Tokius rezultatus atskleidė „Citadele“ banko trečius metus iš eilės inicijuotas tyrimas „Verslo kliūčių žemėlapis 2018“. Jo metu savo nuomonę apie verslo aplinką išsakė 504 smulkios ir vidutinės įmonės, 34 regioninės verslo asociacijos, visų 60 savivaldybių administracijų atstovai.

Pasienio regionai – rizikos zonoje

Trečius metus sudaromas verslo kliūčių žemėlapis, kaip ir kelis praėjusius metus rodo, kad palankiausias rajonas verslui Lietuvoje yra Neringa, čia verslo laisvės indeksas siekia net 156 proc. šalies vidurkio. Antroje vietoje, kaip ir 2017 m., lieka Vilniaus miesto savivaldybė, kurioje užfiksuotas 137 proc. indeksas, trečioji šias metais – Palanga su 134 proc.

„Citadele“ banko Smulkiųjų ir vidutinių verslo klientų departamento vadovė Giedrė Kubiliūnienė sako, kad tendencija, jog būtent pasienio regionai atsiduria padidintos rizikos zonoje nėra nauja ir tęsiasi jau kelerius metus.

„Jau tampa tradicija, kad su daugiausia kliūčių verslininkai susiduria pasienio savivaldybėse. Tik jei praėjusiais metais pagal kliūtis „pirmavusios“ savivaldybės buvo labiau susikoncentravusios pasienyje su Rusija ir Baltarusija, tai šiais metais jų pastebimai padaugėjo šiaurinėje Lietuvos dalyje, pasienyje su Latvija. Šiaulių apskrityje turime net du didelius kritimus lyginant su pernai metais, taip pat nerimą kelia ir vangiai besikeičianti Radviliškio situacija“, - sako G. Kubiliūnienė.

Tyrimo duomenimis, per metus Šiaulių mieste sumažėjo naujai įregistruotų mažų ir vidutinių įmonių skaičius, bendros nuotaikos taip pat nėra pozityvios.

„22 proc. apklaustų Šiaulių regiono verslininkų tvirtina, kad sąlygos kurti ir vykdyti verslą apskrityje lyginant su pernai metais pablogėjo. Pagal šį rodiklį Šiaulių regionas patenka į pesimistinėmis nuotaikomis gyvenančių regionų trejetuką. Daugiau pesimistiškai verslo aplinką vertinančių verslininkų yra tik Tauragėje - 35 proc. ir Panevėžyje – 23 proc.“, – teigia G. Kubiliūnienė.

Labiausiai jaudinasi dėl konkurencijos didėjimo

Apklausos duomenimis, didžiausias verslo barjeras Šiaulių apskrities verslininkams – mokesčių našta. Taip tvirtina beveik 68 proc. apklaustųjų, o 44 proc. respondentų pagrindine kliūtimi įvardino verslo sąnaudų augimą. Trečioje vietoje atsidūrusi kliūtis – konkurencijos augimas. Net 42 proc. regiono verslininkų, daugiausia visoje Lietuvoje, tai nurodo kaip rimtą kliūtį verslo plėtrai ir augimui.

„Šis konkurencijos augimo rodiklis tikrai iškalbingas ir realiai patvirtina tai, ką ilgą laiką galėjome tik nujausti: imantis ekonominių korekcijų politiniu lygmeniu neišvengiamai atsiranda sektoriai ar, kaip šiuo atveju, geografinės zonos, kurioms ima sektis prasčiau. Šiaurės Lietuvoje esančios savivaldybės pastaruoju metu yra priverstos konkuruoti su Latvija, kuri mūsų šalies vartotojus vilioja palankiomis kainomis alkoholiniams gėrimams. Ir čia susiduriame su situacija, kai geografiškai arti patrauklių užsienio zonų esantys regionai turi laikytis nacionalinio reguliavimo ir vargu, ar net geranoriškiausios vietinės iniciatyvos galėtų padėtį pagerinti iš esmės“, – įsitikinusi G. Kubiliūnienė.

• Kaip galimas socialines grėsmes per artimiausius 5 metus, Šiaulių verslininkai įvardija emigraciją (46 proc.) bei gyventojų išsilavinimą ir su tuo susijusią jų kvalifikaciją (16 proc). Pagal nuogąstavimo dėl emigracijos mastą Šiaulių apskrities verslininkai pirmauja visoje šalyje.
  
  
• Iš ekonominių grėsmių verslo plėtrai daugiausia Šiaulių apskrities verslininkų išskyrė kainų augimą – 40 proc., kapitalo mokesčius – 20 proc. ir darbo jėgos mokesčius – 16 proc.

Pasak G. Kubiliūnienės, verslo barjerus padėtų sumažinti ir didesnis įsitraukimas į darbuotojų motyvavimo priemones, aktyvesnis verslo bendradarbiavimas su savivaldos institucijomis.