Europos Sąjungos Energijos vartojimo efektyvumo direktyva numato, kad iki 2017-ųjų galutiniams vartotojams privaloma įsirengti centralizuotai tiekiamos šilumos apskaitos prietaisus (daliklius arba skaitiklius), jei tai techniškai įmanoma, finansiškai pagrįsta ir proporcinga galimam sutaupyti energijos kiekiui. Todėl Energetikos ministerijos užsakymu LEI tyrėjai turėjo įvertinti, ar privalomas šilumos apskaitos prietaisų įrengimas Lietuvoje būtų ekonomiškai veiksmingas.

Tyrimo išvadose teigiama, kad Lietuvos daugiabučiuose namuose, statytuose 1961-1996 metais, vyrauja vienvamzdės stovinės šildymo sistemos. Todėl praktiškai nėra techninių galimybių individualiai reguliuoti kiekvieno radiatoriaus šildymo intensyvumą nei rankiniu, nei automatiniu būdu, jei tokiuose namuose nėra atnaujintos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos.

„Iki šiol buvo prieštaringų nuomonių dėl skaitiklių naudos. Norintieji kuo skubiau diegti skaitiklius teigė, kad tai padės sumažinti sąskaitas už šildymą. Tačiau būta nemažai abejonių, kad išlaidos skaitikliams viršys gaunamą naudą. Dabar gavome objektyvias išvadas, kad senesniuose daugiabučiuose išlaidos skaitikliams įrengti ir šildymo sistemai perdaryti būtų pernelyg didelės, o daliai vartotojų – paprasčiausiai nepakeliamos. Todėl, kaip ir iki šiol, reikalavimo visiems šilumos vartotojams privalomai įsirengti individualius apskaitos prietaisus nebus“, – sakė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Tam, kad būtų galima skaičiuoti kiekviename bute sunaudotą šilumą, reikėtų perdaryti daugiabučio stovinę šildymo sistemą į kolektorinę. Remiantis studijoje atliktais skaičiavimais, 60 kv. m ploto buto savininkui tai kainuotų apie 3000 eurų. Įvertinus sutaupomos energijos kiekius, tokia investicija atsipirktų tik per 76 metus.

Maža to, net ir įdiegus individualius šilumos apskaitos prietaisus, šie gali parodyti tik apie pusę daugiabutyje sunaudojamos šilumos. Karštam vandeniui paruošti ir jo cirkuliacijai užtikrinti bei pastato bendrosioms patalpoms šildyti reikalinga energija yra apskaitomos atskirai. Apskaitos prietaisais neįmanoma išmatuoti ir tarp vidinių pastato sienų sklindančių šilumos srautų, kurie gali sudaryti iki pusės visos butui šildyti reikalingos šilumos.

Atkreiptinas dėmesys, kad patys šilumos skaitikliai savaime šilumos netaupo – jie tik suteikia vartotojui tikslesnę informaciją apie sunaudotą šilumos energiją. Visgi studijoje teigiama, kad ir dabartinės daugiabučių šilumos punktuose įrengtos apskaitos sistemos yra pakankamai tikslios bei suteikia visus reikalingus duomenis tiek išsamioms sąskaitoms parengti, tiek informacijai apie pastato energinę būklę gauti.

Žinoma, vartotojams pageidaujant ir jei tam yra techninės galimybės, šilumos tiekėjai gali įrengti vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus. Tačiau svarbu pažymėti, kad kai šilumos skaitiklių ar daliklių diegimas yra neprivalomas, jų tiekėjai yra priversti siūlyti konkurencingesnę kainą.

Tyrimas rodo, kad daug didesnį šilumos sutaupymą garantuoja kompleksinis daugiabučių namų modernizavimas – pastatų apšiltinimas, ventiliavimo sistemos atnaujinimas bei šildymo sistemos pertvarkymas. Tokiam modernizavimui skiriama ir parama. Tuo tarpu individualioms apskaitos sistemoms diegti valstybės parama nenumatyta. 

Studiją galima perskaityti čia.