2023 gruodžio 7 d. ketvirtadienis, 21:29
Reklama  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2023-12-05 13:11
Pavojingų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika" šių metų lapkričio 3-23 d. atliko planinius deginimo jėgainės remonto darbus. Po paskutiniojo jėgainės planinio stabdymo profilaktiniams remonto darbams 2022 metais, jėgainė be sustojimo sklandžiai veikė rekordiškai ilgiausią laikotarpį – net 392 dienas.
nuotrauka
2023-12-04 16:23
Aplinkos ministerija pirmadienį įteikė apdovanojimus žaliausioms Lietuvos savivaldybėms. Jomis tapo Utenos rajono, Vilniaus ir Klaipėdos miestų savivaldybės. Visos trys tapo jau antrą kartą sudaryto Lietuvos savivaldybių aplinkosaugos reitingo lyderėmis.
nuotrauka
2023-12-04 12:51
Penktadienio vakarą pagrindinėje sostinės Katedros aikštėje iškilmingai įžiebta Vilniaus Kalėdų eglė. Šiemet puoštas natūralus spygliuotis medis, kurį miestui padovanojo jo gyventojai. Eglės papėdėje taip pat įrengta didžiulių aukso spalvos dovanų kompozicija ir speciali apžvalgos aikštelė, kuri lei...
nuotrauka
2023-12-04 10:08
Lapkričio pradžioje Kretingoje po stipraus lietaus kilęs potvynis, užpylęs gatves ir kiemus, ne tik naikino žmonių turtą, bet ir kilo taršos pavojus: teko į vandens telkinius išleisti nevalytas nuotekas. Šis įvykis atskleidė, kad savivaldybės ir gyventojai nepakankamai pasirengę dėl klimato kaitos v...
nuotrauka
2023-12-01 14:19
Aplinkos ministerija primena, kad asmenys savo namuose įsirengę biologinio valymo ir septiko tipų individualius nuotekų tvarkymo įrenginius ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinius metus turės atlikti į aplinką išleidžiamų nuotekų tyrimą laboratorijose. Toks reikalavimas įsigalioja nuo Naujųjų m...
nuotrauka
2023-12-01 09:32
Būsto pirkėjai Lietuvoje vis didesnį dėmesį skiria tvarumo aspektams. Beveik dviem trečdaliams (63 proc.) šalies didmiesčių gyventojų yra svarbu, kad namai būtų statomi kuo mažiau kenkiant aplinkai. Tą atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva" iniciatyva KOG rinkoda...
nuotrauka
2023-11-28 12:14
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sisteminės korupcijos ir finansinių nusikalstamų schemų Vilniaus regiono atliekų tvarkymo srityje, susijusių su stambaus masto kyšininkavimu, papirkimu, prekyba poveikiu, piktnaudžia...
nuotrauka
2023-11-24 12:16
Kėdainių rajono savivaldybės iniciatyva, gavus Aplinkos ministerijos paramą, griaunama nuo 1975 m. nebeeksploatuojama Kruosto hidroelektrinės (HE) užtvanka. Tai pirmas užtvankos šalinimo projektas Nevėžyje, 209 km ilgio upėje, kurioje oficialiai iš viso yra 5 užtvankos.
nuotrauka
2023-11-24 10:18
Ką svarbu žinoti dėl sodo namo statybos mėgėjų sodo žemės sklype, jei yra nustatyta paviršinių vandens telkinių apsaugos zona? Kaip vyksta pagalbinių pastatų statyba sodų bendrijose? Atsako Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (Statybos inspekcija).
nuotrauka
2023-11-23 11:10
Augant Vilniui ir žmonių jame skaičiui, didėja ir surenkamų komunalinių atliekų kiekis. Dėl išaugusių jų tvarkymo sąnaudų ir apimties sostinė peržiūri vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Tarybai pritarus, vidutinio 60 kv. m buto savininkui rinkliava už komunalinių atliekų...
nuotrauka
2023-11-20 13:13
Baigti ežero pakrantės prie Gulbinų kvartalo atvėrimo visuomenei darbai. Vilniaus miesto savivaldybė pasirūpino apie 250 m ilgio medinio tako nutiesimu, taip pat ežero pakrantėje sukurta poilsiavietė, įrengtos grilio vietos su suoliukais. Patogiam gyventojų praėjimui išvalytos nukritusios medžių šak...
nuotrauka
2023-11-20 10:23
Šią savaitę pradedami prevenciniai Gedimino kalno pietinio šlaito stabilizavimo darbai. Juos UAB „Rekreacinė statyba“ vykdys už Gedimino kalno priežiūrą atsakingo Lietuvos nacionalinio muziejaus užsakymu. Darbai organizuojami nuolatinės šlaitų stebėsenos metu užfiksavus nedidelį grunto įtrūkimą, kur...
nuotrauka
2023-11-17 09:51
Vyriausybė patvirtino 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus, kuriais naujoms finansavimo kryptims paskirstoma 111,7 mln. eurų. Šios lėšos bus naudojamos Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plane 2021-2030 m. (NEKSVP) numatytoms šiltnamio efektą sukelian...
nuotrauka
2023-11-16 12:35
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia sostinės verslininkus, įmones, įstaigas ir bendruomenes kurti kalėdinę nuotaiką kartu ir puošti savo vitrinas, langus, pastatų fasadas šventine tematika. Laikinų šventinių dekoracijų suderinti su miesto Savivaldybe ar gauti leidimą nereikia.
nuotrauka
2023-11-16 12:20
Klaipėdos miesto valdžia, vis dažniau sulaukianti gyventojų nusiskundimų dėl statybininkų netvarkos šalia statybviečių, padidino kontrolę. Šiais metais jau nustatyta dvigubai daugiau pažeidimų nei praėjusiais metais.
nuotrauka
2023-11-15 12:11
Slūgstant Minijai situacija dėl potvynio Klaipėdos rajone stabilizuojasi, tačiau tikrieji žalos mastai pasimatys tik nusekus vandeniui. Kol kas kai kur keliai vis dar apsemti, yra ir sodybų, ties kuriomis laikosi vanduo, bet jau galima identifikuoti probleminius taškus bei planuoti, kaip sumažinti p...
nuotrauka
2023-11-13 12:32
Turto bankas pradeda iniciatyvą, kuria siekiama išsaugoti kuo daugiau „ne vietoje“ išaugusių medžių. Šie medžiai, augantys prie valstybės viešųjų pastatų bei parduodamų objektų bus užfiksuoti, o atėjus laikui – persodinti į naujas tinkamesnes vietas.
nuotrauka
2023-11-13 12:25
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija), patikrinusi vienbučio gyvenamojo namo statybos darbų teisėtumą, konstatavo, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi savavališkai. Namo žemės sklypas Zakeliškių kaime, Kelmės rajone, patenka į kom...
nuotrauka
2023-11-09 13:03
Aplinkiniuose rajonuose problemų pridaręs potvynis atsirito ir į Klaipėdą. Danės upėje ties Klaipėda taip pat pasiektas stichinis vandens lygis – šiandienos 11:30 valandos duomenimis, vandens lygis siekė 289 cm (riba – 280 cm).
nuotrauka
2023-11-09 09:53
Įvertinę viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl sostinės Verkių regioniniame parke, Verkių miške, vykdomo medžių kirtimo, Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo gynimo skyriaus prokurorai savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.

Statybunaujienos.lt » Aplinka