Inžinierius, vadovas ir švietėjas

Inžinierius V.Isakas – ne tik patyręs MB „Statybų valdymas 2“ statybos techninis prižiūrėtojas, bet ir aktyvus žinių skleidėjas, kuris savo kasdiene veikla jungia inžinerinę kompetenciją ir projektų valdymo patirtį.

Be darbo dideliuose projektuose ir techninės priežiūros funkcijų, jis rengia švietėjiškas laidas internete, veda „YouTube“ kanalą, kur dalijasi praktinėmis įžvalgomis, aiškina sudėtingus procesus ir perduoda patirtį.

Toks derinys – praktikas, vadovas ir švietėjas – parodo visapusišką inžinieriaus asmenybę: žmogų, kuris ne tik prižiūri statybos procesus ir užtikrina objekto kokybę, bet ir aktyviai formuoja sektoriaus kultūrą bei kelia profesijos prestižą.

Kaip teigia pats inžinierius, gautas pripažinimas jam ypač reikšmingas, nes jis suteiktas ne vien už konkrečius objektus, bet ir visą veiklą.

Kelias į statybos inžineriją

Vytenio kelias į statybos inžineriją nebuvo tiesus. Pirmiausia jis studijavo socialinį darbą Vytauto Didžiojo universitete, tačiau jau tada pradėjo dirbti statybos sektoriuje, kur didesniuose projektuose jam teko inžinieriaus asistento vaidmuo. Ši patirtis tapo neįkainojama – darbas šalia patyrusių specialistų, kaip Algimantas Bereišis, Aloyzas Urbutis, suteikė galimybę iš arti matyti statybos procesus, suprasti jų specifiką ir įgyti praktikos, kurios neįmanoma rasti teoriniuose vadovėliuose.

Šiame sektoriuje jis atrado profesinį pašaukimą, todėl vėliau baigė Klaipėdos valstybinę kolegiją, kur įgijo statybos inžinerijos išsilavinimą, o dabar studijuoja magistrantūroje Klaipėdos universitete uosto statinius.

Patirtis ir projektai

Daugiau nei 20 metų trunkanti karjera statyboje leido sukaupti platų patirties spektrą – nuo procesų koordinavimo iki techninės priežiūros ir projektų valdymo. V.Isako profesinį kelią ženklina įspūdingi projektai, kuriuose jis buvo atsakingas už kokybę, terminus ir sprendimų priėmimą. Tarp jų – pernai „Vlantanos“ atidaryta suskystintų gamtinių dujų ir suslėgtų gamtinių dujų degalinė vilkikams. Tai pirmoji tokio tipo degalinė Lietuvoje, kur V.Isakui teko rūpintis technine priežiūra bei prisidėti prie projektavimo ir statybos organizavimo. Reikšminga ir kita patirtis su „Vlantana“, statant 35 tūkst. kv. metrų logistikos sandėlį. Svarbi patirtis įgyta Klaipėdos rajone prižiūrint gamybinės paskirties pastatą „Led head“, kurio plotas siekė apie 4 tūkst. kv. metrų – čia jis padėjo užsakovui suvaldyti procesą nuo projektavimo iki pridavimo.

Pastarųjų metų darbų sąraše išsiskiria ir verslo parko „2bysa“ Klaipėdoje statyba (6 tūkst. kv. m), kurią jis prižiūrėjo nuo pamatų iki pridavimo, užtikrindamas, kad modernus pastatas iškiltų be kompromisų kokybei.

Užsakovai įvertino jauno specialisto sąžiningumą ir profesionalumą, įvertino inžinierių, kuris gerai žino, ką reiškia susitarimas: davei žodį, jo privalu laikytis.

Techninės priežiūros vaidmuo

Apdovanojimą pelnęs inžinierius techninę priežiūrą apibrėžia kaip vieną svarbiausių statybos proceso grandžių – ji nėra tik formali kontrolė, o gyvas darbas kartu su projektu, statybininkais ir užsakovu. „Statyboje vienam sprendiniui gali būti keli keliai, visi jie teisingi, tačiau reikia pasirinkti optimalų. Čia ir atsiskleidžia techninio prižiūrėtojo patirtis – padėti suprasti, kuris kelias geriausias“, – sako jis.

Didžiausias iššūkis, anot jo, yra nuolatinis sprendimų derinimas: rangovai siūlo savo variantus, projektuotojai turi kitą požiūrį, o užsakovas dar kitą. Tik įsitraukęs techninis prižiūrėtojas gali šias nuomones sujungti į vieną racionalų sprendimą.

V.Isakas pabrėžia, kad aklas vadovavimasis projektu gali atnešti klaidų, nes teisės aktai keičiasi, o praktikoje iškyla situacijų, kurių projekte tiesiog nėra numatyta. Todėl svarbu ne tik „žiūrėti į popierių“, bet ir savo patirtimi padėti rasti tinkamą kelią.

Konstruktyvą jis vadina „šventu dalyku“. Jei apdailoje galima diskutuoti dėl spalvų ar detalių, tai pamatų, konstrukcinių sprendimų ir saugumo klausimais jis visuomet dalyvauja „visu 110 procentų“. Tam neretai tenka pačiam nueiti į statybvietę ir patikrinti atliktus darbus, o ne pasikliauti vien tik nuotraukomis ar dokumentais. „Statybos techninės priežiūros funkcija yra įsitikinti, kad darbai atitinka projektą. Todėl aš privalau būti ten, kur gimsta konstruktyvas“, – teigia jis.

Darbo sauga – prioritetas

Kitas jam itin svarbus aspektas – darbo sauga. Inžinierius įsitikinęs, kad darbo saugos koordinatorius privalo būti ne formali figūra, o aktyvus statybų proceso dalyvis. Todėl kiekviename objekte inicijuoja, jog gamybinius pasitarimus pradėtų būtent saugos koordinatorius, primindamas taisykles ir aptardamas aktualias rizikas. Jo manymu, tai yra veiksmingiausias būdas užtikrinti, kad sauga nebūtų pamiršta tarp kitų klausimų. „Nė vienas terminas ar sutaupyti pinigai nėra verti rizikos žmonių gyvybei“, – sako jis.

Iššūkių kelia ir specialistų trūkumas, ypač didesniuose objektuose, kur kartais tenka dirbti su mažiau patyrusia rangovų komanda. Tokiais atvejais techniniam prižiūrėtojui tenka dar didesnė atsakomybė – ne tik užtikrinti darbų kokybę, bet ir padėti rangovams išvengti klaidų. Pasak V.Isako, tai viena iš priežasčių, kodėl užsakovai jį samdo – jie dažnai neturi patirties statybose, todėl pasitiki jo sukauptomis žiniomis ir praktika.

„Man svarbiausia būti įsitraukusiam – ne tik formaliai žiūrėti, ar projektas atitinka, bet ir eiti, domėtis, gilintis, patarti. Tokia yra tikroji techninė priežiūra, kai ne tik tikrini, bet ir padedi sukurti sprendimus, kurie užtikrina kokybę ir saugumą“, – apibendrina jis.

Statybos kaip kūryba

Be techninės priežiūros bei statybų valdymo paslaugų, V.Isakas turi ir statybos įmonę: yra pastatęs 24 namų kvartalą bei daugiabučių Klaipėdoje. Kai darbas yra lyg hobis, sukaupta patirtis virsta realia kokybe: statė A+ energinės klasės namus, o jie atitinka A++ standartus, vietoj minimalaus C garso izoliacijos reikalavimo pavyko pasiekti B. Šie rezultatai jam yra didžiausia motyvacija.

Užsakovai ir kolegos pažymi jo patikimumą bei atsidavimą darbui. Tai žmogus, kurio žodis yra tvirtas, o požiūris – pagarbus ir atsakingas. Šios asmeninės savybės, kartu su profesinėmis žiniomis, tapo priežastimi, kodėl jis sulaukė tokio įvertinimo.

Jis pats statybą vadina kūrybos procesu: „Tai nėra vien tik betono, metalo ar plytų sudėjimas į vietą. Statyba – tai kūryba, kai nuo brėžinio gimsta realus pastatas. O kai gali atsistoti šalia jau pastatyto objekto ir žinai, kad prisidėjai prie jo atsiradimo – tai yra didžiausia motyvacija.“

Strateginė vizija

V.Isako ateities planai grindžiami strateginiu penkmečio požiūriu: jis siekia, kad MB „Statybų valdymas 2“ augtų į ekspertinę įmonę, kuri galėtų dirbti su dideliais ir sudėtingais projektais – tam jau ruošiamasi. Jis planuoja toliau plėtoti savo statybos bei plėtros projektus, kuriuose galėtų visiškai realizuoti savo patirtį ir aistrą statybai.

Kai darbas yra lyg hobis,

V.Isako istorija parodo, kad statybos inžinerijoje svarbus ne tik tiesus kelias nuo pirmųjų studijų iki profesijos, bet ir atkaklumas, gebėjimas mokytis iš patirties bei nuolatinis tobulėjimas.

Jo pelnytas „Metų statybos inžinieriaus 2025“ titulas yra ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir profesijos prestižo stiprinimas, įrodantis, kad šiandienos statybos inžinierius yra daugiau nei techninis specialistas – tai kūrėjas, gebantis suvienyti skirtingus interesus ir užtikrinti, kad iš brėžinio gimęs pastatas būtų ne tik funkcionalus, bet ir kokybiškas, saugus bei ilgalaikis.

Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) kartu su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) organizuojamuose apdovanojimuose „Metų statybos inžinierius“, kurie vyksta nuo 2014-ųjų, skiriami apdovanojimai: Metų statybos inžinierius-projektuotojas; Metų statybos inžinierius-statybos vadovas; Metų statybos inžinierius-statybos techninis prižiūrėtojas.