2024 gegužės 22 d. trečiadienis, 20:46
Reklama  |  facebook

Vilniaus medžiai: medžiai kalba ir pataria, tik reikia mokėti skaityti jų kalbą

2021-07-09 11:16
Sodininkas, miškininkas, arboristas ir kraštovaizdžio architektas, – tai 17-a skirtingo dydžio ir sudėtingumo žaliųjų teritorijų prižiūrinčių viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai" specialistų pareigybės. Naujos komandos veikla neapsiriboja tik „Vilniaus miesto parkų" želdynų klausimais – papildomo dėmesio reikia viso miesto medžiams, pripažįsta kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė ir arboristas Renaldas Žilinskas.
nuotrauka
Sauliaus Žiūros nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus m. savivaldybė,
Vilniaus miesto parkai, VŠĮ
Kokias funkcijas tvarkant miesto želdynus atlieka arboristas ir kraštovaizdžio architektas?

Dovilė Ivanauskienė: Kraštovaizdžio architektą prilyginčiau šeimos gydytojui – jis turi matyti bendrą želdynų sveikatos situaciją, gamtosauginį, urbanistinį, socialinį, ekologinį kontekstą. Tai yra, ir jausti širdimi gamtos procesus, ir suprasti, ko žmonėms reikia gyvenant mieste. Socialiniai pokyčiai mieste pastaraisiais metais labai ryškūs, o architektas turi matyti ir į priekį penkerius ar dešimt metų. Reikia išmanyti ir botaniką, ir inžineriją, architektūrą ir tuo pačiu – psichologiją.

Svarbu tik nesusireikšminti – nors ir specialistai, esame tik svečiai su savo sprendimais, svarbiausi yra mūsų prižiūrimose teritorijose gyvenančių žmonių lūkesčiai, kurių ten gal gyvens dar kelios kartos. Aš visada bandau klausti, ko žmonėms trūksta ar žiemą, ar vasarą, nes ta erdvė turės būti patraukli ne brėžiny, ne iš paukščio skrydžio, bet turės atlikti tam tikrą funkciją ir būti tvari.

Renaldas Žilinskas: Arboristui labiausiai rūpi miesto medžių priežiūra. Lietuvoje tokie specialistai atsirado vos prieš dešimt metų, kai Jungtinėse Valstijose ši specialybė gimė prieš šimtą metų. Jų atsiradimas radikaliai keičia požiūrį į miesto medžius, nes tai, kas vyko iki tol, buvo ne medžių priežiūra, o nesiskaitymas su jais. Priežiūrai buvo naudojami du būdai – lajų pakėlimas, kad neužstotų šviesos, ir viršūnių nupjovimas, kad netrukdytų laidams. Tai buvo daroma prie gatvių, o parkuose ir skveruose medžiai buvo išvis palikti likimo valiai.

Kaip galima pagelbėti miesto medžiams?

R. Ž. Mūsų tikslas – suteikti jam bent minimaliausias išgyvenimo sąlygas – atverti, išlaisvinti iš asfalto ar trinkelių pakankamo pločio pomedį ar polajį. Medžiui šaknynas svarbiau nei laja. Jei medis „įbetonuotas", jis pradeda mažinti lają, kad išgyventų. Laja pradeda džiūti nuo viršūnės, vėliau sausėja lajos kraštai. Jei suteiksim medžio augavietei daugiau erdvės, jis bus sveikesnis.

kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė ir arboristas Renaldas Žilinskas

Sauliaus Žiūros nuotraukoje – 
kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė ir arboristas Renaldas Žilinskas

Bet reikia suprasti, kad visi šiandien atliekami darbai neduos labai greito efekto – medis yra gyvas, bet inertiškas organizmas, kuris prisitaiko prie aplinkos sąlygų labai iš lėto. Pavyzdžiui, šiandien mieste matomi sausi medžiai yra pastarųjų trejų metų kaitros pasekmė, ir tai yra visos Lietuvos problema.

Kita vertus, daugelio dešimtmečių nepriežiūra labai sutrumpino medžių amžių. Nors gamta parodė, kad Lietuvos miestams nėra geresnio pasirinkimo nei liepos, kurios pačios ištvermingiausios, natūraliomis sąlygomis jos gali nugyventi 500 ir daugiau metų, o miesto sąlygomis teišsaugome jas 80 ar 100 metų. Ir su tuo iš esmės reikia susitaikyti – net ir tinkamai prižiūrimas, medis urbanizuotose teritorijose gyvena trumpiau. Labiausiai vargsta prie gatvių augantys medžiai – ten įprastai ir mažesnis augavietės plotas, ir didžiulė automobilių tarša, ir kaitra nuo aplinkinių išasfaltuotų teritorijų.

Jei medžiai taip kenčia nuo kaitros, turbūt verta koreguoti ir įprastą praktiką – laistyti sodinukus tik pirmuosius trejus metus, kol jie įsitvirtina?

R. Ž. Lietuvos miestuose medžius laistydavo ponas Dievas, bet anksčiau vasarą lietaus būdavo daugiau nei saulės. Dabar laikas prisitaikyti prie klimato pokyčių – karščio bangos vis dažnėja, jos stiprėja, ir teks priprasti, kad reikia laistyti ir brandžius medžius, ypač augančius prie gatvių ir aikštėse. Ir tam reikia nusimatyti ir žmonių resursus, ir lėšas – kitaip mes tuos medžius prarasime. Vilnius jau eina į tą pusę, ir efektas matyti.

Kartais girdėti nuomonių, kad vasarą geriau nekišti rankų prie medžių – visi darbai esą turi būti atliekami pavasarį arba rudenį.

R. Ž. Taip, tai vis dar gajus stereotipas, bet mokslas įrodė, kad yra priešingai – medžius reikia genėti vasarą, nes tada medis yra gyvybingiausias ir lengviausiai užsigydo žaizdas. Tad šis laikas yra pats didžiausias darbymetis medžių priežiūrai. Daugiausia dirbama su medžių šaknynu. Daugelis vilniečių jau pastebėjo naują miesto praktiką pomedį padengti skiedrų mulčiumi. Girdėti baimių, kad mulčius sugeria drėgmę, ir ji nepasiekia medžių šaknų, bet iš tikrųjų mulčius sulaiko drėgmę, kad neišgaruotų per greitai (drėgmę sulaiko ir augalai, kurie dabar sodinami daug kur polajyje). Tas metodas šiuo metu yra pats efektyviausias gelbstint medžius nuo kaitros, susitvarkant su drėgmės stygiumi, ir tai turėtų tapti medžių priežiūros standartu, ypač – prie gatvių. Aišku – nelaistant nebus ir drėgmės.

Vasarą rūpinamės ir brandžių medžių apramstymu, ir vienu didžiausių darbų – bandome atitaisyti per ilgus nemokšiško genėjimo metus brandiems medžiams padarytą žalą. Yra daug vargo su medžiais, turinčiais sukeltas į viršų medžių lajas – padarant, kaip tai vadina arboristai, liūto uodegas ar palmes. Kai svorio centras perkeliamas į viršų, mes galbūt džiaugiamės namuose turėdami šviesos, bet vėjui pūstelėjus medis nulūžta. Taigi turime koreguoti tą medžio balansą – tik taip jis atlaikys ir vėtras, ir sniegą. Bet žinant medžių skaičių mieste, to padaryti greitai nepavyks...

Vilniuje brandžių medžių tvarkymo darbus pradėjome nuo Bernardinų sodo, kur prieš maždaug dešimt metų atliekant tvarkymo darbus buvo padaryta nesuvokiamų sprendimų – medžius tvarkę „specialistai" suveržė juos krovinių diržais. Šiandien tie diržai įaugę į medžius, smaugia juos, dėl to pakito medžių statinė būsena. Dabar tiesiog paprastai atleidus ir nuėmus tuos diržus, medžiai gali tiesiog nulūžti. Bandome išgelbėti 32 medžius.

Kartu vyksta ir senolių medžių priežiūros darbai, ir senųjų Bernardinų kapinių medžių priežiūra. Noriu pabrėžti – tai yra turbūt vienintelės Lietuvoje tokiais brandžiais medžiais išsiskiriančios kapinės. Kapinių plikinimo vajus, kuris keliauja per Lietuvą, varo į neviltį.

Vilniuje daugėja žmonių, kurie supranta, koks svarbus miestui medis – gal tai palengvina jūsų darbus ir kompromisų paieškas?

D. I. Labai džiaugiuosi, kad jau susiformavo kritinė masė žmonių, kurie priima gamtinį miesto įvaizdį, ir plytelės ar kietosios dangos, karštį atspindintys kiti paviršiai nebėra prioritetas. Gamta, medžių priežiūra ir apsauga, želdynų įrengimas, apleistų urbanistinių plotų pavertimas parkais, poilsio erdvėmis tampa prioritetu ir net būtinybe. O ir žmonėms, besirenkantiems būstą naujuose kvartaluose, jau svarbus ne tik parkavimo vietų skaičius, bet ir sąlytis su gamta, emocinis gamtinis komfortas. Balansą rasti įmanoma, kai išmanomos technologijos ir yra noro. Atsiradus paklausai, raginant savivaldybei, želdinimo darbų kokybė naujuose projektuose jau gerokai aukštesnė.

Mus jau džiugina pozityvūs atsiliepimai apie medžių pomedžių mulčiavimą ar apsodinimą krūmais – taip formuojame žaliąsias jungtis, šešėlio koridorius, kurie labai svarbūs norint atvėsinti ir gatves, ir automobilius – tai ir estetinė, ir funkcinė nauda.

R. Ž. Taip, suprantančių, kad turime saugoti miesto medžius, vis daugiau, bet čia kartais nueiname į kraštutinumus, kai supuvęs stuobrys, stovintis šalia gatvės, suvokiamas kaip nepajudinama vertybė, nors tikrai yra pavojingas aplinkiniams. Bet mes, arboristai, kantriai kiekvienam aiškiname savo sprendimus, kalbame apie tai, kas ilgina ar trumpina medžių gyvenimą, kas kenksminga jiems, kas naudinga...

Kita vertus, vis dažniau tenka susidurti su prašymais leisti nukirsti medį nuosavam kieme, ir kai aiškiniesi priežastį, išgirsti, kad senam žmogui lapų šlavimas trumpina gyvenimą. Tada akivaizdu, kad žmonės dar nesupranta medžio teikiamos naudos, mato jį tik kaip kliuvinį ir pavojų.

Svarbu suvokti – miesto medžiai turi būti atnaujinami. Turime rasti optimalų variantą – nes jei, turėdami dabar medžių, nieko nedarysime, tai neturėsime medžių ateityje. Gal šiandien tie dešimt sodinukų, pasodintų vietoj vieno nusenusio medžio, ir neperdirbs tiek daug anglies dvideginio, bet po dešimties ar dvidešimties metų, jei prižiūrėsime, jie turės kiekvienas tokią pat lają. Visi tie patys procesai vyksta ir gamtoje, tik kur kas lėčiau.

Dar turėčiau mesti akmenį į projektuotojų daržą, nes vis dar yra tokių, kurie mato medį kaip apšvietimo stulpą, turintį ne daugiau nei vieną žemyn einančią šaknį. Ir suprojektuoja taip, kad rangovams labai sunku išsaugoti sklype esančius brandžius medžius. Ir čia labai teisinga Vilniaus miesto savivaldybės taikoma nauja tvarka – projektuotojai jau projektiniuose pasiūlymuose turi įvertinti ir medžių lajas, ir medžių kamienų skersmenį, ir takelis jau turi būti didžiausiu atstumu nuo medžio kamieno.

Šie pokyčiai turėjo seniausiai atsirasti visoje Lietuvoje. Šios srities teisinė bazė, „įstatymo raidė", yra beviltiškai pasenusi. Vilniaus savivaldybė, kuri nori taikyti geriausią Vakarų praktiką, dirba suprasdama, kad kol kas tik nuo geranoriško, sąmoningo rangovo ar vystytojo požiūrio priklauso, ar bus įgyvendinti kai kurie tvarūs, progresyvūs želdinių tvarkymo sprendimai. Bet mūsų komanda jau dirba su tais statybos techniniais reglamentais, artimiausiu metu Vilniaus miesto tarybą pasieks pakoreguotos medžių tvarkymo taisyklės, kur bus aptarta viskas iki pat genėjimo įrankių. Tikiu, kad jas patvirtinus dirbti bus lengviau, o Aplinkos ministerija neužtruks tą patį modelį pritaikyti valstybės lygiu.

D. I. Rudenį „Vilniaus miesto parkai" gaus pareigą prižiūrėti dar keturias teritorijas, kurioms irgi bus nepaprastai reikalinga profesionalų – arboristų, kraštovaizdžio architektų, miškininkų ir sodininkų – pagalba, nes daugelis jų yra apleistose želdynų struktūrose, kurios lyg ir turėtų būti žalieji koridoriai, bet neturi nei veido, nei funkcijos. Kita vertus, jos ir nesugadintos, nenubuldozeriuotos, čia lengva kurti.

R. Ž. Medžiai kalba ir pataria, tik reikia mokėti skaityti jų kalbą. 

Šaltinis – VIlniaus m. sav.

Statybunaujienos.lt



Savivaldybėse

nuotrauka
2024-05-22 17:09
Šiandien šalia Panevėžio aplinkkelio, ties Bliūdžių kaimu, oficialiai paskelbta didžiausio Baltijos šalyse elektromobilių parko statybų pradžia – įkasta laiko kapsulė. Projektą vystys elektromobilių įkrovimo stotelių operatorė UAB „Eldrive“.
nuotrauka
2024-05-22 15:56
Klaipėdos rajono darželiuose ypač trūkstant vietų mažiesiems gyventojams, Savivaldybė ir toliau investuoja į ugdymo įstaigų plėtrą. Žengtas dar vienas svarbus žingsnis – jau ieškoma rangovo, kuris statys naują modernų darželį Sendvario seniūnijoje, Mazūriškiuose.
nuotrauka
2024-05-22 14:22
Sparčiai augančiame Vilniaus Kalnėnų mikrorajone bus statomas darželis-pradinė mokykla. Architektūros projekto konkursų dalyviai pateikė net 12 idėjų, kaip galėtų atrodyti naujoji švietimo įstaiga. Iš jų bus renkamas nugalėtojas. Planuojama, kad nauja ugdymo įstaiga adresu Moravų g. 4, duris turėtų ...
nuotrauka
2024-05-22 09:29
Panevėžio miesto savivaldybės užsibrėžta ambicija mieste įkurti profesionalaus, šiuolaikinio meno erdvę, virsta realybe: jau kitą savaitę duris atvers pasaulinio garso menininko, daugiafunkcionalisto Stasio Eidrigevičiaus menų centras, pavadintas Stasys Museum.
nuotrauka
2024-05-21 10:00
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" pasirašė sutartį, pagal kurią bus rekonstruojamas Ariogaloje, Raseinių rajono savivaldybėje, esantis tiltas per Dubysą. Tilto rekonstravimo darbai bus pradėti birželio mėnesį, baigti darbus planuojama iki 2025 m. spalio mėn.
nuotrauka
2024-05-21 09:54
Vilniaus savivaldybė pradeda Kazbėjų tilto per Vokės upę rekonstrukciją. Tikimasi, kad remonto darbai užtruks iki kitų metų pradžios ir vėl bus leidžiamas automobilių, dviračių ir pėsčiųjų eismas, kuris nuo 2018 metų buvo apribotas dėl tilto avarinės būklės.
nuotrauka
2024-05-20 14:37
Baigiami pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto bei Šilutės ir Vilniaus plentų žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai. Tam, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, šiemet skirta daugiau kaip 1 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-05-20 14:31
Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai piktnaudžiavimu siekiant turtinės naudos, dokumentų klastojimu bei sukčiavimu pareikšti buvusiam Vilniaus miesto ...
nuotrauka
2024-05-20 14:25
Tankiai gyvenamame Vilniaus Pašilaičių rajone atsiras dar vienas valstybinis lopšelis-darželis, kurį galės lankyti 280 vaikų. Projektui jau išduotas statybą leidžiantis dokumentas ir, jei procesas vyks sklandžiai, statyba turėtų prasidėti iki kitų metų ir trukti apie dvejus metus. Priimti vaikus dar...
nuotrauka
2024-05-20 11:09
Oficialiai pažymėtas Tauragės daugiafunkcės arenos antrasis statybų etapas – į būsimus sporto ir kultūros centro pamatus įkasta simbolinė laiko kapsulė ateities kartoms. Tikimasi, kad itin laukta ir regionui svarbi arena įneš dar daugiau kultūros ir galimybių sportuoti į visos apskrities gyvenimą. ...
nuotrauka
2024-05-17 07:46
Rekonstruotas Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno policijos komisariato pastatas. Atlikti rekonstrukcijos darbai kainavo apie 1,2 mln. Eur.
nuotrauka
2024-05-17 06:10
Aplinkos ministerija praneša, kad 550 asmenų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus individualiai statybaiVilniaus mieste, iki š. m. gegužės 1 d. pasirinko sklypus. Planuojama, kad dar šiemet šie sklypai bus registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip savininkų, laukusių nuosavy...
nuotrauka
2024-05-16 14:51
Dar šiais metais planuojama atnaujinti aikštę prie Klaipėdos santuokų rūmų. Darbai bus atliekami pagal anksčiau atliktą techninį projektą – įrengiant parkavimo vietas, daugiau žaliųjų zonų ir sukuriant vientisą vaizdą su M. Mažvydo alėja.
nuotrauka
2024-05-16 10:51
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia savivaldybių administracijas ir regioninius atliekų tvarkymo centrus (RATC) teikti paraiškas dotacijoms namų ūkiuose susidariusioms asbestinio šiferio atliekoms tvarkyti. Kvietimui numatyta suma – 200 tūkst. eurų.
nuotrauka
2024-05-16 10:20
Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė Daugiafunkcio komplekso statybų projekto pakeitimų patikslinimui. Jų buvo imtasi po gautos Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) nuomonės ir derybų su kitomis projekto šalimis. Pakoreguotas projektas Savivaldybei yra 20 tūkst. eurų pigesnis nei tas, kuriam Taryba...
nuotrauka
2024-05-15 08:46
Aukštaitijos sostinėje toliau tęsiami tarptautinės plaukimo federacijos (FINA) standartus atitiksiančio daugiafunkcio sporto ir sveikatingumo centro „Aukštaitija“ rekonstravimo darbai. Kyla priestatas, kuriame bus įrengtas 10-ies takelių, 50 metrų ilgio tarptautinius standartus atitinkantis baseinas...
nuotrauka
2024-05-14 13:39
Palangos jaunuoliai nuo šiol turi dar vieną erdvę, skirtą aktyviam laisvalaikiui – Palangoje atidarytas ekstremalaus sporto aikštynas. Jujo džiaugiasi ne tik jaunimas, bet ir kiti bendruomenės nariai, kurorto svečiai: aikštyną jau pirmąjį savaitgalį užplūdo lankytojai.
nuotrauka
2024-05-13 12:26
Neliko kliūčių Atgimimo aikštės rekonstrukcijai – pasirašyta sutartis dėl rangos darbų. Numatoma, kad darbai startuos vasarą, pirmiausiai bus vykdomi detalūs archeologiniai tyrinėjimai, įrengiama spraustasienė, pamatų poliai, kitos požeminės konstrukcijos, toliau įrengiama požeminė aikštelė ir galia...
nuotrauka
2024-05-13 10:14
Akcinė bendrovė „Via Lietuva" paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto per Nevėžį Kėdainiuose, Tilto gatvėje, rekonstravimo darbams atlikti. Sėkmingai įvykus pirkimo procedūroms, darbai galėtų būti pradėti jau šiais metais.
nuotrauka
2024-05-10 06:38
Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvie...

Statybunaujienos.lt » Savivaldybėse