Aiškesnė MTEP veiklų vertinimo sistema

Vienas svarbiausių siūlomų pakeitimų – suteikti Inovacijų agentūrai aiškų teisinį pagrindą teikti ekspertines išvadas dėl įmonių vykdomų, įvykdytų ar planuojamų vykdyti veiklų atitikties MTEP kriterijams. Tokiu būdu verslas galėtų gauti daugiau aiškumo vertindamas, ar jo projektai atitinka mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklas.

Pasak ministro Edvino Grikšo, Lietuvos verslo investicijos į MTEP vis dar gerokai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, todėl būtina kurti aiškią ir prognozuojamą reguliacinę aplinką. Ministerijos vertinimu, būtent neapibrėžtumas dėl MTEP veiklų vertinimo šiuo metu yra viena pagrindinių kliūčių, ribojančių verslo investicijas į inovacijas ir technologijų kūrimą.

Lietuvos investicijos į MTEP vis dar atsilieka nuo ES vidurkio

Šiuo metu Lietuvos verslo investicijos į MTEP sudaro 0,43 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 1,49 proc. BVP. Nors siūlomi įstatymo pakeitimai savaime šio skirtumo neišspręs, jie laikomi svarbiu pirmuoju žingsniu kuriant palankesnę aplinką investicijoms į aukštos pridėtinės vertės sprendimus.

Numatoma, kad po įstatymo priėmimo bus parengta ir patvirtinta išsami MTEP veiklų vertinimo tvarka. Tik ją įgyvendinus praktikoje daugiau įmonių galės užtikrintai naudotis MTEP pelno mokesčio lengvata. Vertinama, kad ilgainiui tai galėtų lemti iki 40 papildomų paraiškų dėl veiklų priskyrimo MTEP kasmet.

Mokesčių lengvata išlieka svarbia paskata inovacijoms

Šiuo metu Lietuvoje verslui, investuojančiam į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, taikoma pelno mokesčio lengvata. Įmonės gali iš pajamų tris kartus atskaityti MTEP veikloms patirtas sąnaudas, įskaitant tiesiogiai su MTEP susijusių paslaugų įsigijimą. Taip pat leidžiama taikyti pagreitintą nusidėvėjimą MTEP veikloje naudojamam turtui.

Ši sistema suteikia papildomą finansinę paskatą investuoti į inovacijas, nes įprastai veiklos sąnaudos gali būti atskaitomos tik vieną kartą. 2023 metais MTEP pelno mokesčio lengvata pasinaudojo 328 Lietuvos įmonės.

Didesnis dėmesys eksportui ir tarptautiškumui

Įstatymo pakeitimais taip pat siekiama sustiprinti technologijų ir inovacijų sektoriaus įmonių eksporto galimybes. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai būtų suteikti įgaliojimai rengti eksporto plėtros priemones, o Inovacijų agentūrai – jas įgyvendinti bei kaupti informaciją apie eksportuojančius technologijų ir inovacijų sektoriaus verslus.

Tikimasi, kad šie sprendimai prisidės prie Lietuvos ekonomikos transformacijos plano „3i“ įgyvendinimo, skatins investicijas ir mažins reguliacinį neapibrėžtumą. Taip pat būtų kuriamos palankesnės sąlygos verslui plėstis tarptautinėse rinkose ir aktyviau investuoti į inovatyvių produktų bei technologijų kūrimą.

Įstatymo projektas artimiausiu metu bus svarstomas Seimo komitetuose, o galutinį sprendimą dėl jo priėmimo turės priimti Seimas.