„Ekstremalusis sportas labai sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Kai kurios ekstremaliojo sporto šakos – riedlenčių, banglenčių, laipiojimo sportas – nuo 2021-ųjų yra įtrauktos į Olimpinių žaidynių programą. Matome poreikį ekstremaliojo sporto šakas aktyviau vystyti ir Lietuvoje, tačiau tam pirmiausia reikalinga atitinkama infrastruktūra“, – sostinės savivaldybės pranešime cituojamas vicemeras Valdas Benkunskas.

Ekstremaliojo sporto arenai būtų numatyta vieta Tyzenhauzų g. 97 esančiame sklype, šalia kito čia pat projektuojamo objekto – Vilniaus ledo arenos. Liepkalnio slidinėjimo trasos, būsima ledo arena ir ekstremaliojo sporto centras sukurtų sporto infrastruktūros kompleksą.

Ekstremaliojo sporto centre, kaip praneša savivaldybė, planuojamos keturios funkcinės zonos, kurios būtų įrenginėjamos dviem etapais. Pagrindinis pastatas kalnų dviračių, riedlenčių, riedučių, paspirtukų, parkūro, riedančių slidžių ir snieglenčių sportui užimtų 3500 kv. m. Pastate numatyta įrengti pradedančiųjų, įgūdžių lavinimo, apšilimo, treniruočių, saugaus nusileidimo zonas, taip pat parkūro, kūno akrobatikos ir akrobatinio bėgimo zoną, erdvę su kavine žiūrovams bei dviračių, riedlenčių, paspirtukų ir riedučių zoną pažengusiems, kurioje būtų galima organizuoti varžybas.

Šalia arenos bus sutvarkyta aplinka – įrengta aktyvios veiklos zona, poilsio erdvės. Lauko zonoje šalia sporto centro rengiamasi sukurti velo trasą, pirmųjų šuolių trasą pradedantiesiems ir įprastą šuolių zoną bei greito nusileidimo trasas.

Antruoju etapu toje pačioje teritorijoje galėtų iškilti olimpinis parkas. Pastarajame maždaug 2000 kv. m. būtų dedikuoti mažųjų dviračių (BMX) laisvajam stiliui ir riedlenčių sportui. Aukšto lygio olimpinio sporto zona būtų pritaikyta ne tik treniruotėms, bet ir oficialių tarptautinių varžybų organizavimui. Taip pat planuojama įrengti 60 vietų hostelį sportininkams apsistoti.

Planuojamas ekstremaliojo sporto centras būtų didžiausias Baltijos šalyse ir per metus galėtų sulaukti iki 50 tūkst. lankytojų.

Skaičiuojama, kad investicijos į pastatus, kurių bendras plotas užims apie 8000 kv. m., bei lauko inžinerijos ir infrastruktūros sprendimus galėtų siekti 11,5 mln. eurų. Tačiau projektą įgyvendinant koncesijos būdu, šie kaštai būtų perkelti koncesininkui. Svarstoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė prie projekto įgyvendinimo prisidėtų išnuomodama privačiam koncesininkui miesto valdomą sklypą.

„Sostinės finansiniai resursai yra riboti, todėl siekdami patenkinti sparčiai augančio miesto poreikį sporto infrastruktūrai stengiamės pritraukti privačias investicijas. Šiuo atveju, Vilniaus savivaldybė, įnešdama tik sklypą, reikalingą arenos statyboms, galėtų užtikrinti kokybiško centro ekstremaliojo sporto kultivavimui atsiradimą. Didžioji dalis rizikų tektų privačiam investuotojui – jis savo lėšomis finansuotų statybas, dengtų kasdienes centro išlaikymo išlaidas, o pajamas gautų iš sporto arenos lankytojų bilietų bei kitos su sporto centro paskirtimi susijusios veiklos“, – sako V. Benkunskas.

Vadovaudamasi teisės aktuose numatyta privačios iniciatyvos teise, ekstremaliojo sporto centro idėją miestui pateikė bendrovė „SBA Urban“. Galutinį sprendimą po svarstymų komitetuose miesto Taryba priims kito posėdžio metu.