2024 balandžio 18 d. ketvirtadienis, 16:33
Reklama  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2024-04-18 09:52
Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tiesa, planuojant jomis dekoru...
nuotrauka
2024-04-17 14:26
Vilniaus paukštyno akcininkai patvirtino investicijų į poveikio aplinkai mažinimą planą. Šiam planui įgyvendinti įmonė skirs 852 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytas priemones Vilniaus rajone, Rudaminoje, veikiančiuose bendrovės objektuose kvapų sklaida gali mažėti 40 proc.
nuotrauka
2024-04-16 18:33
Balandžio 22d. startuoja kvietimas savivaldybių administracijoms teikti paraiškas suprojektuoti, suformuoti ir užregistruoti miestų miškų sklypus Nekilnojamojo turto registre. 2024 m. šiai priemonei įgyvendinti bus skiriama apie 47 tūkst. eur.
nuotrauka
2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svar...
nuotrauka
2024-04-15 15:30
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nekokybiškus konteinerius įrengusios bendrovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) turės atlyginti daugiau nei 445 tūkst. eurų žalą.
nuotrauka
2024-04-12 13:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" veikla rodo ryžtą tausoti aplinką. Prisijungusi prie ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją", įmonė savo aplinkosauginių iniciatyvų sąrašą papildė dar viena svarbia priemone. Pasak įmonės atstovų, šis žingsnis taps dar vienu būdu užtikrinti,...
nuotrauka
2024-04-12 13:21
Sakoma, kad svarbiausias kriterijus renkantis būstą yra vieta. Tačiau šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad kone pusė (48 proc.) šalies gyventojų kaip prioritetą nurodo būsto energinį efektyvumą. Tiesa, trečdalis apklaustųjų pripažino, kad nėra svarstę apie investicijas, kurios padėtų pag...
nuotrauka
2024-04-11 10:29
„Orientuokimės į tai, kad mūsų vaikai neprisimintų tokio reiškinio kaip sąvartynas. Į Europos Sąjungą prieš 20 metų Lietuva įstojo prižiūrėdama šalyje 850 sąvartynų, šiuo metu yra tik 11 jų, o ateityje jų turėtų iš viso nebelikti“, – teigė pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas tr...
nuotrauka
2024-04-10 14:51
Augant statybų apimtims, auga ir atliekų kalnai – statybų aikštelėse, kaip pastebi atliekų tvarkytojai, ypač daugėja plastiko pakuočių. Nors daliai statytojų atliekų rūšiavimas vis dar – papildomas rūpestis, iš tiesų tai – ne tik tvarus, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas. Tiesa, planuojantys s...
nuotrauka
2024-04-09 10:43
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu, atliko Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų antikorupcinį vertinimą. STT dėl šių projektų Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateikė 7 antikorupcines ...
nuotrauka
2024-04-08 10:22
Generalinės prokuratūros prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu septynių asmenų naudai solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti beveik 1 mln. Eur (923 030, 43 Eur).
nuotrauka
2024-04-05 09:39
Turto bankas atidarė saulės parkus, kurie elektra aprūpina įmonės valdomus visuomeninės paskirties pastatus. Skaičiuojama, kad 2,21 MW suminės galios saulės parkai per 25 metų eksploatacijos laikotarpį CO2 emisiją sumažins kone 7 tūkst. tonų ir padengs didžiąją dalį elektros energijos poreikio pasta...
nuotrauka
2024-04-04 17:36
Alytaus miesto savivaldybės administracija ir Suvalkų miesto savivaldybė kartu įgyvendins Žaliosios infrastruktūros gerinimo pasienio regiono miestų teritorijose projektą „The Gardens“, iš dalies finansuojamą Europos Sąjungos.
nuotrauka
2024-04-04 11:09
Žadama keisti potvynių rizikos valdymo tvarkos aprašą ir peržiūrėti, kiek tikslingos jame numatytos finansuoti priemonės.
nuotrauka
2024-04-03 15:05
Balandžio 2d. baigėsi kvietimas norintiems atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą ir padidinti energinio naudingumo klasę. Mėnesį laiko trukęs kvietimas sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo – gauta arti 2 000 paraiškų už daugiau nei 16 mln. eurų. Aktyviausiai namų modernizavimo galimybėmis do...
nuotrauka
2024-03-29 13:40
Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, daugelis ieško originalių būdų papuošti namus ir šventinį stalą. Aplinkos ministerija siūlo savo erdvių puošybai pasirinkti natūralias, tvarias dekoracijas. O ypač gerą darbą gamtai galima padaryti tam panaudojant invazinius augalus, pavyzdžiui,...
nuotrauka
2024-03-28 11:33
Po daugiau nei 3 metus trukusios rekonstrukcijos atidaryta Švenčionių nuotekų valykla. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administravo daugiau nei 3 mln. eurų vertės projektą, modernizuojant Švenčionių miesto nuotekų valymo įrenginius ir užtikrinant nepertraukiamas, patikimas ir kokybiškas pa...
nuotrauka
2024-03-28 09:55
Kovo 27 dienos vakarą Vilniuje Panerių gatvėje AB „Ruvis“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių atliekų apdorojimo aikštelė. Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija išvyko paimti aplinkos oro mėginių bei atlikti kietųjų dalelių ir kitų teršalų matavimų. Taip pat buvo parengta artimiausių valandų t...
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-22 10:05
Nors egzistuoja daugybė pirčių nuomos pasiūlymų, tačiau dažnai žemės sklypo savininkas susimąsto apie nenuginčijamą privalumą – nuosavą pirtį. Tuomet kyla klausimas – ar turimame žemės sklype pirties statyba yra galima, o jei planuojama pirtis bus statoma šalia vandens telkinio – kokiu atstumu ją ga...

Statybunaujienos.lt » Aplinka