2021 rugpjūčio 5 d. ketvirtadienis, 0:29
Reklama  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2021-08-04 15:30
Želdynų pasigendantys sostinės Viršuliškių gyventojai greitu metu turės dar vieną sutvarkytą žalią viešąją erdvę ties J. Rutkausko g. ir Pilaitės pr. Į jos įrengimą bus įtraukti aplinkinių teritorijų vystytojai. Projektinius pasiūlymus, kurie po kelių savaičių bus pristatyti viešai, greta statomo da...
nuotrauka
2021-08-03 10:28
Nemenčinėje esančio Gaukštonių kaimo gyventojai ir toliau sulaukia dėmesio dėl čia sklindančio nemalonaus kvapo. „Vilniaus vandenims“ sutelkus visas pajėgas ir pasitelkus atitinkamų specialistų rekomendacijas, bendrovė problemai spręsti imasi ir unikalių bei inovatyvių sprendimų.
nuotrauka
2021-07-29 10:27
Miestams vis labiau puoselėjant žaliąsias erdves, nekilnojamojo turto (NT) vystytojai taip pat vis daugiau dėmesio skiria kiemo želdynams savo projektuose. Kaip formuojami želdynai daugiabučių kiemuose ir kiek laisvės sodinti augalus turi patys gyventojai, atskleidžia NT plėtros bendrovės „Realco“ e...
nuotrauka
2021-07-28 09:51
23 arų ploto teritorija tarp L. Sapiegos ir Kuosų gatvių Antakalnyje gali virsti sutvarkyta viešąja erdve, jei projektui pritars ir vilniečiai, ir savivaldybė. Rugpjūčio 12 dieną bus pristatyti projektiniai pasiūlymai, kaip atnaujinti ir įveiklinti teritoriją, esančią laisvoje valstybinėje žemėje ta...
nuotrauka
2021-07-27 15:06
Aplinkos ministerija patikslino Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje kriterijų aprašą ir nustatė kriterijus, kokie smulkūs, formalūs pažeidimai laikomi mažareikšmiais. Taps aišku, kas yra reikšmingi ir mažareikšmiai aplinkosaugos pažeidimai.
nuotrauka
2021-07-21 14:30
Per mėnesį trukusią akciją aplinkosaugininkai surengė 71 reidą visoje Lietuvoje ir patikrino 603 transporto priemones, 111 iš jų gabeno atliekas. Nustatyti 23 pažeidimai.
nuotrauka
2021-07-21 11:40
„IKEA Industry Lietuva“, įsikūrusi Kazlų Rūdoje, šį mėnesį baigė svarbų aplinkosauginį projektą – 70 metrų kaminą, kurio statybai buvo skirtas 1 milijonas eurų. Šis kaminas padės dar labiau sumažinti kvapų koncentraciją aplink esančiame rajone didinant sklaidą.
nuotrauka
2021-07-21 08:04
Aplinkos ministerijos siūlomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos leistų mažinti aplinkos taršą ir skatintų pereiti prie žiedinės ekonomikos. Įgyvendinus numatytas priemones, šalyje nuo 2030 m. atliekos iš viso nebūtų šalinamos sąvartynuose, išskyrus tas, kurių negalima kitaip panaudoti.
nuotrauka
2021-07-21 07:46
Antradienio, liepos 20 d., rytą Kuršių mariose buvo užfiksuota ruda dėmė ir informuotas Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pradėję patikrinimą inspektoriai nustatė, kad tai į lietaus išleistuvą patekusios gamybinės nuotekos, tekančios iš AB „Grigeo Klaipėda“ teritorijos.
nuotrauka
2021-07-16 13:51
Lietuvoje užregistruotas jau antras šią vasarą stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra, o įvairias išdaigas dėl klimato kaitos gamta krečia ir žiemą.
nuotrauka
2021-07-14 08:41
Liepos 14 dieną oficialiai pristatomas atnaujintas ir sutvarkytas Reformatų sodas. Tarp Pylimo, J. Basanavičiaus, K. Kalinausko ir Teatro gatvių žaliuojantis Reformatų sodas reikšmingas ir Vilniaus miesto istorijai, ir reformatų bei netoliese gyvenančiai bei dirbančiai bendruomenei.
nuotrauka
2021-07-13 11:41
Įmonėms ir gyventojams, kurie šilumos energijai gaminti naudos geoterminius išteklius, nereikės atlikti papildomų tyrimų įrengiant mažesnę nei 50 kilovatvalandžių (kW) galios geoterminę sistemą.
nuotrauka
2021-07-09 11:16
Sodininkas, miškininkas, arboristas ir kraštovaizdžio architektas, – tai 17-a skirtingo dydžio ir sudėtingumo žaliųjų teritorijų prižiūrinčių viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai" specialistų pareigybės. Naujos komandos veikla neapsiriboja tik „Vilniaus miesto parkų" želdynų klausimais – papil...
nuotrauka
2021-07-08 15:01
Didžiausia Lietuvos vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" už beveik 5.5 mln. eurų iki šių metų pabaigos ketina iš esmės atnaujinti du iš šešių Vilniaus miesto nuotekų valykloje esančių bioreaktorių, kurie valo sostinėje susidarančias nuotekas.
nuotrauka
2021-07-08 06:40
Aplinkos ministerija, siekdama sumažinti biurokratines kliūtis, parengė naują Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo programos (LAAIFP) lėšomis finansuojamų gyvenamųjų būstų prijungimo prie esamų centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų investicinių projektų įgyvendinimo ir priežiūros tvarkos ap...
nuotrauka
2021-07-02 06:49
Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl aplinkai padarytos žalos priteisimo konstatavo, jog visi atsakovams nuosavybes teise priklausančiame sklype augę medžiai – 21 juodalksnis – buvo saugotini, nes augo aerodromo apsaugos zonoje.
nuotrauka
2021-07-01 15:27
Tauro kalno teritorijoje pradėtas tvarkyti Liuteronų sodas – Vilniaus evangelikų senosios kapinės, kurios atsiskleis kaip ramaus poilsio parkas. Būsimos Nacionalinės koncertų salės, „Tautos namų", prieigos ne tik bus sutvarkytos, bet ir pritaikytos patogiam visuomenės naudojimui – parke atsiras nauj...
nuotrauka
2021-07-01 10:03
Dviejų medžių dėl verslo centro statybos Naujamiestyje, Kauno gatvėje 22, negalintys išsaugoti vystytojai sutiko ir su savivaldybės pasiūlytais šį praradimą kompensuojančiais sprendimais, ir pasiūlė savų. Statytojai parengs ir įgyvendins greta jų sklypo esančios rekreacinės teritorijos – apie 2600 k...
nuotrauka
2021-06-30 13:47
„Vilniaus vandenys“ iš pavasarį Europos investicijų banko (EIB) suteikto 50 mln. Eur kredito jau gavo pirmąją 5 mln. Eur dalį. Birželio viduryje bendrovę pasiekusios lėšos bus panaudotos prioritetiniams vandens tiekimo infrastruktūros atnaujinimo projektams.
nuotrauka
2021-06-30 13:35
Birželio 30 d. Seimas priėmė aplinkos ministro Simono Gentvilo pasiūlytas Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurios užtikrins atliekų tvarkytojų atsakomybę avarijos atveju – įmonės turės atlyginti gamtai, gyventojams, kitiems ūkio subjektams padarytą žalą.

Statybunaujienos.lt » Aplinka