2021 spalio 25 d. pirmadienis, 19:13
Reklama  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2021-10-23 07:16
Konstitucijos prospekte ir toliau tęsiami Žaliosios bangos kūrimo darbai. Nuo spalio 22 d. 9 val. Konstitucijos pr. laikinai keisis eismo organizavimas tarp Lecho Kačinskio ir Kalvarijų g., ties Jono Jablonskio skveru. Planuojama, kad darbai vyks iki spalio 29 d.
nuotrauka
2021-10-22 07:40
Miestų želdynai – tema, kuri darosi vis aktualesnė brangstant sklypams, aktyvėjant statyboms, žaliųjų erdvių rekonstrukcijos projektams ir visiems siekiant turėti atgaivos suteikiančias žalias erdves didmiestyje. Jau daugiau kaip du dešimtmečius miestų ir privačių sklypų želdynus ir medžius prižiūri...
nuotrauka
2021-10-21 16:26
Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyti asignavimai Aplinkos ministerijai sudaro 352 mln. eurų, o konsoliduoti asignavimai auga 54 mln. eurų – iki 481 mln. eurų. Gerokai didėja atlyginimų dalis – nuo 49,86 mln. eurų šių metų biudžete iki 58,9 mln. eurų 2022-aisiais.
nuotrauka
2021-10-20 11:58
Šiaulių apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį vienai Šiaulių įmonei kaip juridiniam asmeniui, jos direktoriui V. B. ir bendrovės darbuotojui Z. P. Įmonė kaip juridinis asmuo ir jos direktorius pripažinti kaltais dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, neteisėto naudojimosi UAB „Šiau...
nuotrauka
2021-10-14 07:55
Aplinkos apsaugos departamentui stabdant dalį AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („Klasco“) veiklos, aplinkos ministras Simonas Gentvilas atkreipia dėmesį, kad aplinkosaugininkai priėmė sprendimą surinkę reikalavimus pažeidžiančio dulkėtumo įrodymus.
nuotrauka
2021-10-12 15:38
Viena pagrindinių Vilniaus transporto arterijų – Konstitucijos prospektas – toliau keičiasi ir netrukus taps visapusišku Žaliosios bangos pavyzdžiu. Kiekvienas jo kilometras žaliuos medžiais, krūmais, vijokliais: želdiniais bus atskirta ne tik važiuojamoji dalis ir pėsčiųjų takai, bet kai kuriose at...
nuotrauka
2021-10-10 06:25
Naujamiestyje, tarp Vytenio, Švitrigailos, A. Vivulskio gatvių statant naują kvartalą T. Ševčenkos g. 25, planuojama atnaujinti ir Simono Konarskio skverą. Suprojektuoti ir įgyvendinti šį projektą įsipareigojo kvartalo plėtotojai.
nuotrauka
2021-10-07 06:53
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pradėjo svarstyti miesto želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pakeitimus – tam, kad galėtų sugriežtinti leidimų kirsti išdavimo tvarką ir saugotų visus medžius, išskyrus pripažintus invaziniais. Leidimai būtų reikalingi kiekvienam medžiui – nesvarbu, jis saugoti...
nuotrauka
2021-10-05 13:54
Artėjant terminui, iki kurio pabaigos Lietuva turi užtikrinti tinkamą miestų nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimą bei pakankamas centrailizuotai tvarkomų nuotekų apimtis, ne visi viešieji geriamojo vandens ir nuotekų tvarkytojai skuba imtis priemonių.
nuotrauka
2021-09-15 11:42
Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako atliekų tvarkymo reikalavimus. Nuo šiol šias atliekas bus galima saugiai panaudoti keliams tiesti, pastatų pamatams, šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, sąvartynų uždarymui ir laikiniems keliams juo...
nuotrauka
2021-09-10 09:41
Darbas iš namų naudingas planetai – tokios nuotaikos pasklido pasaulyje 2020 m., pasirodžius palydovinėms Kinijos nuotraukoms, kuriose vaizdo netemdė čia anksčiau tvyrojęs smogas.
nuotrauka
2021-09-07 09:01
Visuomenės svarstymui rugsėjo 21 d. bus pristatomas viešosios erdvės ties V. Kudirkos g. 14 ir Z. Sierakausko g. 15 Vilniuje sutvarkymo projektas. Netoli būsimos Nacionalinės koncertų salės projektuojamos teritorijos plotas – 2015 kv. m. Didžiąją dalį šios erdvės dabar užima automobilių privažiavimo...
nuotrauka
2021-09-01 11:07
Ateityje Europos Sąjunga neberems tiesioginių investicinių vandentvarkos projektų – nebent pačių vandens paslaugų įmonių jungimąsi.Apie tai pranešė aplinkos ministras Simonas Gentvilas, lankydamasis Marijampolės savivaldybės įmonėje „Sūduvos vandenys“.
nuotrauka
2021-08-30 07:57
Aplinkos ministerijos patikslinta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarka, tikimasi, prisidės šalyje plėtojant vėjo energetiką, o vertingiausias šalies kraštovaizdžio erdves apsaugos nuo vizualinės taršos aukštais statiniais.
nuotrauka
2021-08-25 16:25
Vilniaus miesto Taryba pritarė sprendimui pirkti beveik hektaro ploto žemės sklypo dalį Perkūnkiemio kvartale, Girulių gatvėje 5. Suformavus atskirą sklypą, jis bus skirtas įrengti viešąjį želdyną.
nuotrauka
2021-08-24 14:18
Bendruomenių rūmų teritorijoje toliau vyksta atnaujinimo darbai – įgyvendinamas viešųjų erdvių sutvarkymo prie Panevėžio bendruomenių rūmų projektas.
nuotrauka
2021-08-20 09:54
Vandens gurkšnojimas daugeliui jau tapo kasdieniu įpročiu, tačiau nuostatos dėl to, koks vanduo yra saugus vartoti, skiriasi. Šeši iš dešimties (63 proc.) vilniečių saugiu gerti laiko vandenį iš čiaupo, tačiau yra nemažai manančių, kad prieš tai jį būtina išfiltruoti ar užvirinti, arba geriau geriam...
nuotrauka
2021-08-20 07:03
Vilniečiams, matyt, jau tapo įprastu reiškiniu matyti nuolat besikeičiančias, renovuojamas miesto gatves, atgimstančius rajonus. Naujos vietos greitai tampa traukos objektais, pritraukiančios tiek ir naujus gyventojus, tiek ir naujų ofisų ieškančias įmones. Viena tokių vietų – ir Manufaktūrų gatvė b...
nuotrauka
2021-08-19 07:23
Siekdama perdirbti arba atiduoti perdirbimui visas akmens vatos atliekas, izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ parengė ir pradėjo vykdyti žiedinės ekonomikos principais pagrįstą 5 veiksmų planą savo gamyklose.
nuotrauka
2021-08-18 14:29
Jau kitąmet bus sutvarkyta ilgą laiką buvusi apleista Šnipiškių dalis - šiandien prasideda teritorijos tarp Giedraičių ir Kintų gatvių tvarkymas. Čia bus įrengta aikštelė, aplink ją išsidėstys sėdimos vietos, tad atsiras puiki vieta koncertams, mugėms ir kitiems renginiams, kvartalas taps dar vienu ...

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

Tvarumas ir žaliosios sienos didmiesčiuose

Miestų želdynai – tema, kuri darosi vis aktualesnė brangstant sklypams, aktyvėjant statyboms, žaliųjų erdvių rekonstrukcijos projektams ir visiems siekiant turėti atgaivos suteikiančias žali...