Pavasariui persiritus į antrą pusę, sodininkai jau kibo į darbus visu pajėgumu: reikia ir šiltnamius uždengti, ir daržoves sodinti, ir medžių šakas genėti. Lauko darbų nestigs iki pat vėlyvojo rudens ir, deja, ne visi jie yra malonūs.
Kaip pasakoja Kauno rajone esantį medelyną puoselėjantis biomedicinos mokslų daktaras, sodininkas Kęstutis Malinauskas, lauko darbų sezonas prasideda dar ankstyvą pavasarį ir nuo pat darbų pradžios persekioja klausimas, ką gi daryti su nupjauta žole ar nuvytusia augmenija, vaisių, daržovių likučiais.
„Su pirmosiomis žaliosiomis atliekomis susiduriama jau kovo mėnesį, kai pradedami genėti uogakrūmiai, vaismedžiai bei dekoratyviniai augalai. Žaliųjų atliekų netrūksta ir vasarą, kuomet atsiranda vaisių, daržovių perteklius ir, deja, ne visi jie yra suvartojami. Taigi, lauko darbų sezonas trunka iki pat rudens pabaigos, kai nukrenta paskutiniai medžių lapai, kuriuos irgi reikia sutvarkyti – sugrėbti, sunaikinti“, – lauko darbų sezono trukmę skaičiuoja K. Malinauskas.
Dar vienas svarbus darbas pavasarinio švarinimosi sąraše – vejos vėdinimas (aeravimas), kuomet pašalinamas negyvos žolės sluoksnis, senos šaknys, samanos, kad vėliau būtų galima džiaugtis žaliuojančiu vejos kilimu. Priklausomai nuo vejos ploto susikaupia ir atitinkamas atliekų kiekis, kuriuo irgi reikia tinkamai pasirūpinti.
Nuima dalį naštos
Pasak K. Malinausko, sutvarkyti žaliąsias atliekas – didelis darbas: „Kai prasideda medžių genėjimo sezonas, turimoms atliekoms sutvarkyti gali prireikti ir ištisos savaitės. Visgi tai – momentinis darbas: padarai ir ramu, ir iki kitų metų daugiau reikalų su šakomis nebeturi. Daugiau darbo yra daržininkystės klausimu – derlių galima ir kartą per savaitę nuimti, tada kaskart reikia pašalinti organines liekanas.“
Vienas iš būdų, kaip pašalinti žaliąsias atliekas, anot K. Malinausko, yra kompostavimas. Tačiau sodininkas sako, kad didžiajai daugumai žaliųjų atliekų turėtojų toks laiko bei priežiūros reikalaujantis procesas sukelia ir papildomų rūpesčių.
„Nesyk pastebėjau, kad žmonės nušienautą žolę šalina tiesiog komunalinių atliekų konteineriuose, nes kitų galimybių nėra. Pats nuolat šienauju tikrai nedidelį žolės plotą, tačiau vis tiek susidaro apie 200 litrų žolės, kurią tinkamai sutvarkyti – didžiulė problema“, – tikina K. Malinauskas.
Jam antrina ir ekologinių sprendimų bendrovės „Ecoservice“ vykdomoji direktorė Daiva Skrupskelienė, sakydama, jog žaliųjų atliekų tvarkymo problemą jau ėmėsi spręsti ir atliekų tvarkytojai.
Aktualu ne tik sodininkams
Pasak D. Skrupskelienės, tokia paslauga ypač pravers ne tik sodininkams, bet ir tiems, kurie turi kad ir nedidelį plotą žaliuojančios augmenijos.
„Žaliųjų atliekų tvarkymas daugeliui jau yra tapęs nuolat kamuojančia problema, mat jų negalima deginti ar tiesiog mesti į komunalinių atliekų surinkimo konteinerius. Tuo tarpu namų ar sodo kieme stovintis žaliųjų atliekų surinkimo konteineris padeda šią problemą lengvai išspręsti ir yra gera išeitis tiems, kurie neturi poreikio pasigaminti vertingos organinės trąšos – komposto“, – aiškina „Ecoservice“ atstovė.
Nemokamai suteikiamas specialus konteineris talpina 240 litrų žaliųjų atliekų – žolės, medžių lapų, piktžolių, gėlių, šieno ir kitų. Tarp šių atliekų jokiu būdu neturėtų atsidurti buitinės atliekos, pakuotės, pavojingos, taip pat degančios ar karštos atliekos, pavyzdžiui, žarijos ar pelenai.
Daugiau kaip 5 mln. kubinių metrų nevalytų gamybinių nuotekų, aštuonerius metus trukusi tarša ir dešimtys milijonų eurų siekiantis žalos atlyginimas – viena didžiausių Lietuvos aplinkosaugos bylų pasiekė svarbų etapą. Šiaulių apygardos teismas pripažino kaltomis bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir su ja s...
Naudingųjų iškasenų gavyba ir jų apmokestinimas Lietuvoje keičiasi. Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus didesnėse apimtyse skiriama savivaldybėms, o apmokestinamų išteklių sąrašas pasipildys priesmėliu ir priemoliu. Tikimasi, kad nauja tvarka pa...
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
Prieš Vėlines kapinėse išaugantys atliekų kiekiai tampa ne tik tvarkymo, bet ir tinkamo rūšiavimo iššūkiu. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip atsakingai rinktis kapų puošybos atributus ir kur išmesti panaudotas žvakes, gėles bei kitas atliekas.
Kapinės gali kelti grėsmę gruntinio vandens kokybei, o pavojus ne visada pastebimas plika akimi. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) tyrimas atskleidė, kad po Širvintų kapinėmis pratekėjęs gruntinis vanduo turėjo gerokai didesnę nitratų koncentraciją, o tirtame vandenyje aptikta ir patogeninių bakter...
Prieš Vėlines perkamos žvakės, gėlės ir kitos kapų puošimo prekės gali gerokai paploninti piniginę, ypač jei lankomos kelios artimųjų kapavietės. Tačiau išlaidas galima sumažinti ne tik ieškant nuolaidų, bet ir renkantis daugkartinio naudojimo gaminius. Yra ir mažiau įprastų patarimų, kaip išnaudoti...
Dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir skaitmeniniai dvyniai padeda prognozuoti potvynius, stebėti miškų nykimą ir planuoti tvaresnius miestus. Tačiau šioms technologijoms reikia daug elektros, vandens ir žaliavų, todėl jų plėtra kelia ir naujų aplinkosaugos iššūkių. Kaip pabrėžia VILNIUS TE...
Net ir vešliai žydinčios chrizantemos po stipresnių šalnų gali prarasti grožį. Floristė pataria, kaip išsirinkti gėles Vėlinėms, kurios ilgiau išliktų dekoratyvios, ir kokių klaidų vengti jas prižiūrint.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Atliekų tvarkymo sektoriuje gali mažėti administracinė našta ir perteklinės išlaidos, tačiau dalies pokyčių dar teks palaukti. Aplinkos ministerija planuoja keisti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimus, modernizuoti GPAIS ir tikslinti techninio komposto naudojimo reglamentav...
Prieš Vėlines kapavietėms skiriama ne tik daugiau laiko, bet ir pinigų. Spalį kapams skirtos skaldos bei kitų priežiūros prekių pardavimai išauga 3–4 kartus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: net ir gražiausios medžiagos nepadės, jei bus netinkamai paruoštas pagrindas. Keičiasi ir kapaviečių est...
Spalio 9-ąją Lietuvos pajūrį talžiusios audros paliko ryškius pėdsakus: paplūdimiai susiaurėjo beveik visose stebėtose atkarpose, o Palangoje vietomis paplūdimys buvo visiškai nuplautas. Specialistų duomenimis, didžiausi krantų pokyčiai užfiksuoti Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje.
Už statybinių atliekų išvežimą sumokėję gyventojai ne visada gali būti tikri, kad jos pasieks teisėtus tvarkytojus. Vilniaus rajone miškininkai, sutvarkę vieną nelegalią atliekų išvertimo vietą, netrukus aptiko kitą. Valstybinių miškų urėdija (VMU) įspėja: tokie atvejai šalia didžiųjų miestų tampa k...
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...
Vilnius šiemet vandens suvartoja rekordiškai daug – per devynis mėnesius sostinės gyventojams ir įmonėms patiekta apie 28 mln. kub. metrų geriamojo vandens, maždaug 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Vilniaus vandenys“ skaičiuoja, kad tai didžiausia pirmųjų trijų metų ketvirčių tieki...
| www.julija.eu