Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje energijai gaminti naudojamos po rūšiavimo likusios netinkamos nei perdirbti, nei pakartotinai naudoti, bet turinčios energinę vertę komunalinės atliekos. Per metus jėgainėje sutvarkoma 160 tūkst. tonų atliekų iš Vilniaus ir Utenos regionų, o nuo 2023 m. planuojama sutvarkyti iki 200 tūkst. tonų atliekų.

„Džiaugiamės sėkmingai užbaigę vieną didžiausių APVOS finansuotų projektų ir tikime, kad Vilniaus kogeneracinė jėgainė turės reikšmingą indėlį siekiant ES keliamų tikslų atliekų tvarkymo srityje“, – APVA pranešime cituojamas Europos sąjungos programų valdymo departamento Taršos prevencijos skyriaus vedėjas Mindaugas Gustas.

Pasak M. Gusto, svarbu akcentuoti ir tai, kad Vilniaus kogeneracinės jėgainės dėka sukurta ir techninė atliekų tvarkymo sistemos grandis Vilniaus ir Utenos regionuose, leisianti ateityje išvengti atliekų pertekliaus krizių.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė yra puikus institucijų ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys, panaudojant ES lėšas. Projektas ne tik sprendžia atliekų problemą Vilniaus regione, bet ir prisideda prie vietinės elektros gamybos bei užtikrina, kad sostinėje iškastinis kuras būtų pakeičiamas atliekomis“, – cituojamas VKJ vadovas Mantas Burokas.

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, užtikrinantys saugią ir netaršią energijos gamybą.

VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW .

Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro.

Projektas „Komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumų sukūrimas Vilniaus mieste“ Nr. 05.2.1-APVA-V-022-01-0001 finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.