YIT LIETUVA pradeda dar vieną strateginės reikšmės projektą: gerins karių susisiekimą su Rūdninkų kariniu poligonu
2023-05-26 12:33
Tęsiantis karui Ukrainoje, Lietuva rūpinasi savo saugumu ir gerina sąlygas šalies kariuomenės bei NATO sąjungininkų karių rengimui. Prieš metus atkurtas Šalčininkų rajone esantis Rūdninkų karinis poligonas, kurį pasiekti karių transportas jau netrukus galės dar greičiau, saugiau bei sklandžiau.
Netrukus tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pradės ir kelio Pirčiupiai-Jašiūnai, vedančio į šią strateginę kariuomenės bazę, rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbus, kurių vertė siekia 4,96 mln. eurų.
Pernai birželio pradžioje atkurdama Rūdninkų karinį poligoną, Lietuvos kariuomenė keletą metų ieškojo galimybės įsteigti naują strateginį gynybos objektą. Jame karinį parengimą ir treniruotes įvairiems scenarijams turėjo vykdyti šalies kariai, JAV rotacinių pajėgų sunkusis batalionas bei nuo 2016-ųjų Lietuvoje dislokuotos NATO priešakinės pajėgos.
Objektui reikėjo ir puikiai išvystytos infrastruktūros, mat poligone planuojama išbandyti modernią ginkluotę – pėstininkų kovos mašinas, prieštankinius ginklus ir savaeigę artileriją, sąjungininkų atsigabentus tankus „Leopard“ bei „Abrams“. Šalia Rūdninkų esančio karinio poligono plotas – beveik 17 tūkst. ha, vienu metu čia gali treniruotis ir gyventi iki 3 tūkst. karių.
Siekiant užtikrinti sklandų jų technikos judėjimą, nuspręsta atlikti kapitalinius į šį objektą vedančio krašto kelio Pirčiupiai–Jašiūnai remonto bei rekonstrukcijos darbus. Juos bendrovė „YIT Lietuva“ įgyvendins 0–1,45 km ruože. Kelias bus platinamas, įrengta nauja asfalto danga, rekonstruotas tiltas.
„Tai antrasis mūsų įgyvendinamas strateginės reikšmės projektas. Taip pat baigiami kelio, vedančio į Pabradę, kurioje bus dislokuotos NATO pajėgos, rekonstrukcijos darbai. Didžiuojamės, kad mums buvo patikėtas ir Rūdninkų karinio poligono susisiekimo infrastruktūros modernizavimas. Šis objektas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant šalies nacionalinius saugumo interesus ir tarptautinius gynybos įsipareigojimus. Pasitelksime visas savo kompetencijas, patirtį bei profesionalumą ir pasirūpinsime sklandžiu karinės technikos bei kitų eismo dalyvių judėjimu“, – bendrovės „YIT Lietuva“ pranešime cituojamas vadovas Kęstutis Vanagas.
Darbo projektu rūpinasi bendrovė „Kelprojektas“. Strateginės reikšmės kelio rekonstravimą ir kapitalinį remontą „YIT Lietuva” planuoja įgyvendinti iki kitų metų spalio mėn.
Šiuo metu „YIT Lietuva“ taip pat rekonstruoja rajoninį kelią Kretingalė-Plikiai-Smilgynai, vykdo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Molėtai–Pabradė, taip pat Meldikviršiai-Sartininkai-Žemaičių Naumiestis pietvakarinėje Lietuvos dalyje ir krašto kelio Trakai-Rūdiškės-Pivašiūnai-Alytus ruožų kapitalinio remonto darbus. Bendrovė rekonstruoja tiltą per Eketės upę rajoniniame kelyje Klaipėda-Radailiai-Kretinga, atlieka kelio Pėžaičiai-Švėkšna ruožo Šilutės rajone kapitalinį remontą, vykdo Klemiškės g. Klaipėdoje rekonstrukciją, rajoninio kelio Dituva-Priekulė-Dreižiai ruožo rekonstrukciją, vykdo „Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangų remontą bei priežiūrą, taip pat, Vilniaus miesto susisiekimo komunikacijų rekonstrukciją ir kapitalinį remontą Vilniaus miesto rytinėje ir pietinėje dalyse, įrengia skirtingų lygių geležinkelio bei automobilių sankirtą Lentvaris-Vievis, vykdo kelio Kunigiškiai-Palanga remonto darbus bei dviračių tako Smiltynė-Nida rekonstrukcijos darbus.
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
Lietuvos keliams tvarkyti skiriamos sumos didėja, tačiau jų būklė negerėja taip sparčiai, kaip reikėtų. Savivaldybės ir kelių sektoriaus atstovai ragina keisti finansavimo principus, užtikrinti ilgalaikį investicijų planavimą ir mažinti biurokratines išlaidas. Vien dokumentams, reikalingiems maždaug...
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
„Tai antrasis mūsų įgyvendinamas strateginės reikšmės projektas. Taip pat baigiami kelio, vedančio į Pabradę, kurioje bus dislokuotos NATO pajėgos, rekonstrukcijos darbai. Didžiuojamės, kad mums buvo patikėtas ir Rūdninkų karinio poligono susisiekimo infrastruktūros modernizavimas. Šis objektas turi ypatingą valstybinę svarbą užtikrinant šalies nacionalinius saugumo interesus ir tarptautinius gynybos įsipareigojimus. Pasitelksime visas savo kompetencijas, patirtį bei profesionalumą ir pasirūpinsime sklandžiu karinės technikos bei kitų eismo dalyvių judėjimu“, – bendrovės „YIT Lietuva“ pranešime cituojamas vadovas Kęstutis Vanagas.
| www.julija.eu