2024 balandžio 24 d. trečiadienis, 13:34
Reklama  |  facebook

„Vilniaus vandenys“ papildomą finansavimą panaudos ateities valymo technologijoms valykloje diegti

2021-12-13 10:48
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ užsitikrino papildomą, didesnį nei 7,3 mln. eurų finansavimą Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijai. Rekonstravus valyklą bendrovė efektyviau išvalys teršalus, kurių kiekiai nuotekose sparčiai auga (tai azotas, fosforas, bioskaidžios dalelės, taip pat mikroplastikai), o geriau išvalant nuotekas, nuosekliai sieks nulinės išvalytų ir atgal į upes sugrąžinamų nuotekų taršos.
nuotrauka
VILNIAUS VANDENŲ nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus vandenys, UAB
Arginta, UAB
Vilniaus m. savivaldybė,

„Vilniaus vandenų“ valdomos didžiausios Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos atnaujinimui suplanuota skirti rekordinę sumą - beveik 44 mln. eurų, rašoma įmonės pranešime. Tačiau plečiantis Vilniaus miestui teršalų nuotekose kiekiui sparčiai augant, griežtėjant ES reikalavimams išvalomų nuotekų rodikliams, „Vilniaus vandenys“ siekia efektyvinti valyklos veiklą jau pirmajame valyklos rekonstrukcijos etape. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais bendrovė dar šių metų pradžioje kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skirti papildomą finansavimą valyklos rekonstrukcijai iš ES struktūrinių fondų. Šį mėnesį toks pritarimas buvo gautas - Aplinkos ministerija valyklos rekonstrukcijai papildomai skyrė 7,3 mln. eurų. 

Sostinės nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo planuojama dešimtmetį

„Apie pusė šalies upių ir ežerų vis dar nepatenkinamos ekologinės būklės – ne tik dėl trąšų iš žemės ūkio, bet ir netinkamai tvarkomų nuotekų. Vis dėlto pagaliau savo valandos sulaukė Neris: atnaujinus Vilniaus valyklą tarša iš jos antroje didžiausioje upėje sumažės daugiau kaip dviem trečdaliais. Toliau visoje Lietuvoje efektyviau valydami nuotekas ir mažindami iš laukų išplaunamų mineralinių trąšų kiekį, pasieksime, kad Lietuvos vidaus vandenys, Kuršių marios nebekentėtų nuo eutrofikacijos“, - sako pranešime cituojamas Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kasmet vis griežtesnės rekomendacijos nuotekų išvalymo kokybei ateityje gali būti įtrauktos ir į Europos Komisijos (EK) direktyvas. Tikėtina, kad artimoje ateityje į direktyvas pateks Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos, vadinamosios Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijos šalių Vyriausybėms, kurios nurodo siekti didesnio nuotekų išvalymo prieš išleidžiant jas į vandens telkinius, t. y. ženkliai pagerinti fosforo ir vadinamųjų bioskaidžių detalių išvalymo iš nuotekų rodiklius.

„Vilniaus vandenims“ savivaldybėje keliame labai aukštus reikalavimus aplinkosaugos atžvilgiu. Pagrindinis lūkestis – su atitinkamomis investicijomis pasiekti nulinės taršos rodiklį. Kitaip tariant, ne tik užtikrinti, kad nuotekos būtų išvalomos iki mūsų šalies teisės aktuose ar Europos Sąjungos direktyvose numatytų normų, bet žengti dar vieną žingsnį pirmyn. Ir vis dėlto, suprantame, kad šių tikslų įgyvendinimui reikalingos milžiniškos investicijos, todėl kartu ieškome galimybių spręsti finansinius iššūkius. Esame dėkingi Aplinkos ministerijai už šios vizijos palaikymą ir finansinį indėlį į projektą“, - cituojamas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo planuojama dešimtmetį. Realūs valyklos I-ojo rekonstrukcijos etapo darbai prasidėjo šių metų birželį. Pirmiausia buvo imtasi rekonstruoti biologinio valymo grandį – du veikiančios valyklos bioreaktorius, kurie nėra pritaikyti išvalyti azotą ir fosforą.

„Nuo pirmųjų planų rekonstruoti valyklą iki dabar įvyko daug svarbių pokyčių – išaugo miestas ir pramonė, pasikeitė gamybos procesai, buitis ir vartojimo įpročiai, kurie sąlygojo dešimtis kartų išaugusį teršalų kiekį nuotekose. Visa tai skatina mus koreguoti valyklos rekonstrukcijos planus jau dabar bei ieškoti galimybių valykloje diegti valymo technologijas, gebančias ne tik efektyviau išvalyti mums jau žinomus, bet ir naujus teršalus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Pasak jo, didelį susirūpinimą kelia atitekančiose nuotekose kasmet augantys plastiko minkštiklių - ftalatų, fenolių kiekiai, valyklą nuotekos pasiekia vis labiau užterštos mikroplastikais ir sunkiaisiais metalais. Šių teršalų nuotekose daugėja dėl per menkai šalyje kontroliuojamų gamybos procesų, o štai efektyvios jų išvalymo technologijos pasaulyje dar tik kuriamos ar jų taikymas yra eksperimentinėje stadijoje.

Papildomas finansavimas leis bendrovei „Vilniaus vandenys“ ir toliau ieškoti galimybių diegti valykloje ateities valymo technologijas. Vienas iš bendrovės vertinamų sprendimų ftalatams ir fenoliams iš nuotekų išvalyti – nuotekų valymas, naudojant aktyvintą anglį, nanofiltraciją ir oksidaciją. Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojama rekonstruotoje valykloje sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos bioskaidžios dalelės, fosforas. Tretinis valymas viena iš technologijų, kuri gali būti pasitelkiama ir plastiko nuotekose sulaikymui.

Vilniaus miesto nuotekų valykla, būdama didžiausia Lietuvoje, yra strategiškai svarbi ne tik sostinės, bet ir visos šalies upių vandens būklei. Todėl šiais metais, pradėjusi didžiausios šalyje nuotekų valyklos rekonstrukciją, bendrovė „Vilniaus vandenys“ išsikėlė ambicingą tikslą iki 2030 m. pasiekti nulinę išvalytų nuotekų taršą.

Apie rekonstrukciją – kas keisis

Nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai oficialiai pradėti 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Rangos sutartį bendrovė „Vilniaus vandenys“ pasirašė su viešuosiuose pirkimuose geriausią pasiūlymą pateikusia UAB „Arginta“, veikiančia kartu su partneriais Atzwanger SpA ir EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl.

Realūs valyklos I-ojo rekonstrukcijos etapo darbai prasidėjo šių metų birželį, gavus statybos leidimą. Pagrindiniu rekonstrukcijos iššūkiu šiems metams tapo dviejų veikiančios valyklos bioreaktoriaus sekcijų, kurios šiuo metu nėra pritaikytos išvalyti azotą ir fosforą, rekonstrukcija.

„Vilniaus vandenys“ per trejus metus (2020–2022 m.) į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą ir veiklos skaitmeninimą investuos virš 98 mln. eurų. Didžiausia šių investicijų dalis bus skirta nuotekų valyklos rekonstrukcijai.

Bendrosios investicijos į nuotekų valyklos atnaujinimą siekia beveik 44 milijonus eurų, iš kurių padidinus finansavimą, būtų finansuojama 26,5 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų, likusi dalis 17,7 mln. eurų – bendrovės „Vilniaus vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad rekonstrukcija truks trejus metus ir apims du etapus.

Rekonstravus nuotekų valyklą, kaip pranešama, bus padidintas jos našumas – planuojama išvalyti iki 30 proc. daugiau atitekančių nuotekų ir maždaug penktadaliu daugiau su nuotekomis atitekančių teršalų. 2019 m. duomenimis, valykla per parą išvalydavo 106 tūkst. m3 nuotekų ir beveik 55 tonas įvairių teršalų, po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti daugiau nei 67 tonų teršalų.

Valyklos rekonstrukcija spręs ir dažnų liūčių sukeliamas problemas, bus pastatytas naujas grotų pastatas su smėliagaudėmis, kuriame vyksta pirminis nuotekų valymas, atnaujintos pirminio dumblo ir grąžinamo dumblo siurblinės, jose pakeista nusidėvėjusi, funkcijų nebeatliekanti įranga, rekonstruoti paskirstymo, komunikacijos kanalai, pakeisti vamzdynai.

Svarbiausia rekonstruojama valyklos dalis – šeši bioreaktoriai, atsakingi už biologinį nuotekų valymą. Juos rekonstravus, biologinės grandies valymo efektyvumas bus padidintas net 50 proc. ir taip užtikrins didesnį teršalų išvalymą. Rekonstravus reaktorius, įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Būtent šiuos teršalus morališkai pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti.

Ieškodami ateities sprendimų „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje jau perdirba ir elektros energijos gamybai panaudoja susidariusias iš dumblo biodujas. 
Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2024-04-23 08:21
Vilniuje prie pat Vakarinio aplinkkelio, Girulių g. 23 sutvarkyta nauja viešoji erdvė. Joje įrengtas apšviestas pasivaikščiojimo takas su galimybe prisėsti ir pasigrožėti atsiveriančiais vaizdais, obelų sodas, sporto aikštelė.
nuotrauka
2024-04-23 08:03
Minint tarptautinę Motinos Žemės dieną, Turto bankas pristatė kasmetinę tvarumo ataskaitą. Kompleksiškai taikytos priemonės 2023 metais Turto bankui leido sumažinti suvartojamos energijos kiekį net 13 proc., o valdomo nekilnojamojo turto portfeliui CO2 emisiją – 12 proc. (t. y. 7,5 kg CO2 / m2), ly...
nuotrauka
2024-04-22 08:04
INSTITA įgyvendino dar vieną lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstravimo ir lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos projektą – vykdė II etapo darbus. Tai itin reikšminga veikla, kuri, užsakovo GRINDOS duomenimis, viršnorminę lietaus nuotekų taršą, lyginant su 2021-aisiais, sumažino net 60 proc. ir ...
nuotrauka
2024-04-18 09:52
Ryškiomis spalvomis pleškančios gėlės – vienas iš gražiausių ir pigiausių namų akcentų. Tai, kad šiemet daug namų balkonų, terasų ir sodų pražys įvairiais žiedais, rodo ir gėlių, sėklų pardavimo skaičiai, sako Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. Tiesa, planuojant jomis dekoru...
nuotrauka
2024-04-17 14:26
Vilniaus paukštyno akcininkai patvirtino investicijų į poveikio aplinkai mažinimą planą. Šiam planui įgyvendinti įmonė skirs 852 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad įgyvendinus numatytas priemones Vilniaus rajone, Rudaminoje, veikiančiuose bendrovės objektuose kvapų sklaida gali mažėti 40 proc.
nuotrauka
2024-04-16 18:33
Balandžio 22d. startuoja kvietimas savivaldybių administracijoms teikti paraiškas suprojektuoti, suformuoti ir užregistruoti miestų miškų sklypus Nekilnojamojo turto registre. 2024 m. šiai priemonei įgyvendinti bus skiriama apie 47 tūkst. eur.
nuotrauka
2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svar...
nuotrauka
2024-04-15 15:30
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad nekokybiškus konteinerius įrengusios bendrovės VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui (ŠRATC) turės atlyginti daugiau nei 445 tūkst. eurų žalą.
nuotrauka
2024-04-12 13:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" veikla rodo ryžtą tausoti aplinką. Prisijungusi prie ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją", įmonė savo aplinkosauginių iniciatyvų sąrašą papildė dar viena svarbia priemone. Pasak įmonės atstovų, šis žingsnis taps dar vienu būdu užtikrinti,...
nuotrauka
2024-04-12 13:21
Sakoma, kad svarbiausias kriterijus renkantis būstą yra vieta. Tačiau šiemet Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad kone pusė (48 proc.) šalies gyventojų kaip prioritetą nurodo būsto energinį efektyvumą. Tiesa, trečdalis apklaustųjų pripažino, kad nėra svarstę apie investicijas, kurios padėtų pag...
nuotrauka
2024-04-11 10:29
„Orientuokimės į tai, kad mūsų vaikai neprisimintų tokio reiškinio kaip sąvartynas. Į Europos Sąjungą prieš 20 metų Lietuva įstojo prižiūrėdama šalyje 850 sąvartynų, šiuo metu yra tik 11 jų, o ateityje jų turėtų iš viso nebelikti“, – teigė pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas tr...
nuotrauka
2024-04-10 14:51
Augant statybų apimtims, auga ir atliekų kalnai – statybų aikštelėse, kaip pastebi atliekų tvarkytojai, ypač daugėja plastiko pakuočių. Nors daliai statytojų atliekų rūšiavimas vis dar – papildomas rūpestis, iš tiesų tai – ne tik tvarus, bet ir ekonomiškai naudingas sprendimas. Tiesa, planuojantys s...
nuotrauka
2024-04-09 10:43
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu, atliko Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo ir Aplinkos oro apsaugos įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektų antikorupcinį vertinimą. STT dėl šių projektų Seimo Aplinkos apsaugos komitetui pateikė 7 antikorupcines ...
nuotrauka
2024-04-08 10:22
Generalinės prokuratūros prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą, kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu septynių asmenų naudai solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti beveik 1 mln. Eur (923 030, 43 Eur).
nuotrauka
2024-04-05 09:39
Turto bankas atidarė saulės parkus, kurie elektra aprūpina įmonės valdomus visuomeninės paskirties pastatus. Skaičiuojama, kad 2,21 MW suminės galios saulės parkai per 25 metų eksploatacijos laikotarpį CO2 emisiją sumažins kone 7 tūkst. tonų ir padengs didžiąją dalį elektros energijos poreikio pasta...
nuotrauka
2024-04-04 17:36
Alytaus miesto savivaldybės administracija ir Suvalkų miesto savivaldybė kartu įgyvendins Žaliosios infrastruktūros gerinimo pasienio regiono miestų teritorijose projektą „The Gardens“, iš dalies finansuojamą Europos Sąjungos.
nuotrauka
2024-04-04 11:09
Žadama keisti potvynių rizikos valdymo tvarkos aprašą ir peržiūrėti, kiek tikslingos jame numatytos finansuoti priemonės.
nuotrauka
2024-04-03 15:05
Balandžio 2d. baigėsi kvietimas norintiems atnaujinti savo individualų gyvenamąjį namą ir padidinti energinio naudingumo klasę. Mėnesį laiko trukęs kvietimas sulaukė didelio gyventojų susidomėjimo – gauta arti 2 000 paraiškų už daugiau nei 16 mln. eurų. Aktyviausiai namų modernizavimo galimybėmis do...
nuotrauka
2024-03-29 13:40
Artėjant gražiausiai pavasario šventei – Šv. Velykoms, daugelis ieško originalių būdų papuošti namus ir šventinį stalą. Aplinkos ministerija siūlo savo erdvių puošybai pasirinkti natūralias, tvarias dekoracijas. O ypač gerą darbą gamtai galima padaryti tam panaudojant invazinius augalus, pavyzdžiui,...
nuotrauka
2024-03-28 11:33
Po daugiau nei 3 metus trukusios rekonstrukcijos atidaryta Švenčionių nuotekų valykla. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) administravo daugiau nei 3 mln. eurų vertės projektą, modernizuojant Švenčionių miesto nuotekų valymo įrenginius ir užtikrinant nepertraukiamas, patikimas ir kokybiškas pa...

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

INSTITA dalyvavo infrastruktūros projekte, kuris keičia sostinės nekilnojamojo turto vystymo kryptis ir mažina taršą

INSTITA įgyvendino dar vieną lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstravimo ir lietaus nuotekų valymo įrenginių statybos projektą – vykdė II etapo darbus. Tai itin reikšminga veikla, kuri, užsak...