Bendras rinkos aktyvumas augo – „Inreal“ duomenimis, Vilniuje per pirmąjį 2026 m. pusmetį parduoti 3202 naujos statybos būstai, kai pernai tuo pačiu laikotarpiu – 2978. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje kartu šiemet parduoti 3973 būstai, arba maždaug 9 proc. daugiau nei 2025 m. pirmąjį pusmetį, kai buvo realizuotas 3641 būstas.

Per pirmąjį šių metų pusmetį „YIT Lietuva“ Vilniuje pardavė 128 būstus, Kaune – 73. Nors bendras pardavimų rezultatas buvo labai panašus į pernykštį, šiemet pasikeitė miestų proporcija – didesnę dalį pardavimų generavo sostinės projektai. Pasak „YIT Lietuva“ vadovo Kęstučio Vanago, tam įtakos turėjo išskirtinai didelė pasiūla, pakeitusi pirkėjų elgseną.

Naujasis Skansenas.

„YIT Lietuva“  nuotr.

 

„Vilniuje pirmąjį pusmetį buvo fiksuojama ne tik didesnė paklausa, bet ir labai didelis naujos pasiūlos šuolis. Vien per antrąjį ketvirtį rinkai buvo pasiūlyta keli tūkstančiai naujų būstų, o pirkėjai rinkosi iš dešimčių naujų projektų ar jų etapų. Aktyvi rinka nebūtinai reiškia, kad sprendimai priimami greičiau, priešingai – kai pasirinkimas didelis, pirkėjai lygina, atidžiau vertina kainos, vietos, įrengimo apimties, projekto stadijos ir aplinkos santykį. Todėl šiemet stabilų rezultatą reikėjo pasiekti gerokai konkurencingesnėje aplinkoje“, – teigia K.Vanagas.

Vilniuje daugiausia pardavimų sulaukė „Naujasis Skansenas“

Sostinėje didžiausia „YIT Lietuva“ pardavimų dalis pirmąjį pusmetį teko Šnipiškėse plėtojamam „Naujojo Skanseno“ kvartalui – jame parduoti 76 būstai.

Pirmąjį pusmetį naujas etapas pradėtas ir J. Basanavičiaus g. 28 vystomame „Sutartinių“ projekte. Antrajame etape numatytas 5 aukštų namas su 29 dviejų–keturių kambarių butais ir viena komercine patalpa.

Perkamiausias bendrovės projektas „Naujasis Skansenas“ įžengė į baigiamąją vystymo stadiją – kvartale pradėti paskutinio, 16-ojo, namo „Pašvaistė“ pardavimai. Jame suplanuotas 31 dviejų–keturių kambarių butas ir 5 komercinės patalpos, kartu statomus „Pašvaistės“, „Poliario“ ir „Ryto“ namus planuojama baigti 2027 m. rudenį.

„Kai projektas artėja prie pabaigos, jis vertinamas kitaip nei ankstyvoje stadijoje. Dalis pažadų jau būna tapę realia aplinka – galima matyti kvartalo mastą, viešąsias erdves, susisiekimą, komercinių patalpų potencialą, kasdienio gyvenimo ritmą. Tai ypač svarbu Šnipiškėse, kurios išlieka viena aktyviausiai besikeičiančių Vilniaus teritorijų“, – pažymi K.Vanagas.

Kaune – reikšminga dalis savo segmente

Kaune pirkėjų dėmesys koncentravosi į du bendrovės vystomus projektus – dešiniajame Neries krante plėtojamą „Piliamiestį“, kuriame per pirmąjį pusmetį parduoti 42 būstai, ir Aleksote vystomą „Matau Kauną“ projektą, kuriame realizuotas 31 būstas.

Bendri „YIT Lietuva“ pardavimai Kaune sudarė apie 12 proc. visos miesto naujos statybos būsto rinkos. Vertinant tik vidutinės ir prestižinės klasės segmentą, kuriame veikia bendrovė, ši dalis siekė beveik 27 proc. – per pirmąjį pusmetį šiame segmente Kaune iš viso parduoti 275 būstai. K. Vanago teigimu, Kauno būsto rinka yra mažesnė už Vilniaus, todėl joje ypač ryškiai matosi pasiūlos kokybės ir vietos skirtumai.

„Kaune pirkėjai turi mažiau pasirinkimo nei Vilniuje, ypač kalbant apie aukštesnės klasės būstą patogiose miesto vietose. Dėl to tokie projektai kaip „Piliamiestis“ ar „Matau Kauną“ konkuruoja ne vien kaina ar kvadratiniais metrais, bet ir jau atpažįstama kryptimi – pirkėjas mato, kaip vystosi teritorija, kokia aplinka formuojama ir kokią ilgalaikę vertę ji gali turėti“, – sako K.Vanagas.

Ko tikėtis antrąjį pusmetį

Anot „YIT Lietuva“ vadovo, antrąjį pusmetį rinkos aktyvumą toliau lems pasiūlos gausa, finansavimo sąlygos, pirkėjų perkamoji galia ir projektų gebėjimas aiškiai pagrįsti savo vertę.

„Dalis pirmąjį būstą perkančių žmonių gali aktyviau vertinti galimybes po skolinimo taisyklių pokyčių, tačiau tai nereiškia, kad sprendimai bus priimami automatiškai. Pirkėjai ir toliau skaičiuos savo galimybes, lygins projektus ir vertins, kiek būstas atitinka jų realų gyvenimo būdą. Todėl antrąjį pusmetį svarbiausias klausimas bus ne vien paklausos dydis, o tai, kurie projektai gebės tą paklausą paversti sprendimais“, – apibendrina K.Vanagas.