2022 gegužės 29 d. sekmadienis, 0:04
Reklama  |  facebook

„Vilniaus vandenys“ papildomą finansavimą panaudos ateities valymo technologijoms valykloje diegti

2021-12-13 10:48
Bendrovė „Vilniaus vandenys“ užsitikrino papildomą, didesnį nei 7,3 mln. eurų finansavimą Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijai. Rekonstravus valyklą bendrovė efektyviau išvalys teršalus, kurių kiekiai nuotekose sparčiai auga (tai azotas, fosforas, bioskaidžios dalelės, taip pat mikroplastikai), o geriau išvalant nuotekas, nuosekliai sieks nulinės išvalytų ir atgal į upes sugrąžinamų nuotekų taršos.
nuotrauka
VILNIAUS VANDENŲ nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus vandenys, UAB
Arginta, UAB
Vilniaus m. savivaldybė,

„Vilniaus vandenų“ valdomos didžiausios Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos atnaujinimui suplanuota skirti rekordinę sumą - beveik 44 mln. eurų, rašoma įmonės pranešime. Tačiau plečiantis Vilniaus miestui teršalų nuotekose kiekiui sparčiai augant, griežtėjant ES reikalavimams išvalomų nuotekų rodikliams, „Vilniaus vandenys“ siekia efektyvinti valyklos veiklą jau pirmajame valyklos rekonstrukcijos etape. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais bendrovė dar šių metų pradžioje kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skirti papildomą finansavimą valyklos rekonstrukcijai iš ES struktūrinių fondų. Šį mėnesį toks pritarimas buvo gautas - Aplinkos ministerija valyklos rekonstrukcijai papildomai skyrė 7,3 mln. eurų. 

Sostinės nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo planuojama dešimtmetį

„Apie pusė šalies upių ir ežerų vis dar nepatenkinamos ekologinės būklės – ne tik dėl trąšų iš žemės ūkio, bet ir netinkamai tvarkomų nuotekų. Vis dėlto pagaliau savo valandos sulaukė Neris: atnaujinus Vilniaus valyklą tarša iš jos antroje didžiausioje upėje sumažės daugiau kaip dviem trečdaliais. Toliau visoje Lietuvoje efektyviau valydami nuotekas ir mažindami iš laukų išplaunamų mineralinių trąšų kiekį, pasieksime, kad Lietuvos vidaus vandenys, Kuršių marios nebekentėtų nuo eutrofikacijos“, - sako pranešime cituojamas Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kasmet vis griežtesnės rekomendacijos nuotekų išvalymo kokybei ateityje gali būti įtrauktos ir į Europos Komisijos (EK) direktyvas. Tikėtina, kad artimoje ateityje į direktyvas pateks Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos, vadinamosios Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijos šalių Vyriausybėms, kurios nurodo siekti didesnio nuotekų išvalymo prieš išleidžiant jas į vandens telkinius, t. y. ženkliai pagerinti fosforo ir vadinamųjų bioskaidžių detalių išvalymo iš nuotekų rodiklius.

„Vilniaus vandenims“ savivaldybėje keliame labai aukštus reikalavimus aplinkosaugos atžvilgiu. Pagrindinis lūkestis – su atitinkamomis investicijomis pasiekti nulinės taršos rodiklį. Kitaip tariant, ne tik užtikrinti, kad nuotekos būtų išvalomos iki mūsų šalies teisės aktuose ar Europos Sąjungos direktyvose numatytų normų, bet žengti dar vieną žingsnį pirmyn. Ir vis dėlto, suprantame, kad šių tikslų įgyvendinimui reikalingos milžiniškos investicijos, todėl kartu ieškome galimybių spręsti finansinius iššūkius. Esame dėkingi Aplinkos ministerijai už šios vizijos palaikymą ir finansinį indėlį į projektą“, - cituojamas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo planuojama dešimtmetį. Realūs valyklos I-ojo rekonstrukcijos etapo darbai prasidėjo šių metų birželį. Pirmiausia buvo imtasi rekonstruoti biologinio valymo grandį – du veikiančios valyklos bioreaktorius, kurie nėra pritaikyti išvalyti azotą ir fosforą.

„Nuo pirmųjų planų rekonstruoti valyklą iki dabar įvyko daug svarbių pokyčių – išaugo miestas ir pramonė, pasikeitė gamybos procesai, buitis ir vartojimo įpročiai, kurie sąlygojo dešimtis kartų išaugusį teršalų kiekį nuotekose. Visa tai skatina mus koreguoti valyklos rekonstrukcijos planus jau dabar bei ieškoti galimybių valykloje diegti valymo technologijas, gebančias ne tik efektyviau išvalyti mums jau žinomus, bet ir naujus teršalus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Pasak jo, didelį susirūpinimą kelia atitekančiose nuotekose kasmet augantys plastiko minkštiklių - ftalatų, fenolių kiekiai, valyklą nuotekos pasiekia vis labiau užterštos mikroplastikais ir sunkiaisiais metalais. Šių teršalų nuotekose daugėja dėl per menkai šalyje kontroliuojamų gamybos procesų, o štai efektyvios jų išvalymo technologijos pasaulyje dar tik kuriamos ar jų taikymas yra eksperimentinėje stadijoje.

Papildomas finansavimas leis bendrovei „Vilniaus vandenys“ ir toliau ieškoti galimybių diegti valykloje ateities valymo technologijas. Vienas iš bendrovės vertinamų sprendimų ftalatams ir fenoliams iš nuotekų išvalyti – nuotekų valymas, naudojant aktyvintą anglį, nanofiltraciją ir oksidaciją. Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojama rekonstruotoje valykloje sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos bioskaidžios dalelės, fosforas. Tretinis valymas viena iš technologijų, kuri gali būti pasitelkiama ir plastiko nuotekose sulaikymui.

Vilniaus miesto nuotekų valykla, būdama didžiausia Lietuvoje, yra strategiškai svarbi ne tik sostinės, bet ir visos šalies upių vandens būklei. Todėl šiais metais, pradėjusi didžiausios šalyje nuotekų valyklos rekonstrukciją, bendrovė „Vilniaus vandenys“ išsikėlė ambicingą tikslą iki 2030 m. pasiekti nulinę išvalytų nuotekų taršą.

Apie rekonstrukciją – kas keisis

Nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai oficialiai pradėti 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Rangos sutartį bendrovė „Vilniaus vandenys“ pasirašė su viešuosiuose pirkimuose geriausią pasiūlymą pateikusia UAB „Arginta“, veikiančia kartu su partneriais Atzwanger SpA ir EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl.

Realūs valyklos I-ojo rekonstrukcijos etapo darbai prasidėjo šių metų birželį, gavus statybos leidimą. Pagrindiniu rekonstrukcijos iššūkiu šiems metams tapo dviejų veikiančios valyklos bioreaktoriaus sekcijų, kurios šiuo metu nėra pritaikytos išvalyti azotą ir fosforą, rekonstrukcija.

„Vilniaus vandenys“ per trejus metus (2020–2022 m.) į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą ir veiklos skaitmeninimą investuos virš 98 mln. eurų. Didžiausia šių investicijų dalis bus skirta nuotekų valyklos rekonstrukcijai.

Bendrosios investicijos į nuotekų valyklos atnaujinimą siekia beveik 44 milijonus eurų, iš kurių padidinus finansavimą, būtų finansuojama 26,5 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų, likusi dalis 17,7 mln. eurų – bendrovės „Vilniaus vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad rekonstrukcija truks trejus metus ir apims du etapus.

Rekonstravus nuotekų valyklą, kaip pranešama, bus padidintas jos našumas – planuojama išvalyti iki 30 proc. daugiau atitekančių nuotekų ir maždaug penktadaliu daugiau su nuotekomis atitekančių teršalų. 2019 m. duomenimis, valykla per parą išvalydavo 106 tūkst. m3 nuotekų ir beveik 55 tonas įvairių teršalų, po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti daugiau nei 67 tonų teršalų.

Valyklos rekonstrukcija spręs ir dažnų liūčių sukeliamas problemas, bus pastatytas naujas grotų pastatas su smėliagaudėmis, kuriame vyksta pirminis nuotekų valymas, atnaujintos pirminio dumblo ir grąžinamo dumblo siurblinės, jose pakeista nusidėvėjusi, funkcijų nebeatliekanti įranga, rekonstruoti paskirstymo, komunikacijos kanalai, pakeisti vamzdynai.

Svarbiausia rekonstruojama valyklos dalis – šeši bioreaktoriai, atsakingi už biologinį nuotekų valymą. Juos rekonstravus, biologinės grandies valymo efektyvumas bus padidintas net 50 proc. ir taip užtikrins didesnį teršalų išvalymą. Rekonstravus reaktorius, įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Būtent šiuos teršalus morališkai pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti.

Ieškodami ateities sprendimų „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje jau perdirba ir elektros energijos gamybai panaudoja susidariusias iš dumblo biodujas. 
Statybunaujienos.lt




Aplinka

nuotrauka
2022-05-27 10:41
Gegužės 1 d. įsigaliojo Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, kuris numato 3 metų laikotarpį, per kurį bus galima įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus arba registruotus, tik neturinčius aktualių duomenų apie savininką, gręžinius.
nuotrauka
2022-05-12 13:39
Ketvirtadienį, gegužės 12 d., Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kurie numato, kad atliekų tvarkymo objektai nebebus pripažįstami kaip valstybinės reikšmės. Pakeitimai priimti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarimą.
nuotrauka
2022-05-12 13:29
Šį pavasarį Vilnius pristato naujas vejų priežiūros taisykles, pagal kurias mieste vyraus natūralios pievos ir savaime želiantys augalai. Atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
nuotrauka
2022-05-11 14:40
Gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais, neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, jau gali pradėti jų įteisinimo procedūras.
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-04-29 13:30
Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne tik užkirsti kelią tokioms grėsmėms, bet ir tvariai panaudoti lietaus vandenį kitoms reikmėms.
nuotrauka
2022-04-21 06:32
Klaipėdos apylinkės prokuratūrai atlikus ikiteisminį tyrimą dėl galimos oro taršos, nustatytas nežymus teršalų rodiklių viršijimas, už kurį atsakinga AB „Grigeo Klaipėda“, tačiau tokie taršos kiekiai baudžiamosios atsakomybės bendrovei neužtraukė – ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
nuotrauka
2022-04-15 07:33
Artėja gegužės 1 d., kai gyventojai, kurie naudojasi gręžiniais neįregistruotais Žemės gelmių registre ar šiame registre nėra atnaujinę duomenų apie gręžinio savininką, galės pradėti jų įteisinimo procedūras. Tam numatytas trejų metų laikotarpis, kuris baigsis 2025 m. gegužės 1 d.
nuotrauka
2022-04-13 14:14
Užbaigti užteršto grunto sutvarkymo darbai Klaipėdos Vitės progimnazijos teritorijoje. Beveik 740 tūkst. eurų kainavę darbai buvo atliekami pagal Lietuvos Geologijos tarnybos bei Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarkymo planą. Kitas žingsnis – sporto aikštyno re...
nuotrauka
2022-03-31 14:33
Aplinkos ministerijos valdomoje viešojoje įstaigoje „Grunto valymo technologijos“ baigiamos pertvarkos procedūros. Įstaigos reforma vykdoma įsteigus naują juridinį vienetą, uždarąją akcinę bendrovę GVT LT, į kurią perkelti viešosios įstaigos darbuotojai bei visa veikla.
nuotrauka
2022-03-31 06:47
Aplinkos ministerija primena, kad apželdinant teritoriją privalu laikytis nustatytų reikalavimų, kurie padės išvengti ginčų su kaimyninių sklypų savininkais.
nuotrauka
2022-03-07 13:16
Praėjusių metų vasarą vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradėjo Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus. Po pusmečio nuotekų valykloje sėkmingai paleistas vienas rekonstruotas biorektorius, baigiami ir antrojo biorektoriaus atnaujinimo darbai. Šių darbų kaina siekia beveik 5...
nuotrauka
2022-03-04 07:14
„Svencelės salos“ – tai naujos kanalų gyvenvietės ant vandens prie Kuršių marių projektas. Unikalus Lietuvoje ir išskirtinis Baltijos šalyse projektas gimė įgyvendinat sovietmečio ančių fermos su tvenkiniais konversiją į gyvenvietę, kur žmogus gali turėti būstą ir vandens transporto priemonę vos 2,5...
nuotrauka
2022-02-23 07:29
Šio verslo centro „SQVERAS“ prieigos yra bendros atgijusios teritorijos nuo pėsčiųjų tilto į Nemuno salą iki PC „Akropolis“ koncepcijos tąsa. Didžioji dalis šios teritorijos grindinio – beveik 10 tūkst. kv. m, tiek pėsčiųjų takai, amfiteatras šalia pėsčiųjų tilto, tiek automobilių stovėjimo aikštelė...
nuotrauka
2022-02-17 11:39
Nuo šiol gyventojams ir įmonėms mažuosiuose karjeruose išteklius leidžiama kasti iki 3 m gylio, o savivaldybių administracijoms – iki 1 ha ploto. Be to, patikslintos vietos, kuriose juos draudžiama įrengti ar tam reikalingas pritarimas, nustatyti aiškūs perregistravimo reikalavimai pasikeitus žemės ...
nuotrauka
2022-02-17 11:05
Šių metų balandžio 15 d. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyrius numato pradėti nagrinėti baudžiamąją bylą dėl Kuršių marių taršos. Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikš...
nuotrauka
2022-02-14 07:10
Tvarkydama komunalines nuotekas, AB „Klaipėdos vanduo“ pasirinko ir pritaikė vieną iš naujausių kvapų mažinimo sprendimų – įdiegė kvapų mažinimo sistemą smėliagaudėje. Technologinę inžinerinę sistemą sukūrė ir sumontavo UAB „AIRPLUS1 Lituanica“.
nuotrauka
2022-02-01 11:41
Aplinkos ministerijos iniciatyva lankomiausiame šalies nekilnojamojo turto portale Aruodas.lt naršant skelbimus bus galima matyti ir oro užterštumo lygį dominančio objekto aplinkoje.
nuotrauka
2022-01-28 09:17
Žaliuojantys parkai ne tik ant žemės, bet ir danguje – taip dažnai vadinama žaliųjų stogų, augalais apsivijusių fasadų tendencija pamažu skinasi kelią ir Lietuvoje. Jų funkcionalumą ir augantį lietuvių susidomėjimą aptaria Kauno mokslo ir technologijų parko inovacijų bendruomenės narių „Saulės grąža...
nuotrauka
2022-01-27 14:21
Šiauliuose vykstant atliekų tvarkytojų ginčui ir į sąvartyną keliaujant neapdorotoms viso regiono atliekoms, aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad Šiaulių regiono gyventojai pilnai apmoka ekologišką atliekų tvarkymą, todėl turi gauti visavertę paslaugą – tai yra regiono savivaldybių tiesi...

Statybunaujienos.lt » Aplinka

nuotrauka

Lietaus nuotekų valdymo sistema: kaip išvengti vandens taršos, didesnių mokesčių ir panaudoti lietaus vandenį

Tinkamas lietaus nuotekų srautų suvaldymas lietaus vandens kaupimosi vietose gali užkirsti kelią potvyniams. Universali Pipelife lietaus nuotekų valdymo sistema „Raineo“ – tai galimybė ne ti...