Lazdynų baseino statybos projekto atvejis atskleidė rimtą viešųjų pirkimų statybos sutarčių ir jungtinės veiklos praktikos ydingumą. Bankrutavus projekto generaliniam rangovui – UAB „Active Construction Management“ (buvusiai – UAB „Irdaiva“) – mažieji projekto partneriai, kurie turėjo atlikti tik tam tikrus specializuotus darbus statybos procese, tapo atsakingais už viso projekto statybą. Ši prievolė atsirado dėl jungtinės sutarties sąlygų. Sutartis buvo pasirašyta, teikiant pasiūlymą viešojo pirkimo konkurso metu, tarp bendrovių „Montuotojas“, „Mitnija“, „HSC Baltic“, „Axis Power“ ir UAB „Irdaiva“. Šios įmonės taip pat buvo įtrauktos ir į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei prarado galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nors pagal savo veiklos rodiklius patenka į Lietuvos didžiausių statybos įmonių dešimtuką.

LSA nuomone, praktikoje turi būti atsisakyta jungtinio veiklos modelio ir solidarios atsakomybės principo viešosios infrastruktūros projektų įgyvendinime.

„Valstybinių statybos projektų įgyvendinime jau matome ne vieną atvejį, kai jungtinės veiklos pagrindu dirbantys rangovai tampa ydingo teisinio reguliavimo įkaitais. Bankrutavus pagrindiniam projekto rangovui, partneriai yra nelogiškai verčiami prisiimti visokeriopą atsakomybę už jo įsipareigojimų įvykdymą, padarytus nuostolius bei toliau tęsti problematišką projektą, nors patys projekte dar net nebūna atlikę savo darbų“, – teigia LSA prezidentas Dalius Gedvilas, pažymėdamas, kad esama padėtis daro žalą ne tik valstybei, bet ir neigiamai veikia „sveiką“ konkurenciją rinkoje.

Pasak LSA prezidento, jungtinės veiklos modelis su solidaria atsakomybe statybai nėra tinkamas, o partnerių santykiai projekte turėtų būti grindžiami generalinės rangos – subrangos principu, kaip numato teisės aktai.

„Jungtinės veiklos su solidaria atsakomybe taikymas statyboje yra itin problematiškas, nes jungtinė veikla statybai apskritai nėra būdinga. Statyboje turi būti generalinis rangovas ir subrangovai, o ne „lygiaverčiai“ partneriai. Pareigų ir atsakomybės santykiai turi būti nustatomi pagal aiškų piramidės principą: užsakovas, generalinis rangovas ir subrangovai, o ne pagal esamą solidarios atsakomybės principą. Taip numato Civilinis kodeksas ir statybos teisės aktai. Jungtinė veikla gali būti taikoma tik rengiant ir teikiant pasiūlymą viešuosiuose pirkimuose, tačiau po pasiūlymo laimėjimo turėtų būti aiškiai nuspręsta, kuris partneris bus generalinis rangovas, o kurie – subrangovais“, - sako D. Gedvilas.

LSA prezidento teigimu, solidari atsakomybė statybos projektuose dažnu atveju yra tiesiog neįgyvendinama nei fiziškai, nei juridiškai. Partneriai, kaip specializuotus darbus atliekančios įmonės, gali neturėti reikalingų atestatų ir fizinių pajėgumų, atitinkamų kompetencijų, darbuotojų ar įrangos tai darbų sričiai, kurią pagal sutartį turėjo įgyvendinti kita bendrovė.

„Pavyzdžiui, jeigu Lazdynų baseino projektas būtų įgyvendinamas privataus kapitalo lėšomis, tuomet partneriai būtų tipiškais subrangovais, kurie atsako prieš generalinį rangovą, o ne prieš patį užsakovą. Tačiau dabar visi jungtinės veiklos partneriai pagal solidarios atsakomybės principą tapo atsakingi prieš užsakovą ir visus šio projekto statybos rezultatus, nors sutarties įsipareigojimų neįvykdė būtent bankrotą paskelbęs pagrindinis rangovas.“, - teigia D. Gedvilas.

Pažymėtina, kad reikalaujant iš partnerių vieniems už kitus solidariai atlikti darbus, gali būti pažeidžiamos viešųjų pirkimų procedūros ir pirminių pirkimo sąlygų reikalavimai, kadangi pagrindinis rangovas pagal pirkimo dokumentus turėjo atlikti tam tikrą dalį darbų pats.

„Dviprasmybių sukelia ir tai, kad pritaikius finansinę atsakomybę už nebaigtą statyti objektą, šio Lazdynų baseino statybos projekto mažieji partneriai dar buvo įtraukti ir į nepatikimų tiekėjų sąrašą bei prarado galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Siekiant skaidrumo ir atsakomybės viešuose pirkimuose, šiandien reikia apibrėžti esmingus kriterijus, kurie galėtų riboti įmonių dalyvavimą viešuose pirkimuose, bet tai turi būti nusikaltimai. Pavyzdžiui, kyšininkavimas, sukčiavimas, finansiniai nusikaltimai ir kiti panašūs kriterijai. Jeigu rangovas turi ginčą su užsakovu dėl sutartinių įsipareigojimų, šis ginčas gali lemti finansines baudas, bet vargu ar tai gali būti traktuojama kaip įmonės nepatikimumas. Juo labiau, kad minimos bendrovės yra technologiniu požiūriu profesionalios, stabilios ir dešimtis metų rinkoje veikiančios įmonės. Įgyvendinti jų projektai užtikrina joms ne tik Lietuvos, bet ir privačių užsienio investuotojų pasitikėjimą. Todėl ši tema verta viešo aptarimo“, - komentuoja LSA prezidentas.

Šaltinis – LSA