Teismas priteisė daugiau kaip 48 mln. eurų

2026 m. lapkričio 6 d. Šiaulių apygardos teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį Kuršių marių taršos byloje. Kalta dėl dokumentų klastojimo, disponavimo suklastotais dokumentais ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pripažinta akcinė bendrovė „Grigeo Klaipėda“ ir su nusikalstamomis veikomis susiję fiziniai asmenys.

Bendrovei skirta 2 mln. eurų bauda. Taip pat uždrausta ją reorganizuoti, kol bus įvykdyta teismo paskirta bausmė. Teismas visiškai patenkino Aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį – iš „Grigeo Klaipėda“ valstybei priteista 48 257 676 eurai už gamtai padarytą žalą.

Pagrindinis įmonės akcininkas Gintautas Pangonis pripažintas kaltu dėl dokumentų klastojimo, disponavimo jais ir aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų. Jam skirta 120 tūkst. eurų bauda. Dėl tų pačių nusikalstamų veikų nuteista dar 10 esamų ir buvusių bendrovės darbuotojų. Jiems skirtos nuo 9 tūkst. iki 50 tūkst. eurų baudos.

Dar trijų asmenų atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

Tarša tęsėsi nuo 2012 iki 2020 metų

Teisėsaugos duomenimis, „Grigeo Klaipėda“ taršias gamybines nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012 m. iki 2020 m. sausio. Per šį laikotarpį, pareigūnų skaičiavimu, į aplinką neteisėtai išleista daugiau kaip 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.

Gamtai padarytą turtinę žalą įvertino Aplinkos apsaugos departamentas, kuris bendrovei pareiškė daugiau kaip 48 mln. eurų civilinį ieškinį. Teismas šį reikalavimą patenkino visiškai.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas įtarus, kad į Kuršių marias patenka nevalytos gamybinės nuotekos, o su jų tvarkymu susiję įmonės dokumentai galimai klastojami. Visuomenė apie tyrimą sužinojo 2020 m. sausio pradžioje, kai bendrovės teritorijoje buvo atliktos kratos ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Jų metu aptikti specialūs taršių nuotekų įrenginiai ir surinkti kiti reikšmingi duomenys.

Prokuroro reikalavimu nevalytų nuotekų išleidimas į Kuršių marias buvo nedelsiant sustabdytas.

Tyrime dalyvavo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos tyrėjai.

Prokuratūra prašė didesnės baudos

Valstybinį kaltinimą palaikiusi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašė „Grigeo Klaipėdai“ skirti 5 mln. eurų baudą ir visiškai patenkinti Aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį.

Pagrindiniam įmonės akcininkui Gintautui Pangoniui prašyta skirti 200 tūkst. eurų baudą ir ketveriems metams atimti teisę dirbti vadovaujamą darbą ar eiti tokias pareigas. Buvusiems bendrovės vadovams ir kitiems vadovaujamas pareigas ėjusiems asmenims siūlyta skirti 50–125 tūkst. eurų baudas, kitiems kaltinamiesiems – 10–150 tūkst. eurų baudas.

Teismo sprendimas yra pirmosios instancijos. Jis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui. 

„Grigeo Klaipėda“ nuosprendį skųs: nesutinka su žalos dydžiu ir atlyginimo būdu

„Grigeo Klaipėda“ gerbia pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau ketina jį skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui. Bendrovė neginčija atsakomybės už nuotekų išleidimą, bet nesutinka su nustatytu žalos aplinkai dydžiu ir mano, kad ją reikėtų atlyginti ne pinigais, o natūra – įgyvendinant konkrečias gamtos atkūrimo priemones.

Bendrovės teigimu, pagal Europos Sąjungos teisėje įtvirtintus aplinkosauginės atsakomybės principus žala turėtų būti vertinama remiantis moksliniais tyrimais, nustatant realų poveikį aplinkai ir reikalingas jos atkūrimo priemones. „Grigeo Klaipėda“ tvirtina, kad byloje pateiktos Lietuvos ir užsienio ekspertų išvados nepagrindžia Aplinkos apsaugos departamento apskaičiuotos 48,3 mln. eurų žalos sumos. Įmonės vertinimu, nacionalinė tarifinė metodika, pagal kurią teršalų kiekis dauginamas iš nustatytų tarifų, neparodo tikrojo aplinkos būklės pablogėjimo ir jos atkūrimo išlaidų.

„Grigeo Klaipėda“ teigia atsakingoms institucijoms jau daugiau kaip penkerius metus teikianti moksliniais tyrimais pagrįstą aplinkos atkūrimo planą. Bendrovės nurodymu, pateikta 11 jo variantų. Juose numatyta tvarkyti Kuršių marių pakrančių nendrynus, šalinti biomasę ir modernizuoti AB „Klaipėdos vanduo“ paviršinių nuotekų valymo infrastruktūrą.

Bendrovė taip pat siūlo kartu su valstybės institucijomis sudaryti nepriklausomų mokslininkų ir aplinkosaugos specialistų grupę, kuri įvertintų veiksmingiausias Kuršių marių ir Klaipėdos sąsiaurio ekologinės būklės gerinimo priemones. Dėl galimybės įgyvendinti aplinkos atkūrimo planą įmonė yra pateikusi atskirą civilinį ieškinį.

„Grigeo Group“ pranešime taip pat pabrėžiama, kad teismo nuosprendis tiesiogiai susijęs tik su AB „Grigeo Klaipėda“ ir neturi tiesioginės įtakos kitų grupės įmonių veiklai. Bendrovės vertinimu, paskirti finansiniai įsipareigojimai nekelia grėsmės grupės veiklos tęstinumui. 2025 m. „Grigeo Klaipėda“ pardavimo pajamos siekė 49,5 mln. eurų, iš jų 34,3 mln. eurų gauta iš išorės klientų. Tai sudarė apie 14 proc. grupės konsoliduotų pardavimo pajamų. Įmonės EBITDA siekė 0,3 mln. eurų – apie 1 proc. grupės EBITDA.

Bendrovė nurodo, kad tikslus nuosprendžio finansinis poveikis grupei dar vertinamas, o prireikus papildomi koregavimai bus įtraukti į 2026 m. finansines ataskaitas. „Grigeo Klaipėda“ veiklą tęsia įprastai ir vykdo sutartinius įsipareigojimus.