2021 rugsėjo 28 d. antradienis, 13:42
Reklama  |  facebook

Vilniaus medžiai: medžiai kalba ir pataria, tik reikia mokėti skaityti jų kalbą

2021-07-09 11:16
Sodininkas, miškininkas, arboristas ir kraštovaizdžio architektas, – tai 17-a skirtingo dydžio ir sudėtingumo žaliųjų teritorijų prižiūrinčių viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai" specialistų pareigybės. Naujos komandos veikla neapsiriboja tik „Vilniaus miesto parkų" želdynų klausimais – papildomo dėmesio reikia viso miesto medžiams, pripažįsta kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė ir arboristas Renaldas Žilinskas.
nuotrauka
Sauliaus Žiūros nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus m. savivaldybė,
Vilniaus miesto parkai, VŠĮ
Kokias funkcijas tvarkant miesto želdynus atlieka arboristas ir kraštovaizdžio architektas?

Dovilė Ivanauskienė: Kraštovaizdžio architektą prilyginčiau šeimos gydytojui – jis turi matyti bendrą želdynų sveikatos situaciją, gamtosauginį, urbanistinį, socialinį, ekologinį kontekstą. Tai yra, ir jausti širdimi gamtos procesus, ir suprasti, ko žmonėms reikia gyvenant mieste. Socialiniai pokyčiai mieste pastaraisiais metais labai ryškūs, o architektas turi matyti ir į priekį penkerius ar dešimt metų. Reikia išmanyti ir botaniką, ir inžineriją, architektūrą ir tuo pačiu – psichologiją.

Svarbu tik nesusireikšminti – nors ir specialistai, esame tik svečiai su savo sprendimais, svarbiausi yra mūsų prižiūrimose teritorijose gyvenančių žmonių lūkesčiai, kurių ten gal gyvens dar kelios kartos. Aš visada bandau klausti, ko žmonėms trūksta ar žiemą, ar vasarą, nes ta erdvė turės būti patraukli ne brėžiny, ne iš paukščio skrydžio, bet turės atlikti tam tikrą funkciją ir būti tvari.

Renaldas Žilinskas: Arboristui labiausiai rūpi miesto medžių priežiūra. Lietuvoje tokie specialistai atsirado vos prieš dešimt metų, kai Jungtinėse Valstijose ši specialybė gimė prieš šimtą metų. Jų atsiradimas radikaliai keičia požiūrį į miesto medžius, nes tai, kas vyko iki tol, buvo ne medžių priežiūra, o nesiskaitymas su jais. Priežiūrai buvo naudojami du būdai – lajų pakėlimas, kad neužstotų šviesos, ir viršūnių nupjovimas, kad netrukdytų laidams. Tai buvo daroma prie gatvių, o parkuose ir skveruose medžiai buvo išvis palikti likimo valiai.

Kaip galima pagelbėti miesto medžiams?

R. Ž. Mūsų tikslas – suteikti jam bent minimaliausias išgyvenimo sąlygas – atverti, išlaisvinti iš asfalto ar trinkelių pakankamo pločio pomedį ar polajį. Medžiui šaknynas svarbiau nei laja. Jei medis „įbetonuotas", jis pradeda mažinti lają, kad išgyventų. Laja pradeda džiūti nuo viršūnės, vėliau sausėja lajos kraštai. Jei suteiksim medžio augavietei daugiau erdvės, jis bus sveikesnis.

kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė ir arboristas Renaldas Žilinskas

Sauliaus Žiūros nuotraukoje – 
kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė ir arboristas Renaldas Žilinskas

Bet reikia suprasti, kad visi šiandien atliekami darbai neduos labai greito efekto – medis yra gyvas, bet inertiškas organizmas, kuris prisitaiko prie aplinkos sąlygų labai iš lėto. Pavyzdžiui, šiandien mieste matomi sausi medžiai yra pastarųjų trejų metų kaitros pasekmė, ir tai yra visos Lietuvos problema.

Kita vertus, daugelio dešimtmečių nepriežiūra labai sutrumpino medžių amžių. Nors gamta parodė, kad Lietuvos miestams nėra geresnio pasirinkimo nei liepos, kurios pačios ištvermingiausios, natūraliomis sąlygomis jos gali nugyventi 500 ir daugiau metų, o miesto sąlygomis teišsaugome jas 80 ar 100 metų. Ir su tuo iš esmės reikia susitaikyti – net ir tinkamai prižiūrimas, medis urbanizuotose teritorijose gyvena trumpiau. Labiausiai vargsta prie gatvių augantys medžiai – ten įprastai ir mažesnis augavietės plotas, ir didžiulė automobilių tarša, ir kaitra nuo aplinkinių išasfaltuotų teritorijų.

Jei medžiai taip kenčia nuo kaitros, turbūt verta koreguoti ir įprastą praktiką – laistyti sodinukus tik pirmuosius trejus metus, kol jie įsitvirtina?

R. Ž. Lietuvos miestuose medžius laistydavo ponas Dievas, bet anksčiau vasarą lietaus būdavo daugiau nei saulės. Dabar laikas prisitaikyti prie klimato pokyčių – karščio bangos vis dažnėja, jos stiprėja, ir teks priprasti, kad reikia laistyti ir brandžius medžius, ypač augančius prie gatvių ir aikštėse. Ir tam reikia nusimatyti ir žmonių resursus, ir lėšas – kitaip mes tuos medžius prarasime. Vilnius jau eina į tą pusę, ir efektas matyti.

Kartais girdėti nuomonių, kad vasarą geriau nekišti rankų prie medžių – visi darbai esą turi būti atliekami pavasarį arba rudenį.

R. Ž. Taip, tai vis dar gajus stereotipas, bet mokslas įrodė, kad yra priešingai – medžius reikia genėti vasarą, nes tada medis yra gyvybingiausias ir lengviausiai užsigydo žaizdas. Tad šis laikas yra pats didžiausias darbymetis medžių priežiūrai. Daugiausia dirbama su medžių šaknynu. Daugelis vilniečių jau pastebėjo naują miesto praktiką pomedį padengti skiedrų mulčiumi. Girdėti baimių, kad mulčius sugeria drėgmę, ir ji nepasiekia medžių šaknų, bet iš tikrųjų mulčius sulaiko drėgmę, kad neišgaruotų per greitai (drėgmę sulaiko ir augalai, kurie dabar sodinami daug kur polajyje). Tas metodas šiuo metu yra pats efektyviausias gelbstint medžius nuo kaitros, susitvarkant su drėgmės stygiumi, ir tai turėtų tapti medžių priežiūros standartu, ypač – prie gatvių. Aišku – nelaistant nebus ir drėgmės.

Vasarą rūpinamės ir brandžių medžių apramstymu, ir vienu didžiausių darbų – bandome atitaisyti per ilgus nemokšiško genėjimo metus brandiems medžiams padarytą žalą. Yra daug vargo su medžiais, turinčiais sukeltas į viršų medžių lajas – padarant, kaip tai vadina arboristai, liūto uodegas ar palmes. Kai svorio centras perkeliamas į viršų, mes galbūt džiaugiamės namuose turėdami šviesos, bet vėjui pūstelėjus medis nulūžta. Taigi turime koreguoti tą medžio balansą – tik taip jis atlaikys ir vėtras, ir sniegą. Bet žinant medžių skaičių mieste, to padaryti greitai nepavyks...

Vilniuje brandžių medžių tvarkymo darbus pradėjome nuo Bernardinų sodo, kur prieš maždaug dešimt metų atliekant tvarkymo darbus buvo padaryta nesuvokiamų sprendimų – medžius tvarkę „specialistai" suveržė juos krovinių diržais. Šiandien tie diržai įaugę į medžius, smaugia juos, dėl to pakito medžių statinė būsena. Dabar tiesiog paprastai atleidus ir nuėmus tuos diržus, medžiai gali tiesiog nulūžti. Bandome išgelbėti 32 medžius.

Kartu vyksta ir senolių medžių priežiūros darbai, ir senųjų Bernardinų kapinių medžių priežiūra. Noriu pabrėžti – tai yra turbūt vienintelės Lietuvoje tokiais brandžiais medžiais išsiskiriančios kapinės. Kapinių plikinimo vajus, kuris keliauja per Lietuvą, varo į neviltį.

Vilniuje daugėja žmonių, kurie supranta, koks svarbus miestui medis – gal tai palengvina jūsų darbus ir kompromisų paieškas?

D. I. Labai džiaugiuosi, kad jau susiformavo kritinė masė žmonių, kurie priima gamtinį miesto įvaizdį, ir plytelės ar kietosios dangos, karštį atspindintys kiti paviršiai nebėra prioritetas. Gamta, medžių priežiūra ir apsauga, želdynų įrengimas, apleistų urbanistinių plotų pavertimas parkais, poilsio erdvėmis tampa prioritetu ir net būtinybe. O ir žmonėms, besirenkantiems būstą naujuose kvartaluose, jau svarbus ne tik parkavimo vietų skaičius, bet ir sąlytis su gamta, emocinis gamtinis komfortas. Balansą rasti įmanoma, kai išmanomos technologijos ir yra noro. Atsiradus paklausai, raginant savivaldybei, želdinimo darbų kokybė naujuose projektuose jau gerokai aukštesnė.

Mus jau džiugina pozityvūs atsiliepimai apie medžių pomedžių mulčiavimą ar apsodinimą krūmais – taip formuojame žaliąsias jungtis, šešėlio koridorius, kurie labai svarbūs norint atvėsinti ir gatves, ir automobilius – tai ir estetinė, ir funkcinė nauda.

R. Ž. Taip, suprantančių, kad turime saugoti miesto medžius, vis daugiau, bet čia kartais nueiname į kraštutinumus, kai supuvęs stuobrys, stovintis šalia gatvės, suvokiamas kaip nepajudinama vertybė, nors tikrai yra pavojingas aplinkiniams. Bet mes, arboristai, kantriai kiekvienam aiškiname savo sprendimus, kalbame apie tai, kas ilgina ar trumpina medžių gyvenimą, kas kenksminga jiems, kas naudinga...

Kita vertus, vis dažniau tenka susidurti su prašymais leisti nukirsti medį nuosavam kieme, ir kai aiškiniesi priežastį, išgirsti, kad senam žmogui lapų šlavimas trumpina gyvenimą. Tada akivaizdu, kad žmonės dar nesupranta medžio teikiamos naudos, mato jį tik kaip kliuvinį ir pavojų.

Svarbu suvokti – miesto medžiai turi būti atnaujinami. Turime rasti optimalų variantą – nes jei, turėdami dabar medžių, nieko nedarysime, tai neturėsime medžių ateityje. Gal šiandien tie dešimt sodinukų, pasodintų vietoj vieno nusenusio medžio, ir neperdirbs tiek daug anglies dvideginio, bet po dešimties ar dvidešimties metų, jei prižiūrėsime, jie turės kiekvienas tokią pat lają. Visi tie patys procesai vyksta ir gamtoje, tik kur kas lėčiau.

Dar turėčiau mesti akmenį į projektuotojų daržą, nes vis dar yra tokių, kurie mato medį kaip apšvietimo stulpą, turintį ne daugiau nei vieną žemyn einančią šaknį. Ir suprojektuoja taip, kad rangovams labai sunku išsaugoti sklype esančius brandžius medžius. Ir čia labai teisinga Vilniaus miesto savivaldybės taikoma nauja tvarka – projektuotojai jau projektiniuose pasiūlymuose turi įvertinti ir medžių lajas, ir medžių kamienų skersmenį, ir takelis jau turi būti didžiausiu atstumu nuo medžio kamieno.

Šie pokyčiai turėjo seniausiai atsirasti visoje Lietuvoje. Šios srities teisinė bazė, „įstatymo raidė", yra beviltiškai pasenusi. Vilniaus savivaldybė, kuri nori taikyti geriausią Vakarų praktiką, dirba suprasdama, kad kol kas tik nuo geranoriško, sąmoningo rangovo ar vystytojo požiūrio priklauso, ar bus įgyvendinti kai kurie tvarūs, progresyvūs želdinių tvarkymo sprendimai. Bet mūsų komanda jau dirba su tais statybos techniniais reglamentais, artimiausiu metu Vilniaus miesto tarybą pasieks pakoreguotos medžių tvarkymo taisyklės, kur bus aptarta viskas iki pat genėjimo įrankių. Tikiu, kad jas patvirtinus dirbti bus lengviau, o Aplinkos ministerija neužtruks tą patį modelį pritaikyti valstybės lygiu.

D. I. Rudenį „Vilniaus miesto parkai" gaus pareigą prižiūrėti dar keturias teritorijas, kurioms irgi bus nepaprastai reikalinga profesionalų – arboristų, kraštovaizdžio architektų, miškininkų ir sodininkų – pagalba, nes daugelis jų yra apleistose želdynų struktūrose, kurios lyg ir turėtų būti žalieji koridoriai, bet neturi nei veido, nei funkcijos. Kita vertus, jos ir nesugadintos, nenubuldozeriuotos, čia lengva kurti.

R. Ž. Medžiai kalba ir pataria, tik reikia mokėti skaityti jų kalbą. 

Šaltinis – VIlniaus m. sav.

Statybunaujienos.lt




Savivaldybėse

nuotrauka
2021-09-28 06:30
Dalyvaujamojo biudžeto projektų, už kuriuos konkurse „Gyventojų iniciatyvos“ balsavo rajono gyventojai, įgyvendinimas įgauna pagreitį.
nuotrauka
2021-09-24 06:10
Mokslo metų pradžia vaikams ir pedagogams dažnai tampa ne tik džiaugsmu, bet ir iššūkiu po atostogų grįžti į disciplinuotą rutiną. Kad mokymosi ir darbo aplinka nekeltų rūpesčių ir būtų maloni bei komfortiška, Vilniaus vystymo kompanija ugdymo įstaigas atnaujina ir modernizuoja.
nuotrauka
2021-09-22 18:24
Šiandien, rugsėjo 22 d., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutine instancija išnagrinėjo Maskvos namų apeliaciją, kuria buvo skųstas pirmos instancijos sprendimas atmesti Maskvos namų skundą Savivaldybei dėl atsisakymo derinti projektinius pasiūlymus Maskvos namų statybai (savavališkos...
nuotrauka
2021-09-22 11:22
Su Rinktinės gatve Vilniuje besiribojančiame sklype Ceikinių g. 2 planuojamas naujas daugiafunkcis administracinių ir viešbučio pastatų kvartalas.
nuotrauka
2021-09-21 10:26
2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus LR teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams, statytojams atsirado galimybė didinti sklypų užstatymo intensyvumą, už tai įsipareigojant dalį būstų perduoti į savivaldybės būsto fondą. Ekspertų vertinimu, ši galimybė slepia savyje ir rizikas: užstatymo intensyvumo didi...
nuotrauka
2021-09-18 07:12
Pernai pradėjusioje veikti patalpų ir sporto erdvių nuomos sistemoje „Active Vilnius“ Vilniaus miesto savivaldybė vėl organizuoja viešus nuomos aukcionus. Po pirmojo aukciono, skirto komercinei patalpų ir aikštynų nuomai, sulaukusi partnerių pastebėjimų savivaldybė atliko aukcionų vykdymo tvarkos pa...
nuotrauka
2021-09-17 10:20
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nusprendė kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintos Klaipėdos tvarkymo ir švaros taisyklės neprieštarauja įstatymams.
nuotrauka
2021-09-16 14:14
Rudenį sostinė pasitiko atnaujinusi 6 tiltus ir viadukus, kurie tapo patogesni pėstiesiems, turintiems individualių poreikių, bei tėvams su vežimėliais. Dar vienam tiltui, kuris po rekonstrukcijos bus pritaikytas dviratininkams ir pėstiesiems, atlikta ekspertizė, o darbai bus pradėti jau kitąmet.
nuotrauka
2021-09-14 12:55
Baigtos naujojo Klaipėdos miesto bendrojo plano derinimo procedūros. Sulaukus teigiamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) išvados, nebeliko kliūčių baigiamajam etapui – plano svarstymui Savivaldybės tarybos komitetuose ir tvirtinimui taryboje.
nuotrauka
2021-09-14 06:32
Klaipėdoje atidaryta atnaujinta, šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti ir moderni sporto bazė – Paryžiaus Komunos gatvėje esanti Klaipėdos futbolo mokykla.
nuotrauka
2021-09-10 06:12
Iki spalio 1 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) priima paraiškas paramai, skirtai gyvenamiesiems būstams prijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo sistemų aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2 tūkst. gyventojų. Jas gali teikti viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkyto...
nuotrauka
2021-09-10 05:31
Po teisminių ginčų RUAB „Šiaulių plentas“ ir RUAB „Žemaitijos keliai“ savo jėgomis, medžiagomis ir lėšomis atliks rangos darbus Naujosios Akmenės centre – bus šalinami defektai.
nuotrauka
2021-09-08 17:07
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktų, reglamentuojančių statytojų atleidimą nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos mokėjimo arba jos sumažinimo, antikorupcinį vertinimą. Nustatyta, kad kriterijai, kuomet nuo įmokos gali būti atleidžiama arba įmoka...
nuotrauka
2021-09-07 10:12
Pramoninėms sostinės vietoms transformuojantis į darnias miesto zonas, Drujos g. 2 esantį pramoninės paskirties pastatą rengiamasi rekonstruoti į administracinį, o jo projektiniai pasiūlymai netrukus nuotoliniu būdu bus pristatyti visuomenei.
nuotrauka
2021-09-06 06:55
Beveik 36 km ilgio dviračių tako Kuršių nerijoje ruožą planuojama rekonstruoti per kelerius metus – tai bus didžiausias visų Lietuvoje per artimiausius kelerius metus numatomų dviračių takų rekonstrukcijos projektų.
nuotrauka
2021-09-06 06:25
Panevėžio rajone daugėja fotovoltinių elektrinių, įrengtų ant visuomeninės paskirties pastatų. Birželio pradžioje pradėjo veikti 30 kW galios fotovoltinė elektrinė ant Raguvos gimnazijos stogo, o rugpjūčio 26 dienos posėdyje Panevėžio rajono savivaldybės taryba pritarė Klimato kaitos programos proje...
nuotrauka
2021-09-03 15:47
Buvusio Šv. Jokūbo ligoninės komplekso teritorijoje tarp Vasario 16-osios, J. Tumo-Vaižganto, A. Goštauto g. ir Lukiškių a. prasideda rekonstrukcijos ir statybos darbai, kuriuos baigus duris atvers viešbučio pastatų kompleksas, administracinės paskirties pastatai, restoranai, kavinės ir parduotuvės....
nuotrauka
2021-09-02 15:39
Skaičiuojama, kad Kretingos miesto ir rajono teritorijoje yra 37 statiniai, kurių techninė būklė neatitinka esminių statiniams keliamų techninių reikalavimų. Todėl šiems objektams siūloma taikyti maksimalų 3 proc. tarifą nuo nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
nuotrauka
2021-09-01 17:24
Naujuosius mokslo metus pradėjo daugiau kaip 10 tūkst. Kauno rajono moksleivių, o Užliedžių ir Ramučių pradinių bei Šlienavos pagrindinės mokyklos bendruomenės įžengė į naujas patalpas.
nuotrauka
2021-08-31 09:57
Vasaros pradžioje prasidėjęs intensyvus vadinamojo Kauno pilies žiedo ir jo prieigų kapitalinis remontas sparčiai artėja pabaigos link. Kaip ir buvo planuota, dar pirmąją rudens dieną eismas bus paleistas pačioje žiedinėje sankryžoje ir P. Vileišio tiltu.

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse