2024 kovo 28 d. ketvirtadienis, 10:08
Reklama  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2024-03-28 09:55
Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko paimti aplinkos oro mėginių bei atlikti kietųjų dalelių ir kitų teršalų matavimų. Taip pat buvo parengta artimiausių valandų t...
nuotrauka
2024-03-27 10:56
Besirūpinantiems savo individualaus gyvenamojo namo energiniu efektyvumu verta suskubti. Iki balandžio 2d. 17h. gyventojai, norintys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, padidinti energinio naudingumo klasę ir tuo pačiu pagerinti savo gyvenimo sąlygas, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdy...
nuotrauka
2024-03-26 10:18
Architektai pastebi, kad dėmesys aplinkosaugai jau skiriamas ir įsirenginėjant būstą: gyventojai ieško sprendimų, kurie galėtų sumažinti poveikį aplinkai, todėl populiarėja produktai, pagaminti iš biologinės kilmės atliekų. Biocikliniai elektros instaliacijos gaminiai – naujovė tvariems namams, kuri...
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-22 10:05
Nors egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą – nuosavą pirtį. Tuomet kyla klausimas – ar turimame žemės sklype pirties statyba yra galima, o jei planuojama pirtis bus statoma šalia vandens telkinio – kokiu atstumu ją ga...
nuotrauka
2024-03-21 13:52
Daugiau nei pusė maisto atliekoms rūšiavimui skirtų priemonių atsiėmusių sostinės gyventojų ėmėsi rūšiuoti maisto atliekas. Tai atskleidė naujausias Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) atliktas tyrimas. Kaip teigia VAATC direktorius, džiugina ne tik rūšiuojančių žmonių skaičius, bet ...
nuotrauka
2024-03-21 10:16
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija 2024 m. kovo 20 d. administracinėje byloje dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos (Taryba) sprendimo nepritarti UAB „Dantora“ planuojamai ūkinės veiklos galimybei Ketvergiuose (Klaipėdos r.) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
nuotrauka
2024-03-20 11:07
Iki šiol, vertinant teisės aktų projektų poveikį aplinkai ir klimato kaitai, dažniausiai buvo naudojami kokybiniai metodai, kurie ne visada užtikrino palankiausių ar efektyviausių aplinkos būklės gerinimui sprendimų priėmimą. Lietuva žengia svarbų žingsnį link duomenimis pagrįstos aplinkosaugos poli...
nuotrauka
2024-03-20 10:58
Iš Vilniaus centro viešuoju transportu pasiekiamas vienintelis miestas mieste monotoniško pramoninio miestelio rūbą siekia iškeisti tapti išskirtine vieta vaikščiojimo entuziastams. Grigiškių Vokės bendruomenės iniciatyva Vokės pakrantėje pradėtas rengti 1 kilometro gamtos stebėjimo takas.
nuotrauka
2024-03-19 09:57
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) informuoja, kad siūlyti keisti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius galima ir dėl sklypų, kurie nepriklauso pasiūlymo teikėjui, tačiau iki pasiūlymo pateikimo būtina raštu informuoti visų į ...
nuotrauka
2024-03-18 09:48
Ar žinojote, kad Vilniuje galima išvysti vienas didžiausių lašišų pasaulyje? Arba tai, kad dažnas vilnietis yra ne kartą vaikščiojęs vienu seniausių miškų Europoje, besidriekiančiu palei Neries vingį? NT plėtros bendrovė „Darnu Group” ir Lietuvos hidrobiologų draugija kviečia artimiau susipažinti s...
nuotrauka
2024-03-15 09:28
Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice" investuoja 18 mln. eurų į nuo gaisro nukentėjusio Gariūnų rūšiavimo centro atstatymą ir infrastruktūros gerinimą. Pastatuose projektuojamos moderniausios gaisro aptikimo bei automatinės gaisro gesinimo sistemos. Projektą planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.
nuotrauka
2024-03-15 06:04
Įmonė „Rinktinės NT", be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Lėšas sostinės savivaldybė panaudos apželdinimo projektams.
nuotrauka
2024-03-14 10:21
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Administracinių nusižengimų kodekso ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimams, kuriais siūloma baudas diferencijuoti pagal pažeidimo mastą, daromą neigiamą poveikį aplinkai, griežtinti baudas fiziniams asmenims ir nustatyti atsakomybę juridiniams ...
nuotrauka
2024-03-13 09:16
Antradienį Europos Parlamentas patvirtino teisiškai įpareigojantį planą dėl pastatų sektoriuje suvartojamos energijos ir išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo.
nuotrauka
2024-03-12 09:22
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas dalyvavo Paryžiuje vykusiame Pastatų ir klimato kaitos pasauliniame forume, kuriame su kitų valstybių atstovais aptarė pastangas didinti statybų sektoriaus dekarbonizaciją ir atsparumą klimato kaitai.
nuotrauka
2024-03-08 13:06
Turto bankas paskelbė BREEAM vertinimo ir konsultavimo paslaugų pirkimą, ekspertai dirbs prie A.Goštauto kvartalo konversijos. Siekiama, kad visi projekto etapai atitiktų keliamus tvarumo reikalavimus, o pastatų kompleksas gautų aukščiausią „Išskirtinis“ (angl. – „Outstanding“) sertifikatą.
nuotrauka
2024-03-08 12:55
Gyventojai, siekiantys atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą, nuo kovo 1d. visą mėnesį gali kreiptis į APVA ir pasinaudoti finansine parama. Per pirmąją kvietimo savaitę jau sulaukta beveik 600 paraiškų. Aktyviausi šį kartą Vilniaus, Kauno ir Alytaus rajonų gyventojai, norintys padidinti savo ...
nuotrauka
2024-03-08 09:30
Pasiekti beveik visi Europos Sąjungos Miesto nuotekų valymo direktyvoje numatyti tikslai, praneša Aplinkos ministerija. Direktyva numato, kad ne mažiau kaip 98 proc. nuotekų, susidarančių aglomeracijose, kuriose gyvena daugiau nei 2 tūkstančiai gyventojų, būtų surenkama centralizuotomis nuotekų sur...
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...

Statybunaujienos.lt » Aplinka