„Lietuvoje tikrai dar matome daug problemų, susijusių su informacijos neprieinamumu. Apie 65 proc. asmenų su negalia dėl aplinkos neprieinamumo teigia patiriantys sunkumų savarankiškai gyventi. Tai yra iš tikrųjų didelis procentas“, – lapkričio pradžioje pristatydama naują teisės aktą sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

2020 m. Neįgaliųjų reikalų departamento užsakymu atlikta tyrimo dėl paslaugų prieinamumo ir gaminių tinkamumo visiems Lietuvoje gyvenantiems vartotojams analizė parodė, rašoma Seimo kanceliarijos pranešime, kad, teikiant paslaugas ar gaminant gaminius, paslaugų teikėjai, gamintojai daugiausia dėmesio skiria judėjimo negalią turinčių asmenų poreikiams, tačiau nevertinami kitas negalias (regos, klausos, pažinimo, psichosocialinės) turinčiųjų poreikiai: „Didelė dalis vartotojų negali tinkamai įvertinti prekės kokybės ir ja pasinaudoti dėl netinkamos pakuotės ar informacijos apie ją pateikimo. Būna netinkamas arba šriftas, arba kontrastas, arba garsinė informacija ir panašiai.“

Europinė direktyva, kurios nuostatas įgyvendina Lietuva, apima išmaniuosius įrenginius (telefonus, kompiuterius, skaitykles – elektronines knygas, kitus prietaisus, įskaitant naudojamus elektroninių ryšių paslaugoms audiovizualinei žiniasklaidai), banko paslaugas – savitarnos terminalus, elektroninių ryšių paslaugas, elektroninę prekybą, transportą ir kt. Prieinamumo reikalavimai taip pat bus taikomi Bendrojo pagalbos centro atsakymams į pagalbos prašymus, kurie gaunami skubios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės, cituojamos pranešime, direktyvos įgyvendinimas bus naudingas verslui, ekonominės veiklos vykdytojams, nes visoje Europos Sąjungos vidaus rinkoje bus suvienodinti konkretiems gaminiams ir paslaugoms taikomi prieinamumo reikalavimai: „Sumažės prisitaikymo sąnaudos, kuomet prisitaikyti bandytų kiekviena šalis narė atskirai. Pagrindinė nauda, aišku, yra asmenims su negalia; įgyvendinant teisę į prieinamumą, daugiau asmenų su negalia turės galimybę naudotis atitinkamais gaminiais ir paslaugomis.“

Įstatyme nustatytos ministerijų funkcijos, politikos koordinavimo mechanizmas, rinkos priežiūros institucijos, reglamentuota, kokios institucijos teiks metodinę pagalbą.

„Įtraukiamos asmenų su negalia nevyriausybinės organizacijos, kad rinkos priežiūros institucijos ir politikos formuotojai galėtų užtikrinti bendradarbiavimą. Reglamentuojamos ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, tai yra nustatomos pareigos paslaugų teikėjams, gaminių gamintojams, importuotojams ir platintojams. Svarbu pabrėžti, kad prieinamumo direktyvos nuostatos remiasi savikontrolės ir savideklaracijos principais. Tai yra, verslas neturi gauti išankstinių leidimų, ar licencijų, kurios suteiktų galimybę vykdyti veiklą dėl prieinamumo aspektų“, – sakė M. Navickienė.

Nustatyta, kaip bus nagrinėjami vartotojų skundai, reglamentuojama atsakomybė, ekonominės sankcijos. 

2018 m. konferencijos „Universalus dizainas. Patogus gyvenimas žmonėms – naujos galimybės verslui“ pranešimų skaidrės ir vaizdo įrašai