2023 sausio 29 d. sekmadienis, 23:45
Reklama  |  facebook

VIRMALDA. Savaime susitankinančio grunto technologija sąnaudas mažins trečdaliu

2019-05-06 07:26
Jau greitai Lietuvos rinkai bus pristatyta savaime susitankinančio grunto technologija. Ji kuriama bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakultetui, Statybinių medžiagų katedrai.
nuotrauka
Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. MB VIRMALDA nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

„Žemės darbai yra imlūs laiko, lėšų ir darbo jėgos. Mes esame inovatyvi įmonė, todėl ieškojome būdų įdarbinti inžinerinį protą, o ne fizinę jėgą, darbus atlikti efektyviai“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, kalbėdamas apie savaime susitankinančio grunto technologijos idėją.

Sprendinių, kaip pakeisti neefektyvius žemės darbus, V. Rabačius ieškojo Europoje, tačiau rastos technologijos netiko Lietuvai. 

„Pabendravę su Lietuvos mokslininkais nutarėme, kad problemos sprendimo naujų būdų reikia ieškoti patiems, pasinaudojant ir tuo, kas jau sukurta Europoje“, – kalbėjo V. Rabačius, akcentuodamas, kad Lietuva turi didelį mokslo potencialą. Taip gimė verslo ir mokslo tandemas, kurio sprendiniai įtakos turės visam statybos sektoriui.

Surado būdą sutankinti gruntą be mechaninio poveikio ir jį panaudoti kelis kartus

Daugelis statybos procesų yra susiję su žemės darbais, kai tenka iškasti ir išvežti didelius kiekius grunto, iš karjerų atvežti naujo, jį supilti ir sutankinti, kad būtų pasiektos būtinos grunto, esančio po pamatais, iškasose ir pan., savybės.

Nuotraukoje – savaime susitankinančio grunto bandymai laboratorijoje

Savaime susitankinančio grunto technologija situaciją keičia iš esmės – leidžia panaudoti esamą gruntą, jį permaišius su įvairiais mineralinės kilmės priedais, kuriuose gali būti naudojami ir nanopriedai. Tokiu būdu, pasak mokslinio projekto vadovo Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus bei Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidento, gaunamas gruntas, kurio savybės yra geresnės, negu atvežto iš karjerų.

Naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, tausojami gamtos ištekliai – mažiau naudojami žvyro ir kitų medžiagų karjerai. Ženkliai sumažėja transporto išlaidos ir tarša – nebereikia išvežti ir atvežti grunto: visi procesai vykdomi vietoje – statybvietėje iškasamas gruntas, permaišomas su rišikliais ir supilamas atgal.

Grunto nebereikia ir tankinti – naudojant naująją technologiją, gruntas paverčiamas laikinai takiu skysčiu ir supilamas atgal. Pirminį stiprumą toks gruntas įgyja vos po kelių valandų – galima pradėti asfaltuoti ar atlikti kitus darbus.

Technologija gali būti naudojama ir atvirkštiniam procesui: sutvirtintas gruntas gali būti vėl paverčiamas takiu skysčiu.

Taigi – ištikus avarijai ar vykdant remontą, gruntas gali būti taip pat paprastai pakartotinai iškasamas, naudojamas kelis kartus. 

Eksperimentuoja su nanopriedais

Kartais gruntas būna užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, atvežtas iš sąvartyno. Tokius gruntus reikia išvežti, perdirbti, utilizuoti. KTU universiteto mokslininkai atlieka bandymus – eksperimentuoja, kaip surišti chemiškai kenksmingas medžiagas. 

„Vienas iš būdų – pasiekti tokias grunto savybes, kad cheminės medžiagos nebūtų išplaunamos. Dirbame ieškodami būdų surišti cheminius junginius, stabilizuoti kenksmingas medžiagas grunte taip, kad jį būtų galima naudoti pakartotinai. Tam naudojami nanopriedai, kurie ryškiai modifikuoja rišiklio savybes, didindami tankį, stiprumą, nepralaidumą vandeniui. Tad jo nereikės perdirbti, saugoti – utilizavimas vyks vietoje, – pasakoja prof. Ž. Rudžionis. – Nanopriedai gali būti naudojami ne tik sprendžiant problemas dėl užteršimo, bet ir siekiant labai didelio grunto tankio.“

Naujosios technologijos panaudojimo sritys yra įvairios – nuo tranšėjų sutvirtinimo iki elektros kabelių perkaitimo sprendinių. Įrengiant ar stiprinant krantines, naujoji technologija padės pasiekti didelį grunto stiprumą (stipris gniuždant – virš 5 MPa); statant hidrotechninius statinius – pasiekti didelį nelaidumą vandeniui. Naujoji technologija gali būti naudojama po žeme tiesiant aukštos įtampos elektros kabelius, kurie paprastai labai įkaista. Gruntas, panaudojus specialius rišiklius, gali absorbuoti šilumą ir ją išsklaidyti, taip apsaugodamas kabelius nuo perkaitimo. Mokslininkai įsitikinę, kad galima rasti dar daugiau panaudojimo galimybių perdirbant gruntus.

Lietuvių kuriama savaime susitankinančio grunto technologija nėra absoliučiai unikali – pasaulyje yra panašių. Tačiau ši technologija yra modifikuota, įvedami elementai, kurie pasaulyje nenaudojami. Vieni iš tokių – nanomedžiagos. Projekto partneriai tikisi pasiekti unikalesnių savybių. 

Ekonominis ir ekologinis efektas – stulbinantis

Pirminiai technologijos bandymai jau atlikti, tačiau su įvairių Lietuvoje sutinkamų gruntų tipais ir užterštais gruntais būtina atlikti daug eksperimentų tiek laboratorijoje, tiek lauko sąlygomis. Projekto partneriai šių metų pradžioje tikisi sulaukti specialaus įrenginio gruntui permaišyti. „Virmaldos“ užsakymu, šis mobilus įrenginys gaminamas Danijoje. Kai įrenginys, tiksliai dozuojantis rišiklius ir maišantis gruntą, pasieks Lietuvą, prasidės praktiniai lauko darbai, panaudojant laboratorijoje gautus rezultatus. Pirmieji realūs rezultatai paaiškės jau greitai. 

Projekto metu buvo atlikti skaičiavimai, kurie parodė, kad technologiją naudojant, pavyzdžiui, tranšėjoms, pasiekiamas 30 proc. ekonominis efektas. Ši technologija kuria ir daugiau pridėtinių verčių: mažėja griūčių rizika – didėja darbų sauga, statybvietėje mažėja triukšmas.

Bendras „Virmaldos“ ir KTU projektas vykdomas jau metus, tačiau, šių metų pradžioje pasirašius paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas paramos lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“, projekto partneriai tikisi, kad įvyks esminis proveržis šioje srityje, ir jų sukurtas grunto tankinimo būdas bus reikalingas visose Lietuvos statybose. Projekto metu partneriai sukurs tris inovatyvius produktus, tačiau jau dabar galvoja apie perspektyvas, nes technologija turi didelį ir platų panaudojimo potencialą, kūrėjai tikisi pasiekti daugiau skirtingų grunto savybių ir pasiūlyti rinkai jų taikymo būdų.

Projektą inicijavo „Virmalda“. Tokie projektai, kai verslas kreipiasi į mokslininkus su konkrečiais klausimais, žino, ko reikia, turi idėjų, kaip pastebi prof. Ž. Rudžionis, yra sėkmingiausi. 

Lemiantis įmonės sėkmės faktorius – inžinerinio kūrybingumo skatinimas

„Kad galima būtų kurti, įgyvendinti inovacijas, pirmiausia reikia turėti kūrybingų specialistų komandą, – yra įsitikinęs „Virmaldos“ direktorius V. Rabačius. – Iš 22 mūsų įmonės administracijoje dirbančių žmonių septyni studijuoja. Tai ne įdarbinti studentai, o įmonės žmonės, išsiųsti parnešti naujausių žinių.“

Toks požiūris sudarė galimybę „Virmaldos“ veiklą diversifikuoti keliomis kryptimis. Viena iš jų – paveldas. Paveldo saugojimo srityje įmonė yra viena iš stipriausių Lietuvoje – didžiuojasi turinti daugiausia meno specialistų ir vykdanti vienus iš įdomiausių šios srities projektų. Kita sritis – angarų statyba, vykdoma bendradarbiaujant su „Frisomat“ AS iš Belgijos – pasaulinio lygio metalinių konstrukcijų gamintojais. 

Trečioji sritis, į kurią šiuo metu nukreiptas pagrindinis įmonės dėmesys ir investicijos, – savaime susitankinančio grunto technologijos kūrimas, bendradarbiaujant su KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra.

„Sykiu su mokslininkais iš Kauno technologijos universiteto kuriama technologija bus naudinga ne tik atliekant įprastus žemės darbus statybvietėse, bet ir ištikus tokioms avarijoms, kokia įvyko Vilniuje, Upės gatvėje, kai didelis teršalų kiekis pateko į vandenį ir gruntą“, – sako įmonės „Virmalda“ direktorius V. Rabačius, pritardamas prof. Ž. Rudžionio žodžiams, kad šis projektas neturi baigtinio taško. Technologija turi didelį įvairių galimybių dirbti su gruntu potencialą, todėl projekto partneriai ketina ją nuolat tobulinti – ieškoti naujų savybių, kurias galima suteikti gruntui. 

MB VIRMALDA nuotr.

Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2023-01-14 07:04
Vilniuje, tarp Giedraičių ir Kintų gatvių esančioje teritorijoje, bus įrengtas skveras su pakelta terasa, kurios apačioje bus galima rengti įvairius renginius, muges, koncertus, o viršuje esančiu taku pasivaikščioti ir pasigrožėti rajonu iš viršaus.
nuotrauka
2023-01-06 15:09
Sausio 6-oji – tradicinė Trijų karalių šventė, pažyminti Kalėdinio laikotarpio pabaigą. Dažnai būtent šią dieną į dėžes vėl pakuojamos šventinės dekoracijos ir nupuošiamos kalėdinės eglės.
nuotrauka
2023-01-05 07:24
Kaune kasmet sugeneruojama apie 400 tonų asbesto atliekų. Sveikatai kenksmingų statybinių šiukšlių utilizavimas jau dešimtmetį kompensuojamas iš miesto biudžeto. Startavo nauja programa: kauniečiams bus pilnai padengiamos ne tik pavojingų atliekų surinkimo bei sutvarkymo, bet ir transportavimo į sąv...
nuotrauka
2022-12-28 13:54
Artėjant Naujiesiems metams visuomenėje vis garsiau kalbama apie fejerverkų daromą žalą ne tik gyvūnams, aplinkai, bet ir žmonėms. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fejerverkų sukeliamas garsas didelį stresą varo ir nuo karo bėgantiems, šiuo metu Lietuvoje apsistojusiems ukrainiečiams. Naujųjų metų naktį...
nuotrauka
2022-12-27 15:04
Vis dar neatsiejama Naujųjų Metų sutikimo dalis yra fejerverkai. Švęsdami kasmet į orą paleidžiame daug įvairių pirotechninių gaminių, kurių sprogimai padidina triukšmo lygį, degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokybę, į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai (kietosios dal...
nuotrauka
2022-12-27 06:06
Seimas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Angliavandenilių išteklių mokesčio ir Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymų pakeitimams, kuriais įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas ir mažinama administracinė naš...
nuotrauka
2022-12-27 05:27
Seimas priėmė Želdynų įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti želdinių apsaugą. Šie pakeitimai įsigalios nuo 2023 m. gegužės 1 d.
nuotrauka
2022-12-22 04:53
Aplinkos ministerija nepradės Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo, kol su vietos bendruomenėmis išsamiai neaptars galimų ūkininkavimo, miškų kirtimo, statybos ir architektūros pasikeitimų.
nuotrauka
2022-12-06 10:43
Jūrės miestelyje (Kazlų Rūda), kuriame gyvena 400 žmonių, įgyvendintas neeilinis projektas – prie 30 sodybų įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, kurie ne tik daro gyvenimą patogesnį, bet ir saugo aplinką.
nuotrauka
2022-12-01 11:13
Nors kalendorinė žiema prasideda šiandien, vilniečiai jau turėjo progų prasilenkti su miesto teritoriją tvarkančių įmonių traktoriais, motoblokais, kompaktiškais sniego valytuvais bei kita įranga. Šį šaltąjį sezoną sostinės viešąsias erdves prižiūrės daugiau kaip 200 skirtingos technikos.
nuotrauka
2022-11-25 06:58
Seimas pritarė Želdynų įstatymo pataisoms įstatyme įtvirtindamas, kad savivaldybių atstovaujamosios institucijos galės pačios spręsti dėl didesnių atkuriamosios vertės įkainių nustatymo savo sprendimu saugotinais paskelbtiems želdiniams.
nuotrauka
2022-11-24 16:15
Ketvirtadienį, lapkričio 24 d., Seimas pritarė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo pataisoms, numatančioms palengvinimus gyventojams. Nuo 2023 m. įteisinti gręžinius bus dar paprasčiau, o įteisinimo procedūros tais atvejais, kai požeminio vandens išteklių naudojimui...
nuotrauka
2022-11-21 14:47
Kauno apygardos prokuratūros prokuroras teismui su kaltinamuoju aktu perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Jonavos rajone veikianti naftos atliekų tvarkymo įmonė kaltinama dėl aplinkos apsaugos pažeidimų. Įtariama, jog įmonės padarytos žalos aplinkai vertė siekia daugiau nei 2,3 mln. eurų.
nuotrauka
2022-11-14 10:03
Tvarumo ataskaitos seniai nebėra naujiena verslo pasaulyje – didelės viešojo intereso įmonės yra įpareigotos atskleisti nefinansinę informaciją jau penkerius metus, o nuo 2024 m. įsigaliosianti direktyva dėl įmonių informacijos apie tvarumą teikimo (angl. CSRD – Corporate Sustainability Reportin...
nuotrauka
2022-10-31 09:14
Kiekvienais metais komunalininkai, atliekų tvarkytojai pastebi, kad nuo spalio iki lapkričio mėnesio vidurio, Vėlinių laikotarpiu, atliekų srautas kapinių teritorijoje padidėja kone dvigubai. Šiuo laikotarpiu žmonės stengiasi aplankyti artimųjų kapavietes ir jas sutvarkyti. Pavyzdžiui, sugrėbti lapu...
nuotrauka
2022-10-27 09:17
Vilniaus Pilaitės bendruomenė susirūpino, kad tiesiant dviračių taką Pilaitės prospekto ir Elbingo gatvių sankryžoje bus pašalinta prieš 40 metų pasodinta beržų alėja. Vilniaus savivaldybės specialistai ramina – alėja išliks, o gyventojai turės patogesnę sankryžą.
nuotrauka
2022-10-26 15:19
Lietuvos jūrų muziejuje kartu su Aplinkos ministerija spalį surengta konferencija „Gyvūnų gerovės, apsaugos ir globos pokyčiai Lietuvoje: rezultatai, iniciatyvos ir iššūkiai ateičiai“ pažymėjo naujojo muziejaus objekto – Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro veiklos pradžią. Pirmieji šio centr...
nuotrauka
2022-10-26 15:00
Vilniaus sprendimas nešienauti žaliųjų plotų šiemet tapo vienu iš labiausiai aptarinėjamų įvykių. Visgi tikėtina, kad ateityje miestuose nešienaujamų plotų ir pievų bus daugiau – šešiose Europos valstybėse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad jei miestai nori būti tvarūs ir efektyviai prisidėti pr...
nuotrauka
2022-10-25 10:27
Vilniaus apygardos administracinis teismas iš dalies patenkino akcinės bendrovės „Eglės sanatorija“ skundą ir nuo 125 503 Eur iki 25 100,6 Eur sumažino jai Aplinkos apsaugos departamento paskirtą ekonominę sankciją už sunaudotą vandenį.
nuotrauka
2022-10-21 05:50
Vilnius ruošiasi būsimosios Nacionalinės koncertų salės aplinkos tvarkymui – per artimiausius metus teritoriją planuojama sutvarkyti taip, kad ji ne tik pabrėžtų koncertų salės architektūrą, bet ir taptų patogia viešąja erdve susitikti ir pailsėti miestiečiams.

Statybunaujienos.lt » Aplinka