Automatizacijos taikymas Lietuvoje įsikūrusiuose tarptautinių kompanijų verslo paslaugų centruose per pastaruosius metus žengė į priekį. „Investuok Lietuvoje“ turimais duomenimis, verslo procesus automatizuoja bent trečdalis jų. 2018 m. pabaigoje juose veikė per 617 robotų – 80 proc. daugiau lyginant su ankstesniais metais. Juos naudojančiose kompanijose vidutiniškai 13 proc. procesų jau yra automatizuoti, o 35 proc. įmonių pradėjo diegti sudėtingesnius autonominio ir pažangaus automatizavimo sprendimus. Anot „Investuok Lietuvoje“ verslo paslaugų ir IRT komandos vadovo Laisvio Makulio, cituojamo pranešime, tai rodo poreikį kurti glaudesnę tokių įmonių ekosistemą.

„Daugelyje šiuos sprendimus taikančių organizacijų viskas prasidėjo nuo kelių darbuotojų iniciatyvos, kurie „Microsoft Excel“ programoje sukūrė individualias greitųjų klavišų kombinacijas ar funkcijas, pagreitinančias darbo eigą. Nors technologijos sudėtingėja, iki šiol Lietuvoje trūksta erdvės, kurioje būtų galima dalintis žiniomis ir spręsti robotizacijos diegimo eigoje iškylančius klausimus, tikimės, kad Lietuva taps automatizacijos ir dirbtinio intelekto centrų Europoje“, – pažymi jis.

Aukštesnę pridėtinę vertę kurianti veikla

„Danske Bank“ Robotikos skyriaus plėtros vadovas Rokas Piškovas sako, kad automatizacijos procesus galima apibrėžti ne viena sąvoka. Terminu IPA („Intelligent Process Automation“, liet. išmanus procesų automatizavimas) apibūdinama visos organizacijos kaita ir integralus pasirengimas diegti procesų automatizavimą, taikyti duomenų analitiką ar save apsimokančius algoritmus.

„Nors kiekviena konkreti pasitelkto automatizavimo užduotis skiriasi, sujungtos jos gali automatizuoti ištisą verslo operacijų grandinę. Tai griauna įsitikinimą, kad automatizavimas svarbus tik informacinių technologijų specialistams (verslo procesų analitikams ir inžinieriams, informacinių sistemų ar jų sprendimų architektams), iš tiesų, tai svarbu ir daugeliui kitų funkcinių specialistų“, – pranešime cituojamas jis.

R. Piškovas pagrindine automatizacijos nauda laiko nuo rutiniškų užduočių išlaisvintus darbuotojus, be to tai mažina žmogiškosios klaidos tikimybę ir sąnaudas, didina efektyvumą. Vienas iš pagrindinių IPA diegimą lydinčių mitų, – pasakojimas apie robotų perimtas žmonių darbo vietas.

„Procesų automatizavimas neatims darbo vietų iš žmonių, bet išlaisvins juos nuo nuobodžių ir monotoniškų darbų. Darbuotojai galės atlikti didesnę pridėtinę vertę kuriančias užduotis, išnaudoti savo kūrybinį potencialą“, – įsitikinęs „Danske Bank“ Robotikos skyriaus plėtros vadovas.

Reikalingi pokyčiai švietime

Ilgalaikėje perspektyvoje Lietuva ne tik siekia plačiau taikyti bazinio lygio procesų automatizavimą, bet tikisi pritaikyti ir aukštesnio laipsnio sprendimus. Renginio dalyviai pastebi, kad tam reikia plačiau pasitelkti mašininį mokymąsi (angl. Machine Learning), dirbtinį intelektą ir sumaniąją automatizaciją, o tai neįmanoma be pokyčių tiek versle, tiek švietimo sistemoje.

„Šiuo metu daugelis automatizavimą taikančių organizacijų savo darbuotojus „užaugina“ pačios, steigdamos talentų programas ar taikydamos kitas priemones. Kol kas universitetuose robotizacijos moduliai yra tik pasirenkamasis dalykas, todėl būtina ieškoti specialistų rengimo galimybių ir švietimo sistemoje. Kompanijos atsargiai žiūri į darbuotojų augimą, mat jų mokymas yra laikui imlus procesas, kurį tenka atlikti savo lėšomis“, – kalba nuo 2020 m. savo veikloje IPA įrankius pradėjusios taikyti Suomijos plieno gaminių bendrovės „Outokumpu“ procesų automatizavimo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigas, cituojamas pranešime.

Prisidėti prie automatizacijai tinkamos aplinkos kūrimo turėtų ir vastybinės institucijos. Paskatos ir įrankiai automatizacijos plėtrai leistų Lietuvai kurti aukštesnę pridėtinę vertę ir pritraukti naujus paslaugų centrus bei investicijas ateityje. Vis dėlto pokyčiams ruoštis turi ir pats verslas.

„Nors IPA neatima darbo vietų iš darbuotojų, konkurencinio pranašumo gali netekti į juos atsainiai žiūrinčios įmonės. Automatizacijos nereikia diegti aklai – pirmiausia būtina įvertinti sprendžiamą problemą, susidėlioti aiškią pokyčio strategiją ir žinoti, kokių tikslų siekiama pasitelkus technologijas“, – apibendrina R. Piškovas.