„Vilniaus vandenų“ valdomos didžiausios Vilniaus mieste ir apskrityje nuotekų valyklos atnaujinimui suplanuota skirti rekordinę sumą - beveik 44 mln. eurų, rašoma įmonės pranešime. Tačiau plečiantis Vilniaus miestui teršalų nuotekose kiekiui sparčiai augant, griežtėjant ES reikalavimams išvalomų nuotekų rodikliams, „Vilniaus vandenys“ siekia efektyvinti valyklos veiklą jau pirmajame valyklos rekonstrukcijos etape. Kartu su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais bendrovė dar šių metų pradžioje kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skirti papildomą finansavimą valyklos rekonstrukcijai iš ES struktūrinių fondų. Šį mėnesį toks pritarimas buvo gautas - Aplinkos ministerija valyklos rekonstrukcijai papildomai skyrė 7,3 mln. eurų. 

Sostinės nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo planuojama dešimtmetį

„Apie pusė šalies upių ir ežerų vis dar nepatenkinamos ekologinės būklės – ne tik dėl trąšų iš žemės ūkio, bet ir netinkamai tvarkomų nuotekų. Vis dėlto pagaliau savo valandos sulaukė Neris: atnaujinus Vilniaus valyklą tarša iš jos antroje didžiausioje upėje sumažės daugiau kaip dviem trečdaliais. Toliau visoje Lietuvoje efektyviau valydami nuotekas ir mažindami iš laukų išplaunamų mineralinių trąšų kiekį, pasieksime, kad Lietuvos vidaus vandenys, Kuršių marios nebekentėtų nuo eutrofikacijos“, - sako pranešime cituojamas Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Kasmet vis griežtesnės rekomendacijos nuotekų išvalymo kokybei ateityje gali būti įtrauktos ir į Europos Komisijos (EK) direktyvas. Tikėtina, kad artimoje ateityje į direktyvas pateks Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos, vadinamosios Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomendacijos šalių Vyriausybėms, kurios nurodo siekti didesnio nuotekų išvalymo prieš išleidžiant jas į vandens telkinius, t. y. ženkliai pagerinti fosforo ir vadinamųjų bioskaidžių detalių išvalymo iš nuotekų rodiklius.

„Vilniaus vandenims“ savivaldybėje keliame labai aukštus reikalavimus aplinkosaugos atžvilgiu. Pagrindinis lūkestis – su atitinkamomis investicijomis pasiekti nulinės taršos rodiklį. Kitaip tariant, ne tik užtikrinti, kad nuotekos būtų išvalomos iki mūsų šalies teisės aktuose ar Europos Sąjungos direktyvose numatytų normų, bet žengti dar vieną žingsnį pirmyn. Ir vis dėlto, suprantame, kad šių tikslų įgyvendinimui reikalingos milžiniškos investicijos, todėl kartu ieškome galimybių spręsti finansinius iššūkius. Esame dėkingi Aplinkos ministerijai už šios vizijos palaikymą ir finansinį indėlį į projektą“, - cituojamas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.

Vilniaus miesto nuotekų valyklos rekonstrukcija buvo planuojama dešimtmetį. Realūs valyklos I-ojo rekonstrukcijos etapo darbai prasidėjo šių metų birželį. Pirmiausia buvo imtasi rekonstruoti biologinio valymo grandį – du veikiančios valyklos bioreaktorius, kurie nėra pritaikyti išvalyti azotą ir fosforą.

„Nuo pirmųjų planų rekonstruoti valyklą iki dabar įvyko daug svarbių pokyčių – išaugo miestas ir pramonė, pasikeitė gamybos procesai, buitis ir vartojimo įpročiai, kurie sąlygojo dešimtis kartų išaugusį teršalų kiekį nuotekose. Visa tai skatina mus koreguoti valyklos rekonstrukcijos planus jau dabar bei ieškoti galimybių valykloje diegti valymo technologijas, gebančias ne tik efektyviau išvalyti mums jau žinomus, bet ir naujus teršalus“, – sako Marius Švaikauskas, „Vilniaus vandenų“ generalinis direktorius.

Pasak jo, didelį susirūpinimą kelia atitekančiose nuotekose kasmet augantys plastiko minkštiklių - ftalatų, fenolių kiekiai, valyklą nuotekos pasiekia vis labiau užterštos mikroplastikais ir sunkiaisiais metalais. Šių teršalų nuotekose daugėja dėl per menkai šalyje kontroliuojamų gamybos procesų, o štai efektyvios jų išvalymo technologijos pasaulyje dar tik kuriamos ar jų taikymas yra eksperimentinėje stadijoje.

Papildomas finansavimas leis bendrovei „Vilniaus vandenys“ ir toliau ieškoti galimybių diegti valykloje ateities valymo technologijas. Vienas iš bendrovės vertinamų sprendimų ftalatams ir fenoliams iš nuotekų išvalyti – nuotekų valymas, naudojant aktyvintą anglį, nanofiltraciją ir oksidaciją. Siekiant efektyviau valyti teršalus, planuojama rekonstruotoje valykloje sumontuoti ir vadinamojo tretinio valymo įrangą – papildomą valymo grandį, kurioje būtų valomos bioskaidžios dalelės, fosforas. Tretinis valymas viena iš technologijų, kuri gali būti pasitelkiama ir plastiko nuotekose sulaikymui.

Vilniaus miesto nuotekų valykla, būdama didžiausia Lietuvoje, yra strategiškai svarbi ne tik sostinės, bet ir visos šalies upių vandens būklei. Todėl šiais metais, pradėjusi didžiausios šalyje nuotekų valyklos rekonstrukciją, bendrovė „Vilniaus vandenys“ išsikėlė ambicingą tikslą iki 2030 m. pasiekti nulinę išvalytų nuotekų taršą.

Apie rekonstrukciją – kas keisis

Nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbai oficialiai pradėti 2020 m. rugpjūčio mėnesį. Rangos sutartį bendrovė „Vilniaus vandenys“ pasirašė su viešuosiuose pirkimuose geriausią pasiūlymą pateikusia UAB „Arginta“, veikiančia kartu su partneriais Atzwanger SpA ir EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl.

Realūs valyklos I-ojo rekonstrukcijos etapo darbai prasidėjo šių metų birželį, gavus statybos leidimą. Pagrindiniu rekonstrukcijos iššūkiu šiems metams tapo dviejų veikiančios valyklos bioreaktoriaus sekcijų, kurios šiuo metu nėra pritaikytos išvalyti azotą ir fosforą, rekonstrukcija.

„Vilniaus vandenys“ per trejus metus (2020–2022 m.) į infrastruktūros plėtrą, atnaujinimą ir veiklos skaitmeninimą investuos virš 98 mln. eurų. Didžiausia šių investicijų dalis bus skirta nuotekų valyklos rekonstrukcijai.

Bendrosios investicijos į nuotekų valyklos atnaujinimą siekia beveik 44 milijonus eurų, iš kurių padidinus finansavimą, būtų finansuojama 26,5 mln. eurų iš ES struktūrinių fondų, likusi dalis 17,7 mln. eurų – bendrovės „Vilniaus vandenys“ lėšomis. Planuojama, kad rekonstrukcija truks trejus metus ir apims du etapus.

Rekonstravus nuotekų valyklą, kaip pranešama, bus padidintas jos našumas – planuojama išvalyti iki 30 proc. daugiau atitekančių nuotekų ir maždaug penktadaliu daugiau su nuotekomis atitekančių teršalų. 2019 m. duomenimis, valykla per parą išvalydavo 106 tūkst. m3 nuotekų ir beveik 55 tonas įvairių teršalų, po rekonstrukcijos valykla bus pajėgi išvalyti daugiau nei 67 tonų teršalų.

Valyklos rekonstrukcija spręs ir dažnų liūčių sukeliamas problemas, bus pastatytas naujas grotų pastatas su smėliagaudėmis, kuriame vyksta pirminis nuotekų valymas, atnaujintos pirminio dumblo ir grąžinamo dumblo siurblinės, jose pakeista nusidėvėjusi, funkcijų nebeatliekanti įranga, rekonstruoti paskirstymo, komunikacijos kanalai, pakeisti vamzdynai.

Svarbiausia rekonstruojama valyklos dalis – šeši bioreaktoriai, atsakingi už biologinį nuotekų valymą. Juos rekonstravus, biologinės grandies valymo efektyvumas bus padidintas net 50 proc. ir taip užtikrins didesnį teršalų išvalymą. Rekonstravus reaktorius, įdiegus papildomą įrangą, azoto ir fosforo teršalų išvalymą ketinama padidinti daugiau nei 60 proc. Būtent šiuos teršalus morališkai pasenusi valykla ne visuomet pajėgdavo išvalyti.

Ieškodami ateities sprendimų „Vilniaus vandenys“ nuotekų valykloje jau perdirba ir elektros energijos gamybai panaudoja susidariusias iš dumblo biodujas.