Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatoma, kad deklaracijos už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą yra teikiamos bei mokesčiai mokami ne kas ketvirtį kaip dabar, o kartą per metus, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime.

Atsižvelgus į teismų praktiką ir įvertinus proporcingumo bei protingumo kriterijus bei siekiant efektyvesnės išteklių apsaugos, pakeistas finansinės atsakomybės už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį ar be leidimo išgautą išteklių kiekį reglamentavimas.

Įsigaliojus pakeitimams mokesčių už išgautus gamtos išteklius kontrolę vykdanti institucija taikys skirtingo dydžio ekonominę sankciją, atitinkančią pažeidimo pobūdį, padarytą žalą, sunkinančias ar lengvinančias aplinkybes. Ekonominė sankcijos dydis, priklausomai nuo minėtų aplinkybių, bus nustatomas mokėtiną mokesčio sumą dauginant iš koeficiento nuo 2 iki 10.

Siekiant įgyvendinti 2020 m. priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. tam tikra dalis mokesčių už aplinkos teršimą ir mokesčių už valstybinius gamtos išteklius bus bendrai įskaitoma į valstybės biudžetą. Nebeliks nuostatų, kiek šių lėšų skiriama konkrečioms specialiosioms programoms finansuoti. Kasmet Vyriausybė rengdama metinį valstybės biudžetą ir Seimas tvirtindamas valstybės biudžetą nuspręs, kiek lėšų skirti specialiosioms aplinkosauginėms programoms finansuoti.

Be to, numatyta, kad programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, negalės būti naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. Taip pat AARP lėšas siūloma leisti naudoti oro ir vandens taršos mažinimo ir prevencijos investiciniams projektams, bet AARP lėšos nebebus naudojamos darbo užmokesčiui.