Tikimasi, kad jau šiemet tokios išlaidos bus laikomos tinkamomis finansuoti iš KPPP, tačiau kitais metais įstatyme bus patikslinta, kokie želdiniai gali būti priskiriami šiai kategorijai.

Iš KPPP lėšų gali būti finansuojami ne tik keliai, bet ir kelio elementai: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio juostoje augantys želdiniai ir kt. Todėl Susisiekimo ministerija kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kad ši dar šiemet kelio juostų apželdinimo išlaidas laikytų tinkamomis finansuoti iš savivaldybėms skirtų KPPP lėšų.

„Vietoj metalinių atitvarų pasodinti želdiniai pakeistų mūsų miestų estetinį veidą, mažintų oro taršą, slopintų triukšmą. Želdiniai atliktų tą pačią saugaus eismo funkciją, kaip ir metaliniai atitvarai. Todėl tikimės, kad tai atneš teigiamų pokyčių miestuose“, – cituojamas ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.

Anot M. Tarnausko, šiuo metu vyksta KPPP finansavimo tvarkos peržiūra ir artimiausiu metu pagrindiniai šios tvarkos principai bus pristatyti Vyriausybėje. Šiai pritarus, nauja tvarka galėtų būti įtvirtinta KPPP finansavimo įstatymu bei KPPP finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu.

Dėl pokyčių finansuojant želdinių naudojimą eismo saugumui užtikrinti į ministeriją pirmoji kreipėsi Vilniaus miesto savivaldybė. Ministerija tikisi, kad įgyvendinus teisės aktų pakeitimus, netrukus šalies miestų ir gyvenviečių gatvės taps žalesnės, draugiškesnės aplinkai, o daugiau želdinių keliuose prisidės ir prie eismo saugumo.