Pagal parengtus ir derinti pateiktus pasiūlymus, siūloma suteikti vietos savivaldai galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją. Kartu būtų užtikrinta, kad savivaldybės žemėtvarkos srityje netaikytų skirtingų standartų ir visoje šalyje veiktų vieningai.

Pasak aplinkos ministro Simono Gentvilo, cituojamo ministerijos pranešime, dabar prasideda reforma, kurios poreikis išsakomas kiekvienoje metinėje savivaldybių konferencijoje ar kiekviename politinių partijų manifeste.

„Savivaldybių teisė valdyti žemę yra Vakarų Europos standartas, kurio, panaikinus apskričių administracijas, laukiama jau dešimtmetį. Šiuo žingsniu sustiprinsime savivaldybes, paspartinsime žemėtvarką ir įvesime daugiau skaidrumo tarp žemės valdymo ir jos kontrolės“, – sako Simonas Gentvilas.

Įgyvendinus reformą, Aplinkos ministerija, perėmusi Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) pavaldumą, formuotų valstybės žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės politiką. Dviejų institucijų funkcijos nebesidubliuotų, mažėtų administracinė našta, valstybinės žemės valdymas būtų skaidresnis.

Šiuo metu susiklosčiusi ydinga praktika, pastebi Aplinkos ministerija, pagal kurią NŽT kontroliuoja savo pačios priimamų sprendimų teisėtumą, trukdo ginti viešąjį interesą ir prieštarauja teisėtumo principams. Be to, minėtosios sritys ir procesai priskirti Aplinkos ministerijos kompetencijai, o bendrąja politika rūpintis pavesta Žemės ūkio ministerijai. Ilgos, perteklinės valstybinės žemės sklypų perdavimo savivaldybei procedūros stabdo teritorijų planavimo ir statybos procesus.

Pertvarką įgyvendinti planuojama dviem etapais. Pirmuoju, nuo šių metų liepos 1 d., Aplinkos ministerijai būtų pavedama formuoti valstybės politiką žemės tvarkymo, žemės reformos, žemėtvarkos, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse ir perimti NŽT.

Nuo 2023 m. gegužės 1 d. savivaldybės taptų valstybinės žemės valdytojomis (patikėtinėmis) savo teritorijoje. Antruoju etapu planuojama nagrinėti ir tobulinti valstybinės žemės priežiūros ir kontrolės funkcijas. Šie pakeitimai, perleidžiant dalį centralizuotai atliekamų funkcijų, savivaldai suteiktų daugiau galių. Savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio pritraukti papildomų investicijų į regionus.

Tiek planuojant teritorijas, tiek derinant statinio projektus sumažės dalyvaujančių institucijų. Vadinasi, savivaldos projektai bus įgyvendinami greičiau, nestabdys visuomenei ir savivaldybėms reikalingų iniciatyvų, pagerės sąlygos verslui. Savivalda bus labiau motyvuota „įdarbinti“ teritorijas.

Aplinkos ministerija parengė minėtus pasikeitimus, numatančias Žemės įstatymo pataisas. Pagal jas, Vyriausybės nutarimu savivaldybėms patikėjimo teise būtų perduotos valstybinės žemės savivaldybės teritorijoje, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.

Siūloma nustatyti, kad esant poreikiui – tenkinant viešąjį interesą, kai valstybinė žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti ir kitais atvejais, savivaldybei patikėjimo teise perduota valstybinė žemė Vyriausybės nutarimu perduodama Vyriausybės įgaliotai institucijai.

Sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą visais atvejais priimtų Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos vadovas, o nuo 2023 m. gegužės 1 d. – Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovas. Taip užtikrinama, kad savivaldybės negalėtų parduoti valstybinės žemės savarankiškai.

Taip pat siūloma panaikinti valstybės lygmens žemėtvarkos schemas, paliekant tik savivaldybės ir vietos lygmens. Savivaldybės institucijos vietoje NŽT tvirtintų kaimo plėtros žemėtvarkos ir žemės konsolidacijos projektus, taip pat priimtų sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus. NŽT ir valstybės įmonė „GIS-Centras“ taps pavaldžios Aplinkos ministerijai.

Įgyvendinus šiuos pakeitimus bus aiškiai atskirtos institucijų funkcijos, bus formuojama vieninga valstybės politika aplinkosaugos, teritorijų planavimo, urbanistikos, statybos ir jos priežiūros srityse. Kartu bus atskirtos sprendimų priėmimo ir įgyvendinimo kontrolės funkcijos, o antrajame pertvarkos etape bus sukurtas aiškus ir skaidrus valstybinės žemės naudojimo kontrolės mechanizmas.

Galiausiai vis tai sudarys palankesnes sąlygas darniai ekonomikos plėtrai ir skatins naujas investicijas.