Tyrimas atskleidė nitratų koncentracijos skirtumus

2019 m. Lietuvos geologijos tarnyba inicijavo tyrimą, kuriuo siekta įvertinti kapinių poveikį gruntiniam vandeniui. Pasirinktos Radviliškio naujosios ir Širvintų senosios kapinės – veikiančios, pakankamai senos, įrengtos nelygiame reljefe ir ant gerai vandenį praleidžiančių nuogulų.

Prie kapinių įrengtuose gręžiniuose tirta vandens cheminė sudėtis, metalai, vaistų likučiai, kitos cheminės medžiagos ir mikrobiologiniai rodikliai.

Tyrimo bendraautorė, LGT Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė pabrėžia, kad kapinių poveikis priklauso nuo konkrečios vietos geologinių ir hidrogeologinių sąlygų: gruntinio vandens gylio, nuogulų savybių ir vandens tėkmės krypties.

Vienas svarbiausių galimos taršos rodiklių – azoto junginiai. Širvintų kapinių tyrime gręžinyje, kuriame stebėtas į kapines atitekantis gruntinis vanduo, nitratų koncentracija 2019 m. siekė 1,9 mg/l, o 2020 m. – 1,75 mg/l. Už kapinių, gruntinio vandens tėkmės kryptimi, įrengtame gręžinyje ji buvo atitinkamai 94,42 ir 90,36 mg/l.

Geriamajam vandeniui nustatyta 50 mg/l nitratų riba. Taigi už kapinių paimtuose mėginiuose koncentracija šią ribą viršijo. Rezultatai rodo galimą kapinių teritorijoje vykstančių procesų poveikį gruntiniam vandeniui, tačiau neįrodo, kad visi nitratai atsirado būtent dėl laidojimo.

Aptikta ir mikrobiologinė tarša

Tirtame gruntiniame vandenyje aptikta žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų. Pagal šiuos mikrobiologinius rodiklius vanduo neatitiko geriamajam vandeniui keliamų reikalavimų.

LGT Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus patarėja, tyrimo bendraautorė Jurga Arustienė atkreipia dėmesį, kad taršos pernašai svarbūs ir krituliai. Vandeniui skverbiantis į gruntą, kartu gali judėti ir paviršiuje esančios medžiagos.

Tai nereiškia, kad gruntinį vandenį per Vėlines užteršia lankytojai ar jų atneštos žvakės, gėlės ir kitos puošmenos. Tyrimas tokio priežastinio ryšio nenustatė. Be to, buvo tirtos tik dvi konkrečiomis hidrogeologinėmis sąlygomis pasirinktos kapinės, todėl rezultatų negalima automatiškai taikyti visoms Lietuvos laidojimo vietoms.

Tyrėjai taip pat nurodė, kad mėginiuose neaptikta vaistų likučių, naftos produktų, pesticidų ir kitų tirtų pavojingų cheminių junginių. Daugumos tirtų metalų koncentracijos neviršijo aptikimo ribų.

Kas turėtų sunerimti dėl šulinio vandens?

Tyrimo rezultatai ypač aktualūs žmonėms, kurie gyvena netoli kapinių ir geriamąjį vandenį ima iš šachtinių šulinių ar seklių gręžinių.

Parenkant šulinio vietą svarbu įvertinti gruntinio vandens tėkmės kryptį. Potencialus taršos objektas turėtų būti žemiau pagal vandens srautą, o jei to užtikrinti neįmanoma, iki jo turi būti išlaikytas ne mažesnis kaip 50 metrų atstumas.

Vis dėlto šalia kapinių esantis šulinys nebūtinai yra užterštas. Lietuvos geologijos tarnyba rekomenduoja šulinio vandenį tirti ne rečiau kaip kartą per metus, geriausia – pavasarį arba rudenį.

Nitratų ar nitritų užterštumo neįmanoma patikimai nustatyti pagal vandens skonį, kvapą ar spalvą. Todėl vien tai, kad vanduo atrodo švarus, negarantuoja jo saugumo.

Kaip kapines prižiūrėti nekenkiant aplinkai?

Kapinių aplinkai poveikį gali daryti ne tik laidojimo procesai, bet ir naudojamos priežiūros priemonės bei susidarančios atliekos.

Europos aplinkos agentūra atkreipia dėmesį į herbicidų ir samanų naikiklių naudojimą. Lietui nuplaunant šias medžiagas nuo kapų ir takų, jos gali patekti į aplinkinius vandenis. Prancūzijoje pesticidų naudojimas kapinėse palaipsniui nutrauktas, o nuo 2021 m. joms taikomas bendras draudimas. Cheminės priemonės keičiamos mechaniniu ravėjimu, mulčiu ir kitais želdinimo sprendimais.

Aplinkos apsaugos agentūra taip pat rekomenduoja mažinti vienkartinių kapų puošmenų kiekį. Vietoj plastikinių gėlių, krepšelių ir vainikų galima rinktis natūralias, sodinamas ar džiovintas gėles, o vietoj vienkartinių žvakių – daugkartinius gaubtus su keičiamais įdėklais. Žaliąsias atliekas, stiklą ir plastiką svarbu išrūšiuoti.

Mažiau cheminių priemonių reiškia mažesnę teršalų patekimo į aplinką riziką, o atsakingai pasirinktos puošmenos padeda sumažinti po Vėlinių susidarančių atliekų kiekį.

LGT tyrimas primena, kad kapinių poveikis gruntiniam vandeniui priklauso nuo vietos sąlygų, todėl svarbu ne tik atsakingai prižiūrėti kapus, bet ir tikrinti individualiai vartojamo vandens kokybę.