2021 gegužės 13 d. ketvirtadienis, 11:46
Reklama  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2021-05-13 07:41
Riboto judumo asmenys dėl įvairiausių priežasčių vis dar susiduria su jų poreikiams nepritaikyta aplinka. Viena iš dažniausiai pasitaikančių kliūčių – nepritaikyti viešojo susisiekimo stotelių peronai (aikštelės), keleivių paviljonai, nuo kurių didžiąja dalimi priklauso viešojo transporto saugumas i...
nuotrauka
2021-05-12 15:41
Kauno parkų renesansas tęsiasi – šį kartą tvarkybos darbai startuoja Neries krantinės parke. Čia numatyta rekonstruoti esamas ir sukurti naujas rekreacines erdves, bus atnaujinta mažoji architektūra, gerinamas takų tinklas.
nuotrauka
2021-05-11 15:26
Vilniaus miesto pakraštyje aptikus nelegalų pavojingų atliekų sąvartyną, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į prokuratūrą kaltininkams surasti.
nuotrauka
2021-05-07 14:19
Pietinėje Vilniaus miesto dalyje, netoli oro uosto, UAB „SIRIN Development“ vystomo Liepkalnio industrinio parko teritorijoje rasta asbesto turinčių gaminių (šiferio) atliekų.
nuotrauka
2021-04-30 09:55
Penktadienį, balandžio 30 d., įsigalioję nauji reikalavimai požeminio vandens gręžinių įrengimui prisidės stiprinant šio vandens išteklių apsaugą.
nuotrauka
2021-04-30 09:51
Įvertinusi griežtinamą birių krovinių reglamentą, Aplinkos apsaugos agentūra peržiūrėjo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) išduoto taršos leidimo sąlygas, kad bendrovės kraunamos medžiagos nepatektų už įmonės teritorijos, o krovinių dulkių nesimatytų vizualiai.
nuotrauka
2021-04-28 08:56
Sostinės Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosiuose rajonuose lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tvarios vandentvarkos, procesų skaitmenizavimo ir žaliosios infrastruktūros principus. Šis projektas – Lietuvoje vienas iš pirmųjų vandentvarkos srities projektų, parengtų va...
nuotrauka
2021-04-27 14:28
Išgaunamų požeminio vandens išteklių geresnei saugai ir kokybei užtikrinti Aplinkos ministerija siūlo patikslinti Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarką.
nuotrauka
2021-04-21 09:31
Aplinkos ministerijos kuriama Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS) padės saugoti šalies vandens telkinius nuo taršos individualiai tvarkomomis nuotekomis ir pagerinti jų būklę. Joje fiksuojami duomenys aiškiai parodys, kaip sklypo savininkas tvarko nuotekas, ar neviršija taršos normų.
nuotrauka
2021-04-15 13:05
Įvertinus neregistruotų gręžinių problemos mastą, Seimui pateikti trys įstatymų projektai, kuriais siekiama sustiprinti požeminio vandens išteklių kokybinę ir kiekybinę apsaugą, užtikrinti saugaus geriamojo vandens tiekimą gyventojams.
nuotrauka
2021-04-15 11:51
Visuomenė bet kada galės pasitikrinti ūkio subjektų išleidžiamų nuotekų kiekį ir užterštumą, o valstybė veiksmingiau kontroliuos jų išleidžiamus teršalus. Išleidžiamos į vandens telkinius nuotekos – vienas pagrindinių jų taršos šaltinių, kurių monitoringą nuo liepos 1 d. užtikrins Aplinkos ministeri...
nuotrauka
2021-04-08 11:12
Kauniečių pamėgtame Nemuno ir Neries Santakos parke po užsitęsusios pauzės atnaujinti rekonstrukcijos darbai. Dar kovo mėnesį rangovai ėmėsi itin prastos būklės Senosios prieplaukos, vadinamojo Daugirdo amfiteatro, toliau veiksmas įsibėgėja popiežiaus Jono Pauliaus II kalnelio prieigose. Visus darbu...
nuotrauka
2021-04-01 11:12,      papildyta 2021-04-01 13:07, Papildyta „Rapsoilos“ komentaru
Kovo 31-osios rytą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai kartu su aplinkosaugos specialistais ir ugniagesiais-gelbėtojais atliko kratą Mažeikių rajono uždarojoje akcinėje bendrovėje „Rapsoila“, kurios veikla – pagrindinio ekologiškai švarių degalų komponento – iš rapsų išga...
nuotrauka
2021-03-31 11:49
Aplinkos ministerija atnaujino Lietuvoje veikiančių įmonių, kurioms 2021-2025 m. planuojama paskirstyti nemokamus apyvartinius taršos leidimus, sąrašą. Jis sudarytas įvertinus Europos Komisijos patikslintus taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis tikslus 2021–2030 m.
nuotrauka
2021-03-30 17:36
Aplinkos ministerijos siūlomiems pelenų ir šlako, susidariusių atliekų deginimo įrenginiuose, tvarkymo ir panaudojimo reikalavimų pakeitimams iš esmės pritarė akademinės bendruomenės, verslo, valstybinių institucijų, asocijuotų struktūrų atstovai ir pateikė papildomų pastabų bei pasiūlymų.
nuotrauka
2021-03-23 14:18
Seimas priėmė naujos redakcijos Želdynų įstatymą, kuriuo nustatomas aiškesnis želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo teisinis reguliavimas.
nuotrauka
2021-03-04 07:23
2020 metai verslui buvo tikras iššūkis, nes pareikalavo skubios esamų strategijų ir planų peržiūros bei greitų sprendimų ir ryžtingų pokyčių. Tačiau šie metai mūsų įmonei buvo ir augimo bei naujų galimybių laikas: pritaikėme naujas strategijas ir darbo metodikas, įsisavinome „Co-Create“ modelį, kuri...
nuotrauka
2021-03-01 16:57
Ekonomikai žengiant neutralumo klimatui keliu, pramonės laukia transformacija: įmonėse ilgainiui nebebus naudojamas iškastinis kuras, taršius gamybos procesus ir žaliavas keis žiedinės ekonomikos principai, dominuos žalieji pirkimai. Iki 2035 m žiediškumo indeksas (atgautų atliekų panaudojimas) pram...
nuotrauka
2021-01-25 13:07
Vilniaus „Grinda“ neseniai baigė sostinės judrios T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, bet jau imasi dar didesnio projekto. 500 ha teritorijoje, apimančioje Šeškinės, Pašilaičių ir Fabijoniškių gyvenamuosius rajonus, lietaus nuotekų tinklai bus rekonstruojami pritaikant tva...
nuotrauka
2020-12-18 07:28
Galima įsigyti ir pasodinti labai dekoratyvių, brangių augalų, tačiau visuma nedžiugina. O galima pasirinkti neryškius, neišraiškingus augalus, tačiau tinkamai sukomponuota jų visuma atima žadą. Paslaptis – rasti idealų santykį tarp augalų ir juos supančios erdvės. Apie tai – įmonės UAB „Stebulė“ di...

Statybunaujienos.lt » Aplinka