Viso apie 40 km „Via Baltica“ ruožo rangos darbų pabaiga planuojama 2025 m. Pasak AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) generalinio direktoriaus Mariaus Švaikausko, cituojamo pranešime, „Via Baltica“ modernizavimas yra vienas svarbiausių Lietuvos strateginių tikslų: „Via Baltica“ jungia Baltijos šalis su Lenkija ir kitomis Europos valstybėmis ir yra strategiškai svarbi karinio ir civilinio mobilumo jungtis.“

 

 

„Via Baltica“ ilgis Lietuvos teritorijoje siekia 269 km. Magistralinis kelias driekiasi keliais ar jų atkarpomis: A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A17 Panevėžio aplinkkelis ir A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga. Ji yra viena iš intensyviausių atkarpų Lietuvoje, kurioje yra didelis vietinio ir tarptautinio krovininio eismo intensyvumas.

 

Siekiama, kad šiuo metu rekonstruojamas kelias atitiktų tarptautinius infrastruktūros saugos ir eismo organizavimo standartus. Vienas labiausiai apkrautų kelių šalyje bus sutvarkytas taip, kad juo bus galima judėti greičiau, patogiau ir, svarbiausia – saugiau, rašoma pranešime spaudai.

Šiuo metu rekonstruojami „Via Baltica“ ruožai nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos: kelias bus praplatintas iki keturių eismo juostų, nutiesti jungiamieji keliai, rekonstruoti ir įrengti nauji tuneliniai pravažiavimai, skirtingų lygių, saugesnį eismą užtikrinančios sankryžos, tiltai, žiedinės sankryžos.

 

 

Pasak Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus Karolio Podolskio, vykdomas „Via Baltica“ modernizavimo projektas reikšmingas ir dėl geresnio susisiekimo.

 

„Turėsime puikią galimybę saugiai ir greitai pasiekti ne tik Kauną, bet ir Varšuvą. Per nepilnas tris valandas galėsime pasiekti Varšuvos oro uostus, iš kur atsiveria skrydžiai į visą pasaulį, taip pat mūsų verslas turės puikias jungtis su Lenkija ir visa Vakarų Europa. Tuo pačiu ir Marijampolė taps dar patrauklesnė turistams iš Vakarų Europos, nes susisiekimas bus idealus“, – sako pranešime cituojamas Marijampolės savivaldybės atstovas.

 

Pravažiuojantys keleivių srautai turi pridėtinės vertės šiam regionui – Marijampolės ir Kalvarijos savivaldybes kertantys vairuotojai naudojasi degalinėmis, aikštelėmis, automobilių remonto ir serviso paslaugomis, lankosi viešojo maitinimo įstaigose.

 

„Svarbus ir ekonominis potencialas. Mes tampame vartais į Europą. Marijampolė – arčiausiai Lietuvos ir Lenkijos sienos esantis didesnis miestas, kuriame galima kurti logistikos centrus, pramonės gamyklas, ypač orientuotas į eksportą. Visa apie 6 kilometrus su miestu besiribojanti „Via Baltica“ teritorija tampa ypatingai patraukli investicijoms, logistikai, gamybos įmonėms. Manau, kad šioje teritorijoje bus kuriama reikšminga mūsų regiono, o tuo pačiu ir šalies pridėtinės vertės dalis“, – teigia K. Podolskis.

 

Be to, „Via Baltica“ projekto įgyvendinimo metu bus įrengtas patekimas ir į Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją.

 

 

Projekto „Via Baltica“ įgyvendinimui reikšmingos įtakos turi ne tik LAKD ir ilgamečių šalies kelininkų patirtis, bet ir Europos Sąjungos (ES) investicijos – dalis darbų bendrai finansuojama Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP), 2021–2027 m. ES investicijų programos lėšomis.

 

„Via Baltica“ projektas yra didžiausias iš mūsų šalyje pastaraisiais dešimtmečiais vykdytų kelių projektų, todėl ES finansavimas yra didelė paspirtis įgyvendinant tokios apimties darbus. Šiuo atveju svarbi ne tik finansinė ES parama, bet ir aiškus reglamentavimas iš ES institucijų, ko tikimasi ir siekiama modernizuojant šį magistralinį kelią“, – sako M. Švaikauskas.

 

Visos investicijos, įskaičiuojant ir ES paramą, į „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lenkijos  sienos, planuojama, kad gali viršyti daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų.

 

Visos „Via Baltica“ trasos nuo Lenkijos iki Latvijos sienos modernizavimą Lietuvoje planuojama baigti iki 2030 metų. Darbai sparčiai vykdomi dviem kryptimis – nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos sienos ir nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos.