinai gali augti kitame mieste. Skiriasi klimatinės sąlygos, tad miesto teritorijoje reikia ištvermingų augalų.“

Augalai judriame mieste

Tankėjant gyventojų, rytais ir vakarais gatvėms skęstant automobilių spūstyse, kiekvienam norisi turėti kampelį, kur galima prisėsti ir pailsinti akis žalumoje. 

Pasak „Stebulės“ atstovės, šį rudenį Vilniuje planuojama pasodinti 1000 medžių, formuojant vadinamuosius gamtinius koridorius – žaliąsias erdves palei intensyvaus eismo gatves.

„Viena iš tokio sprendimo priežasčių – kad ateityje mieste, stovėdami prie gatvių, nejaustume drastiško karščio bangų. Šį projektą įgyvendina „Stebulės“ projektų vadovė Eglė Visockė“, – būsimus sostinės pokyčius atskleidė pašnekovė.

Per 2020–2021 metus „Stebulė“ Vilniaus gyvenamuosiuose rajonuose įrengė 100 skverų.

„Žmonės, gyvendami judriame mieste, kartais nori rasti salelę, tinkamą stabtelėti, atsikvėpti, pasislėpti nuo šurmulio – juk medžių ir krūmų juostos mažina ir triukšmo taršą. Tačiau gėlynas turi įsilieti į aplinką, kažką iš jos atkartoti. Negalima skirstyti gabalais: čia – želdynas, ten – keli medžiai, čia – šaligatvis. Visi šie elementai turi formuoti bendrą aplinką. Pastaruoju metu neretai krūmai sodinami po medžiais, o jei jų šakos nesidriekia iki pat žemės – ten daromas dar vienas, žemiausias ardas iš žolinių augalų arba gėlių“, – sako „Stebulės“ projektų vadovė.

Gėlynams, žaliosioms erdvėms naudojamas medžio mulčias – jis sulaiko drėgmę, kurios reikia medžiams, krūmams bei žoliniams augalams, neleidžia daugintis ir keroti piktžolėms. Be to, kuriant gėlyną ar žaliąją erdvę, galima parinkti įvairių medžio mulčio atspalvių.

„Stebulės“ specialistai jau dabar intensyviai kuria sostinėje žaliąsias sienas, sodindami prie pastatų ir kitų statinių vijoklinius augalus. Tai – labai perspektyvus sprendimas, kai trūksta vietos medžiams, nes lianų tipo augalams tereikia atramos, kurią puikiai atstoja pastato siena.

Pelkės mieste gali sutaupyti daugybę infrastruktūrai skiriamų lėšų

Pasak U. Guogytės, šiuo metu visame pasaulyje ieškoma tvaresnių želdinimo sprendimų. Pavyzdžiui, viduryje miestų atsiranda šlapynės arba kitaip – pelkės.

„Anksčiau visas perteklinis kritulių vanduo buvo nukreipiamas į nuotekų tinklus, ištekėdavo į upes ir nutekėdavo tolyn. Tačiau atėjus sausesniam periodui miesto medžius ir gėlynus reikėdavo nuolat laistyti. Pirmiausia Kinijoje paplito praktika sulaikyti kritulių vandenį ten, kur tie krituliai iškrenta. Tai reiškia, kad tam tikrose miesto teritorijose sukuriamos šlapynės, tarkim, vieno nedidelio rajono lietaus nuotekos nuvedamos į tokią šlapynę. Ši vieta užėjus sausrai drėkina aplink esančius medžius, krūmus, gėles. Šlapynė turi savybę perteklinius kritulius sugerti, o sausuoju periodu – atiduoti. Tai išsprendžia ir gatvių patvinimo problemą“, – užsienio patirtimi dalinosi U. Guogytė.

Gamtiniai sprendimai gali išspręsti problemas, dėl kurių investuojame į didžiulio diametro lietaus nuotekų vamzdžius, betonines sieneles ar panašias priemones. Gamta nuo seniausių laikų turi sprendimą, kaip susitvarkyti su per dideliu kritulių kiekiu. 

Taip pat kai kurie augalai turi savybes filtruoti, išvalyti vandenį bei dirvožemį – matyt, ateities miestams jų reikės ir reikės daug.

„Džiaugiuosi, kad, spręsdami miestų iššūkius, žmonės pradeda pasitelkti gamtinius sprendimus, – sako bendrovės „Stebulė“ atstovė. – Kalbant apie darną: miestą sudaro šaligatviai, gatvės, pastatai, žaliosios zonos. Svarbu nežiūrėti į šiuos elementus kaip į atskiras detales. Visi šie elementai turi derėti tarpusavyje, netgi padėti vienas kitam. Siekiant šio tikslo, labai svarbus planavimas. Kiekvienu atveju reikia klausti: ko čia reikėtų? Kodėl to reikėtų? Kas čia dar planuojama ateityje? Vilniaus miestas – išties gana žalias, želdynų srityje daroma labai daug darbų. Visą mūsų komandą džiugina rezultatai, kurie yra akivaizdžiai matomi jau dabar!“

UAB „Stebulė“ nuotr.